ⓘ Austrija, oficialiai – Austrijos Respublika – valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų – žemių. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija i ..

                                     

ⓘ Austrija

Austrija, oficialiai – Austrijos Respublika – valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų – žemių. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose su Slovakija ir Vengrija, pietuose su Slovėnija ir Italija, vakaruose su Šveicarija bei Lichtenšteinu. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės.

Šalies pavadinimas kilo iš lot. Marchia austriaca, reiškiančio rytų kraštas. Šis pavadinimas prigijo vienai iš Karolio Didžiojo imperijos griuvėsiuose susikūrusių valstybių.

                                     

1. Istorija

Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos šiaurės vakarų dalis iki Dunojaus buvo Romos imperijos sudėtyje. Vėliau Austrijos teritorija buvo hunų, langobardų, ostrogotų, bavarų ir frankų valstybių dalimi.

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos Ostarrichi pavadinimas. Nuo X a. iki XIII a. valdžiusią Babenbergų dinastiją pakeičia Habsburgai ir jų valstybė palaipsniui plečiasi. Prijungiamas Tirolis ir teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, įskaitant ir dabartinį Triestą. Į Habsburgų dinastijos valdymą patenka ir Čekija bei Vengrija.

XVI a XVII a. Habsburgams iškyla Osmanų imperijos grėsmė. Ši grėsmė, kurios kulminacija – 1683 m. Vienos apgultis, buvo sėkmingai įveikta. Habsburgams atiteko buvusios turkų priklausomybėje teritorijos – Vengrija, Transilvanija. Po Utrechto sutarties gaunami Habsburgų Nyderlandai ir Milanas bei Dviejų Sicilijų karalystė. Austrija ima dominuoti Europos politikoje.

Lotynizuotas šios teritorijos pavadinimas Austria atsiranda rašytiniuose šaltiniuose nuo XIII a.

Iki XVIII a., lyginant su aplinkinėmis šalimis, Habsburgų monarchija atrodo išlaikiusi daug viduramžiškų bruožų, pačių Habsburgų valdžia silpna, jų valdose – gausybė tautų, religijų, politinių darinių.

1806 m. panaikinus Šventąją Romos imperiją susikuria Austrijos imperija, kuri 1867 m. pervadinama į Austrijos-Vengrijos imperiją.

XIX a. buvusi galinga ir didelė Austrijos-Vengrijos imperija, po Pirmojo pasaulinio karo pagal Sen Žermeno taikos sutartį 1918 m. buvo suskaldyta į keletą nepriklausomų valstybių. Austrijos respublikai iš Habsburgų imperijos teko aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Austrijos teritoriją sudarė daugiausia senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais Burgenlandas.

Dabartinė Austrijos respublika susikūrė po Pirmojo Pasaulinio karo 1918 m., jos sienos galutinai susiformavo 1922 m.

1938 m. kovo 12 d. įvyko Anšliusas ir Antrajame pasauliniame kare Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo fašistinis režimas.

1945 m. pavasarį Raudonoji armija užėmė rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį užėmė JK ir JAV. 1945 metų liepos 4 d. Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Tarybų Sąjungos ir Prancūzijos susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalinta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių – jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais pakartotinai priėmė.

1955 m. gegužės 15 d. atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. 1955 m. spalio 26 d. buvo paskelbtas neutralitetas nacionalinė šventė.

Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

                                     

2. Politinė sistema

Valdymo forma – federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Veikia 1920 metų konstitucija su 1929 ir 1945 metų pataisymais. Valstybės vadovas – Federacijos prezidentas Bundespräsident, renkamas 5 metų kadencijai visuotiniu balsavimu. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi; skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus ambasadorius, konsulus.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai Nationalrat, kurią sudaro 183 deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai Bundesrat, kurią sudaro 63 deputatai. Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu arba tiesiogiai susiję su žemių interesais. Negavus Federalinės tarybos pritarimo, įstatymas negali būti priimtas.

Įstatymų vykdomajai valdžiai vadovauja Federalinis Kancleris Bundeskanzler. Kanclerį skiria Prezidentas, tradiciškai jis atstovauja nacionalinės tarybos daugumai, kiekviena federalinė žemė taip pat turi Parlamentą, kuris, vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus, tvarko žemės reikalus. Provincijos vykdomajai valdžiai vadovauja gubernatorius Landeshauptmann.

Austrija yra Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, OECD, ESBO narė.

                                     

2.1. Politinė sistema Santykiai su Lietuvos Respublika

Lietuvos Respubliką de jure Austrija pripažino 1924 m. vasario 7 d. 1991 m. rugpjūčio 28 d. Austrija pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę de jure, kartu užmegzti diplomatiniai santykiai.

