ⓘ Baltarusija, oficialus pavadinimas Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Lietuva, vakaruose – su Lenkija, šia ..

                                     

ⓘ Baltarusija

Baltarusija, oficialus pavadinimas Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Lietuva, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Latvija, rytuose ir šiaurės rytuose – su Rusija, pietuose – su Ukraina. Sostinė ir didžiausias miestas – Minskas.

Plotas – 207 600 kv. km, iš kurių 40 proc. dengia miškai. Baltarusija skirstoma į tris geografinius regionus - šiaurinį, kuriame yra gausybė ežerų, centre esantį miškingą Baltarusijos kalvyną ir pelkėtą ir menkai apgyvendintą pietinę dalį, vadinamą Pinsko pelkėmis. Svarbiausios ekonomikos šakos yra paslaugos ir gamyba.

80 proc. gyventojų yra baltarusiai, kiti priklauso tautinėms rusų, lenkų, ukrainiečių mažumoms. Priėmus 1995 m. Konstituciją šalyje įteisintos dvi valstybinės kalbos: rusų ir baltarusių. Tikintieji daugiausia krikščionys, didžioji jų dalis priklauso Rusijos stačiatikių bažnyčiai, mažesnė - Katalikų bažnyčiai.

Iki XX a. šiuolaikinės Baltarusijos teritorija priklausė įvairioms valstybėms – Kijevo Rusiai, Polocko kunigaikštystei, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Rusijos imperijai. Modernios Baltarusijos valstybės istorija prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, kai po 1917 m. revoliucijos Rusijoje kilus pilietiniam karui kūrėsi naujos valstybės. 1918 m. kovo mėn. Pirmojo Visos Baltarusijos Suvažiavimo vykdomasis komitetas paskelbė Baltarusijos Liaudies Respubliką, o bolševikai paskelbė Baltarusijos Sovietų Socialistinę Respubliką, kuri tapo viena iš bolševikų valstybių įkūrusių Sovietų Sąjungą. Didžioji Baltarusijos dalis po 1919–1921 m. Lenkijos-sovietų karo buvo prijungta prie Lenkijos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui po sovietų invazijos į Lenkiją didelė Lenkijos dalis buvo prijungta prie Baltarusijos TSR, o galutinai Baltarusijos TSR sienos nustatytos po Antrojo pasaulinio karo. Antrojo pasaulinio karo metu šalis labai nukentėjo, Baltarusija neteko apie trečdalio gyventojų ir apie pusės ekonominio potencialo. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai buvusi Baltarusijos TSR tapo nepriklausoma valstybe.

Baltarusija yra unitarinė prezidentinė respublika. Prezidentu nuo 1994 m. liepos 20 d. yra Aleksandras Lukašenka, kuris paskelbtas ir 2001 m., 2006 m., 2010 m., 2015 m. ir 2020 m. prezidento rinkimų nugalėtoju. Daugelis Vakarų valstybių Aleksandro Lukašenkos valdymą apibūdina kaip autoritarinį ir besiremiantį represijomis, o pats A. Lukašenka neretai vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Paskutiniai 2020 m. prezidento rinkimai kai kurių pasaulio šalių laikomi suklastotais ir A. Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu. Po 2020 m. rugpjūtį vykusių rinkimų kilę masiniai protestai ir streikai tęsiasi iki šiol.

Baltarusija yra Nepriklausomų valstybių sąjungos narė.

                                     

1. Istorija

Seniausi žinomi gyventojai Homo sapiens dabartinės Baltarusijos teritorijoje atsirado prieš ~30 tūkst. metų apytiksliai toks yra archeologų ant Pripetės kranto aptiktos ledynmečio mamutų medžiotojų stovyklavietės amžius.

VIII–X a. dabartinės Baltarusijos teritorijoje įsikūrusi slavų mažuma iki XII–XIII a. beveik visiškai asimiliavosi su senaisiais vietos gyventojais – baltiškai kalbėjusius Bancerovo ir Tušemlios kultūrų nešėjais bei dalimi jotvingių.