2011 m. liepos 14 d. Vienos oro uoste buvo sulaikytas Michailas Golovatovas, vienas iš įtariamųjų byloje dėl Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį metu, kai žuvo 14 Lietuvos piliečių. Praėjus mažiau nei 24 valandoms, motyvuodama nepakankamai aiškiai surašytu Europos arešto orderiu ir nacionaline teise, Austrijos prokuratūra sulaikytąjį paleido. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, išreikšdama valstybės nepasitenkinimą, atšaukė iš Austrijos savo ambasadorių konsultacijoms.

                                     

3. Administracinis suskirstymas

Kaip federacinę respubliką, Austriją sudaro 9 žemės, anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės išskyrus Vienos miestą, kuris yra miestas-žemė skliausteliuose – administraciniai centrai:

  • Viena
  • Štirija Gracas
  • Karintija Klagenfurtas
  • Žemutinė Austrija Sankt Peltenas
  • Forarlbergas Brėgencas
  • Burgenlandas Eizenštatas
  • Tirolis Insbrukas
  • Zalcburgo žemė Zalcburgas
  • Aukštutinė Austrija Lincas
                                     

4. Geografija

Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės, dėl to šalis kartais vadinama "Alpių respublika". Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Šiauriau Dunojaus, Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje driekiasi Čekijos masyvas, senas kalnynas, kuris siekia Čekiją ir Bavariją. Šalia rytinės sienos yra Mažieji Karpatai.

Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio Dunojaus dalis. Beveik visa Austrija yra Dunojaus baseine. Tik didžioji Forarlbergo dalis priklauso Reino, o kai kurios pakraštinės teritorijos Elbės baseinui. Didžiausi dešinieji Dunojaus intakai yra Inas, Lechas, Loizachas ir Izaras.

Didžiausi Austrijos ežerai yra Noizydlis 356 km², 4 m gylio, Ateris 46.5 km², 171 m gylio, Gmundas 25.6 km², 200 m gylio.

Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško iki 800–900 m aukščio vakaruose ir Leito kalnų 480 m rytuose.

Aukščiausias kalnas – Grosglokneris 3797 m. Kiti 5 aukščiausi Vienos taškai: Vildšpicė 3768 m, Veiskugelis 3739 m, Grosfenedigeris 3674 m, Similaunas 3606 m ir Groses Viesbachhornas 3564 m. Žemiausiai virš jūros lygio esantis taškas – Hedvighofas 114 m.

Austrija ribojasi su Vokietija 784 km, Čekija 362 km, Italija 430 km, Vengrija 366 km, Slovakija 91 km, Slovėnija 330 km, Šveicarija 164 km ir Lichtenšteinu 35 km.



                                     

4.1. Geografija Klimatas

Austrijos klimatas daugiausia alpinis. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 laipsnių ir netgi vasarą iškrenta sniego. Daugiausia atmosferos kritulių iškrenta šiaurinėse Alpėse virš 2000 mm, mažiausia – slėniuose ir daubose Admonte 623 mm, Insbruke 819 mm. Temperatūra ir vėjas labai priklauso nuo reljefo – pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu dažnai yra labai skirtingas.



                                     

5. Ekonomika

Austrijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, turinti panašią struktūrą kaip ir Vokietijos ekonomika. Šalyje yra labai aukštas gyvenimo lygis, kurio pasiekimui didelę įtaką nuo pat 1945 m. turėjo vyriausybė, iki šiol vaidinanti didelį vaidmenį savo piliečių gyvenime. Šalis yra viena iš 12 turtingiausių šalių pasaulyje išreiškus BVP vienam gyventojui.

2004 m. Austrija buvo ketvirta pagal turtingumą Europos Sąjungos šalis, jos BNP vienam gyventojui sudarė apie 27 666 eurus, sąraše ją aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Nyderlandai.

Viena buvo penktas pagal turtingumą NUTS-2 regionas Europoje žr. Europos ekonomika, BNP vienam gyventojui čia buvo 38 632 eurai; sąraše ją aplenkė tik Centrinis Londonas, Liuksemburgas, Briuselis - sostinės regionas ir Hamburgas.

Ekonomikos augimas pastaraisiais metais 2002–2006 buvo stabilus ir siekė tarp 1 ir 3.3 proc. Stabiliu ekonomikos augimu Austrija pasižymi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose. Vidurinėje dalyje yra miškų, o rytuose daug žemės ūkiui netinkamų žemių – kalnai. Kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Auginami rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Svarbų vaidmenį turi vynuogynai, taip pat sėjama grikių, linų, žirnių ir kitų kultūrų. Išplėtota sodininkystė ypač Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje – auginami obuoliai, kriaušės, slyvos. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieno ir mėsos gyvulininkystė.

Gyventojų ūkinė veikla:

  • Žemės ūkis – 3 %
  • Pramonė – 37 %
  • Aptarnavimo sfera – 60 %

Pagrindinės pramonės šakos: transporto ir žemės ūkio mašinų gamyba, kalnakasybos, metalurgijos, tekstilės, medžio apdirbimo, maisto pramonės įrengimų gamyba. Pagrindiniai centrai: Viena, Gracas, Lincas, Šteiras.



                                     

6. Gyventojai

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Austrijoje gyvena 8.357 mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Tankiausiai gyvenami yra rytiniai, šiauriniai ir pietiniai Austrijos pakraščiai, rečiausiai – vakarinė Alpių dalis. Vienoje ir jos priemiesčiuose gyvena apie 2.2 milijono gyventojų, kituose miestuose gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkstančių:

  • Gracas – 250 tūkst. gyv.
  • Insbrukas – 117 tūkst. gyv.
  • Lincas – 189 tūkst. gyv.
  • Zalcburgas – 150 tūkst. gyv.

Oficiali šalies kalba yra vokiečių, kuria kalba 88.6 % šalies gyventojų. Kitos paplitusios kalbos yra turkų 2.3 %, kroatų 1.6 %, vengrų 0.5 % ir bosnių 0.4 %. Be to, pasak 2005 m. apklausos, 58 % gyventojų gali susikalbėti angliškai ir 10 % – prancūziškai.

Pasak 2001 m. surašymo, austrai sudaro 91.1 % šalies populiacijos, iš buvusios Jugoslavijos kilę žmonės – 4 %, turkai – 1.6 %, vokiečiai – 0.9 %, kiti – 2.4 %. 1938 m. vien Vienoje Austrijos žydų bendruomenei priklausė daugiau nei 200 000 žmonių, bet antrojo pasaulinio karo metu daugelis jų emigravo arba buvo nužudyti, todėl 2001 m. duomenimis dabar Austrijoje yra tik apie 8 100 žydų.

                                     

6.1. Gyventojai Religija

Pasiskirstymas pagal religijas 2001 m. surašymo duomenys:

  • protestantai – 4.7 %
  • nėra duomenų – 3.5 %
  • kitų religijų atstovai – 3.6 %
  • Romos katalikai – 73.6 %
  • be religijos – 12 %
  • musulmonai – 4.2 %

Pasak 2005 m. apklausos, 54 % Austrijos gyventojų "tiki, kad egzistuoja Dievas", 34 % "tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija" ir 8 % "netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis".

                                     

7. Kultūra

Dabartinės Austrijos teritorijos ankstyvosios kultūros židiniais galima laikyti dar prieš mūsų erą klestėjusias Halštato ir Lateno kultūras. Tačiau iš tikrųjų moderniosios kultūros užuomazgos susiformavo Austrijai esant Šventosios Romos imperijos sudėtyje. 1156 m. Mino privilegija suteikė Austrijai kunigaikštystės statusą, kas itin paskatino kultūros vystymąsi. Austrijos kultūros raidai ženklios įtakos turėjo jos kaimynai – Italija, Vokietija, Vengrija ir Bohemija.

Nacionaliniai Austrijos simboliai – juodas erelis, augalas gencijonas.

XVIII a. ir XIX a. Viena buvo muzikos centras. Iki šiandien Vienoje tebėra išlikę daug operų, teatrų ir orkestrų, taip pat tradicijų, kaip antai Naujųjų metų koncertas Vienos filharmonijoje ir įvairūs festivaliai. Gyvuoja kabaretas. Vienoje susidarė kavinių kultūra, taip pat yra išlikę daug tradicinių patiekalų. Du Austrijos miestai yra buvę Europos kultūros sostinėmis – tai Gracas 2003 m. ir Lincas 2009 m. Austrijos kultūrą užsienyje populiarina Austrijos kultūros forumas vok. Österreichisches Kulturforum. 8 statiniai ar kraštovaizdžiai yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Iš Austrijos yra kilę ar čia gyvenę daug garsių žmonių:

  • mokslininkai Ervinas Šrėdingeris, Zigmundas Froidas, Gregoras Johanas Mendelis, Hansas Kelzenas, Friedrich August von Hayek, Ludwig Wittgenstein;
  • poetai Raineris Marija Rilkė, Valteris fon der Fogelveide;
  • kompozitoriai ir muzikantai Volfgangas Amadėjus Mocartas gimęs Zalcburge, Liudvikas van Bethovenas, Johanas Štrausas, Johanas Bramsas, Francas Josefas Haidnas, Kristofas Vilibaldas Gliukas, Francas Peteris Šubertas, Gustavas Maleris, Falco;
  • rašytojai Francas Kafka, Robertas Muzilis, Arturas Šnicleris, Štefanas Cveigas;


                                     

7.1. Kultūra Muzika

Austrijos sostinė Viena ilgai buvo svarbus muzikos naujovių centras. XVIII a. ir XIX a. kompozitoriai buvo kviečiami į miestą ir globojami Habsburgu. Tai ir padarė Vieną Europos klasikinės muzikos kultūros sostine. Volfgangas Amadėjus Mocartas, Liudvikas van Bethovenas ir Johanas Štrausas be kita ko, buvo vieni garsiausių miesto garsintojų. Vienos, kaip kultūros centro, statusas pradėjo ryškėti jau XV a. pradžioje.