Nuo X a. pab. beveik visa dabartinės Baltarusijos teritorija buvo Kijevo Rusios dalis; XI–XIII a. dėl šios teritorijos varžėsi stiprios Voluinės, Turovo, Polocko, Smolensko, Černigovo ir Lietuvos kunigaikštystės.

X a. pab. Kijevo Rusios administracijos pradėtas vietos gyventojų baltų ir slavų krikštas buvo iš esmės užbaigtas tik XVI a.

Nuo XII a. pab. dabartinės Baltarusijos centrinė dalis su Minsku, o 1320–1772 m. – jau beveik visa dabartinė Baltarusija buvo LDK sudėtyje. Nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pab. viena iš LDK oficialiųjų raštų kalbų buvo bažnytinės slavų kalbos ir gudų kalbos tarmių hibridizacijos pagrindu susiformavusi LDK rusėnų raštų kalba žr. Lietuvos raštų kalba, Lietuvos raštija.

1654–1661 m., vad. Maskvos karo metu, dabartinės Baltarusijos teritorijoje dėl įv. priežasčių žuvo iki pusės gyventojų. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų dabartinė Baltarusijos teritorija atiteko Rusijai. Rusijos valdžia stengėsi sunaikinti visus gudų tautinio išskirtinumo požymius, ypač gudų kalbą ir unitų tikybą.

1863 m. sukilime negausiai dalyvavusių gudų politinis lyderis Kasciušas Kalinouski’s lietuvių tradiciškai vadinamas Kostu Kalinausku pasisakė už Lenkijos ir Lietuvos Respublikos atkūrimą ir Baltarusijos autonomiją šioje konfederacinėje valstybėje.

XIX a. pab. – XX a. pradžioje formavosi gudų kultūrinis politinis elitas, buvo gvildenami gudų tautos politinės ateities klausimai.

1918 m. kovą nepriklausoma valstybe tapusią Baltarusiją iki 1919 m. vasaros okupavo, o 1921 m. pavasarį galutinai pasidalijo Tarybų Rusija ir Lenkija.

1941–1944 m. visa Baltarusija buvo okupuota nacių Vokietijos; 1941–1947 m. kraštas patyrė didžiulius demografinius nuostolius, netekdamas ~2 mln. gyventojų.

Nuo 1991 m. Baltarusija yra nepriklausoma valstybė ir Nepriklausomų valstybių sandraugos narė. 1995 m. vasario 6 d. Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai pasirašė sutartį dėl abiejų šalių sienos.

                                     

2. Politinė sistema

Prezidentinė respublika. Pagal šalies konstituciją valstybės valdymo funkcijos padalytos tarp Aukščiausios Tarybos ir prezidento, kuris renkamas kas 5 m. ir yra valstybės vadovas. Vykdomoji valdžia – ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko. Egzistuoja dviejų rūmų parlamentas Nacionalinis susirinkimas sudarytas iš Respublikos Tarybos ir Atstovų Tarybos. Nepaisant deklaruojamo demokratinio valstybės valdymo modelio, Baltarusija dažnai laikoma autoritarine valstybe. Prezidentas A. Lukašenka dažnai vadinamas "paskutiniu Europos diktatoriumi". 2017 m. oficialų statusą Baltarusijoje turėjo penkiolika politinių partijų: Komunistinė Baltarusijos partija; Baltarusijos patriotų partija, Respublikinė darbo ir teisingumo partija, Baltarusijos socialdemokratų partija "Gromada", Liaudies susitarimo socialdemokratų partija, Agrarinė partija, Baltarusijos socialiai sportinė partija, Respublikonų partija, Baltarusijos liaudies fronto partija, Konservatorių-krikščionių partija, Liberalų demokratų partija, Susivienijimas pilietinė partija, Baltarusijos socialdemokratų partija Narodnaja Hramada.

Šalis bendradarbiauja su daugeliu pasaulio valstybių, itin artimi politiniai ir ekonominiai santykiai yra su NVS šalimis.

                                     

3. Administracinis suskirstymas

Baltarusija skirstoma į šešias sritis ir respublikinio pavaldumo Minsko miestą skliausteliuose – administracinis centras:

  • Bresto sritis Brestas
  • Gardino sritis Gardinas
  • Minsko sritis Minskas
  • Mogiliavo sritis Mogiliavas
  • Gomelio sritis Gomelis
  • Minsko miestas Minskas
  • Vitebsko sritis Vitebskas
                                     

4. Geografija

Šalis yra Rytų Europos lygumoje, kurios paviršius smarkiai paveiktas ledynų. Šiaurės vakaruose driekiasi moreninių gūbrių virtinė, sudaranti dalį Baltijos kalvyno. Centrinėje dalyje šalį kerta Baltarusijos kalvynas – aukščiausioji valstybės dalis. Toliau pietryčiuose plyti Berezinos vidurupio žemuma, o pietuose – pelkėta Polesės žemuma.

  • Žemiausias taškas: Nemunas ties Lietuvos siena 90 m.
  • Aukščiausias taškas: Dzeržinskio kalnas 346 m

Vakarinės Baltarusijos dalies upės priklauso Baltijos jūros baseinui – Nemunas, Vakarinis Bugas bei Vakarinė Dvina. Baltarusijos kalvynu eina vandenskyra, skirianti nuo Dniepro baseino teka į Juodąją jūrą, kuriam be paties Dniepro priklauso dar Pripetė, Berezina, Sožas, Drutė, Ptičė ir kt. Kalvose ypač šiaurės vakaruose gausu moreninės kilmės ežerų: Narutis, Asveja, Svierių ežeras, Drūkšiai, Druvetas, Čyrvono ežeras, Lukomlės ežeras ir kt. Yra stambūs Vileikos, Zaslavo tvenkiniai.

Apie trečdalį Baltarusijos teritorijos užima miškai. Didesnioji jų dalis yra pušynai ypač smėlingose dirvose šalies vakaruose, kitur – mišrieji miškai, eglynai. Šalies pietvakariuose dunkso reliktinis, UNESCO saugomas lygumų sengirių masyvas – Belovežo giria.



                                     

4.1. Geografija Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, pereinančiojo iš jūrinio į žemyninį tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra būna tarp -4 °C pietvakariuose ir -8 °C šiaurės rytuose, liepos temperatūros laikosi apie 17–19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 550–700 mm. Žiemos paprastai sniegingos.

                                     

5. Ekonomika

Infliacija: 28.2 % 2004. Nedarbas: 2.1 % oficialūs duomenys, 2004. Valiutos rezervas: 637 mln. USD 2004. Užsienio skola: 851 mln. USD 2001. Užimtumo struktūra: pramonė 41.9 %, paslaugos 39.2 %, žemės ūkis 18.9 %. Pagrindiniai prekybos partneriai – buvusios Tarybų Sąjungos šalys. Užsienio prekybos apimtis:

  • importas: 11.09 mlrd. USD 2003.
  • eksportas – 9.413 mlrd. USD 2004: Rusija 49.1 %, Jungtinė Karalystė 9.4 %, Lenkija 4.4 %, Vokietija 4.2 %, Nyderlandai 4.2 % – 2003;


                                     

5.1. Ekonomika Pramonė

Svarbiausios pramonės šakos: automobilių ir traktorių gamyba, staklių gamyba, prietaisų gamyba televizoriai, radijo imtuvai, chemijos ir naftos chemijos pramonė; padangos, lengvoji pramonė lino, vilnos audiniai, maisto pramonė, medienos apdirbimo pramonė baldų gamyba, popieriaus gamyba, stiklo gamyba, metalurgija.