                                     

7.2. Kultūra Literatūra

Austriją išgarsino prozininkai Arturas Šnicleris, Štefanas Cveigas, Tomas Bernhardas, Francas Kafka, Robertas Muzilis, poetai Georgas Traklis, Francas Verfelis, Francas Grilparceris, Raineris Marija Rilkė, Adalbertas Štifteris, Karlas Krausas, vaikų autoriai – tarp jų Eva Ibbotson.

2004 m. Nobelio literatūros premija skirta Elfrydei Jelinek.



                                     

7.3. Kultūra Dailė

Austrijos dailė aukštumas pasiekė apie 1900 m., kai Viena tapo Jugendo moderno atmaina apie 1900 m. centru. Žinomiausi dailininkai ar grafikai yra Ferdinand Georg Waldmüller, Gustav Klimt, Koloman Moser, Oskar Kokoschka, Egon Schiele, Alfred Kubin, Raoul Hausmann, Arnulf Rainer, Gottfried Helnwein, Franz West.

Antroje XX a. pusėje susikūrė Fantastinio realizmo Vienos mokykla vok. Wiener Schule des Phantastischen Realismus, vėlyvoji siurrealizmo atšaka. Šiam judėjimui, kuriam būdingi abstraktūs dekoratyviniai paveikslai, priklausė ir Friedensreich Hundertwasser. Savotiškas fenomenas yra akcionizmas, susikūręs 1960 m. Svarbūs šio judėjimo atstovai yra Günter Brus, Otto Muehl, Rudolf Schwarzkogler ir Hermann Nitsch.

Žymiausi skulptoriai buvo Niclas Gerhaert van Leyden, Franz Xaver Messerschmidt, Fritz Wotruba, Alfred Hrdlicka ir Bruno Gironcoli.

                                     

7.4. Kultūra Architektūra

Austrija taip pat yra garsi savo architektūra. Šalyje kūrė ir kuria tokie architektai kaip Johann Bernhard Fischer von Erlach, Johann Lucas von Hildebrandt, Otto Wagner, Richard Neutra, Adolf Loos, Gustav Peichl, Hans Hollein, Clemens Holzmeister ir Roland Rainer. Zalcburgo, Graco ir Vienos senamiesčiai buvo įrašyti į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

                                     

7.5. Kultūra Sportas

2008 m. Austrijoje vyko XIII Europos futbolo čempionatas kartu su Šveicarija.

                                     

8. Literatūra

  • Österreichische Nationalbibliothek: Österreichische Bibliographie: Verzeichnis der österreichischen Neuerscheinungen. Wien 1946–2002. Seit 2003 Online-Ausgabe Archyvuota kopija 2006-10-10 iš Wayback Machine projekto.
  • Ingeborg Auer u. a.: ÖKLIM – Digitaler Klimaatlas Österreichs. In: Christa Hammerl u. a. Hrsg.: Die Zentralanstalt für Meteorologie und Geodynamik 1851–2001. Leykam, Wien 2001, ISBN 3-7011-7437-7.
  • Max H. Fink, Otto Moog, Reinhard Wimmer: Fliessgewässer-Naturräume Österreichs. Umweltbundesamt, Wien 2000, ISBN 3-85457-558-0 = Monographien Band 128.
  • Johann Hiebl u. a.: Multi-methodical realisation of Austrian climate maps for 1971–2000. In: Advances in Science & Research. Nr. 6, 2010, S. 19–26, doi:10.5194/asr-6-19-2011.
                                     

9. Nuorodos

Vikiteka

Vyriausybė

  • Oficiali Austrijos Prezidento svetainė vokiečių k.
  • Oficiali Austrijos parlamento svetainė vokiečių. k
  • Oficiali Austrijos kanceliarijos svetainė vokiečių, anglų k.

Turizmo tinklalapiai

  • Austrijos turizmo centro puslapis

Žemėlapiai

  • Austrijos administracinis žemėlapis
  • Austrijos svarbesnių kelių žemėlapis
  • Austrija googlemaps žemėlapyje
  • Austrijos fizinis žemėlapis