Kalio druskos Soligorskas, naftos daugiausia respublikos pietryčiuose, fosforitų, akmens druskos, metalų rūdos, durpių, statybos pramonės žaliavų smėlis, molis gavyba.

Minskas – pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas.

Elektros energijos gamyba daugiausia šiluminėse elektrinėse. 2011 m. pradėta statyti Astravo AE.

                                     

5.2. Ekonomika Žemės ūkis

Žemės ūkio naudmenos užėmė 9.3 mln. ha 1992. Pasėlių plotas 6126 tūkst. ha. Pagrindinės naudmenos: javai, linai, bulvės, cukriniai runkeliai, vaisiai obuoliai. Po Černobylio katastrofos 1986 m. dideli žemės ūkio naudmenų plotai užkrėsti radioaktyviomis medžiagomis ir žemės ūkiui nebetinka. Išvystytas miškininkystės ūkis.

                                     

6. Gyventojai

2019 m. spalio 1 d. Baltarusijoje gyveno 9413 tūkst. gyventojų. Tautinė gyventojų sudėtis 2009 m. surašymo duomenys:

  • rusai – 8.3 %,
  • kiti – 3.1 %.
  • ukrainiečiai – 1.7 %
  • gudai – 83.7 %,
  • lenkai – 3.1 %,

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Baltarusijoje gyveno apie vieną milijoną žydų, bet naciams okupavus šalį, 90 % jų buvo išžudyti, todėl dabar žydų populiacija yra daug mažesnė.

Baltarusija turi dvi oficialias kalbas – rusų ir baltarusių. 62.8 % gyventojų namuose kalba rusiškai, 36.7 % – baltarusiškai, 0.5 % – kitomis kalbomis.

Pasak 1997 m. apskaičiavimų, 80 % gyventojų yra stačiatikiai, o likę yra daugiausiai Romos katalikai, protestantai, judėjai ir musulmonai.

Didžiausi Baltarusijos miestai 2006 m. duomenys:

  • Vitebskas – 342.4 tūkst. gyv.
  • Brestas – 298.3 tūkst. gyv.
  • Gardinas – 314.8 tūkst. gyv.
  • Barysavas – 150.4 tūkst. gyv.
  • Minskas – 1741.4 tūkstančiai gyventojų
  • Mogiliavas – 465.1 tūkst. gyv.
  • Babruiskas – 220.8 tūkst. gyv.
  • Gomelis – 481.2 tūkst. gyv.
  • Baranovičiai – 168.6 tūkst. gyv.


                                     

7. Kultūra

1517–1525 metais Pranciškus Skorina išleido pirmąsias knygas baltarusių kalba. Tai buvo pirmosios knygos Rytų Europoje. Beje, Vilniuje veikia vienintelė baltarusių mokykla Lietuvoje, pavadinta šio garsaus žmogaus vardu.

Baltarusiai didelį dėmesį skiria savo kultūros puoselėjimui, ypač tradiciniams amatams. Visos kultūros įstaigos yra valstybinės.

                                     

8. Nuorodos

Vikiteka

Bendros nuorodos:

  • Baltarusijos naujienų agentūros svetainė
  • Baltarusijos valstybės svetainė
  • Baltarusijos radijo ir televizijos svetainė
  • Baltarusijos prezidento svetainė
  • Baltarusijos architektūros paveldo svetainė rus.
  • Baltarusijos kultūros paveldo žemėlapis Archyvuota kopija 2011-08-19 iš Wayback Machine projekto.

Žemėlapiai:

  • Baltarusijos administracinis žemėlapis rusų kalba Archyvuota kopija 2012-04-10 iš Wayback Machine projekto.
  • Baltarusijos administracinis žemėlapis
  • Baltarusijos fizinis žemėlapis
  • Baltarusijos pagrindinių kelių žemėlapis