ⓘ Latvijas gaisa satiksmes akciju sabiedriba buvo Latvijos ir Vokietijos oro linijų bendrovė, įsikūrusi Rygoje, Latvijoje. Ji vykdė tarptautinius skrydžius iš Ryg ..

                                     

ⓘ Latvijas gaisa satiksmes akciju sabiedriba

"Latvijas gaisa satiksmes akciju sabiedriba" buvo Latvijos ir Vokietijos oro linijų bendrovė, įsikūrusi Rygoje, Latvijoje. Ji vykdė tarptautinius skrydžius iš Rygos Spilvės oro uosto. Aviakompanija pradėjo veikti 1922 m. Galutinai ji buvo likviduota 1928 m., po to, kai pagrindiniai akcininkai atsisakė toliau teikti paramą.

                                     

1. Įkūrimas

Aviakompanija, pavadinimu "Latvijas gaisa satiksmes akziju saboedriba", buvo įkurta 1922 m. liepos 31 d. Jos kapitalas buvo 100 000 latų aukso frankų, padalintas į 5000 akcijų, kiekvienos kurių vertė buvo 20 latų aukso frankų.

"Latvijas gaisa satiksmes AS" įkūrimą rėmė Desau mieste įsikūręs koncernas "Junkers Flugzeugwerk AG". Pastarasis siekė rasti būdų, kaip išsaugoti savo gaminamus "Junkers F 13" orlaivius ir padidinti "Junkers" orlaivių pardavimus. Junkers taip pat norėjo išnaudoti 1920 m. gruodžio mėn. Vokietijos pašto valdžios paskelbtą konceciją krovinių ir keleivių gabenimui maršrutu Berlynas – Karaliaučius – Kaunas arba Klaipėda / Memel – Ryga.

"Latvijas gaisa satiksmes AS" įkūrėjai buvo du Latvijos piliečiai – kapitonas Janis Lindberg ir leitenantas Janis Osol, kartu su Rygoje gyvenusiu Rusijos teisininku, Latvijos ir Estijos "Lloyd-Junkers Luftverkehrs GmbH" generaliniu agentu dr. Aleksandru Woskressenski.

Bendrovė gavo Latvijos vyriausybės konceciją skraidyti tarptautiniais maršrutais. Be oro susisiekimo paslaugų, "Latvijas gaisa satiksmes AS" turėjo būti ir bilietų platinimo agente, planavo įsirengti orlaivių techninės priežiūros dirbtuves.

Bendrovės įstatų 17 straipsnis numatė galimybę įmonei keisti savo akcijas į orlaivius. Ja buvo panaudota įsigyjant orlaivius iš "Junkers Flugzeugwerk AG".

1922 m. rugpjūčio 2 d. 2 000 "Latvijas Gaisa Satiksmes AS" akcijų perdavė "Junkers Werke AG", o 2 760 akcijų buvo perleistos "Junkers" priklausančiai Dancige įsikūrusiai bendrovei "Danziger Luftpost GmbH" mainais į du "Junkers F 13" orlaivius.

"Junkers Werke AG" priklausanti "Latvijas Gaisa Satiksmes AS" akcijų dalis išliko ta pati per visą įmonės gyvavimo laiką, tačiau per vadinamuosius "Treuhändervertrag" statytinių susitarimus jai faktiškai priklausė 100% bendrovės akcijų.

Mainais "Latvijas gaisa satiksmes AS" iš "Junkers Flugzeugwerk AG" gavo vieną sidabrinės spalvos "Junkers F 13", pavadintą "Condor" registracijos Nr. D-202 c / n 579, o iš "Danziger Luftpost GmbH" gavo kitą tokį pat orlaivį, pavadintą "Fasan" registracijos Nr. D-215, c / n 631. Iš pradžių orlaiviai skraidė su vokiška registracija, kol buvo perregistruoti Latvijoje ir gavo numerius B.L.A.T.A. anksčiausiai 1923 m. rugsėjo mėn. Ir B.L.A.T.B. anksčiausiai 1924 m. kovo mėn.

                                     

2. Veiklos istorija

1923 m. pavasarį "Latvijas gaisa satiksmes AS" įstojo į su "Junkers" susijusių oro linijų bendrovių aljansą "Osteuropa Union". Tai įgalino bendrovę skraidyti oro linija Talinas – Ryga – Kaunas – Karaliaučius nuo 1923 m. kovo 7 d. Ši linija aptarnavo ir Klaipėdą.

Šiuo maršrutu "Latvijas gaisa satiksmes AS" ir kiti "Osteuropa Union" aviakompanijų sąjungos nariai nuo 1923 m. gegužės iki spalio nuskrido 107.896 km ir pervežė 1061 keleivius, 7041 kg krovinių ir 581 kg pašto. Iš 284 suplanuotų skrydžių buvo atlikti 257 patikimumas – 90 %.

Aviakomapnija aptarnavo šią liniją ir 1924 bei 1925 m., nuo gegužės iki spalio mėn.

Dalyvaudama "Osteuropa Union" aviakompanijų sąjungos veikloje 1923–1925 m., "Latvijas gaisa satiksmes AS" nuskrido 603 000 kilometrų, pergabeno 5 627 keleivius ir 84 007 kg krovinių.

1925 m. gegužės 7 d. "Latvijas gaisa satiksmes AS" tapo viena transporto aljanso "Europa Union KGA" įkūrėjų. Tačiau, kai "Europa Union KGA" nusprendė padidinti savo kapitalą 1925 m. rugsėjo mėn., Latvijos vyriausybė atsisakė aviakompanijai teikti subsidijas. Todėl įmonė turėjo pasitraukti iš bendradarbiavimo ir vėliau nutraukė veiklą kaip "Europa Union KGA" narė.

                                     

3. Plėtros planai ir veiklos nutraukimas

1925 m. gegužės mėn. Dr. Woskressenski paprašė "Junkers" direktoriaus dr. Kaumanno ištirti galimybes "Latvijas gaisa satiksmes AS" suteikti dar vieną "Junkers F 13W" ir du "Junkers G 24" orlaivius. Šie planai nebuvo įgyvendinti.

Aviakompanija nebuvo pelninga. Tik 1924 m. buvo užfiksuotas nedidelis, 104.35 Latvijos latų pelnas. Iš gautų 366 319.95 lato pajamų, aviabilietų pardavimai sudarė tik 42 328.86 lato. Likusią dalį padengė savininkų parama ir Latvijos vyriausybės subsidijos. Po to, kai Latvijos vyriausybė 1925 m. atsisakė teikti subsidijas, "Junkers Werke AG" nusprendė 1926 m. vasarą uždaryti aviakompaniją.

Abu aviakompanijos "Junkers F 13" buvo parduoti 1926 m. birželio ir liepos mėn. Jie atgavo savo ankstesnes vokiškas registracijas ir vardus.

Įmonė galutinai buvo likviduota 1928 m. lapkričio mėn.

                                     

4. Flotilė

Per visą savo veiklos istoriją "Latvijas gaisa satiksmes AS" eksploatavo tris "Junkers F-13" tipo orlaivius. Didžiausias vienu metu aviakompanijos lėktuvų skaičius buvo du. Jie buvo įregistruoti kaip B.L.A.T.A ir B.L.A.T.B.

  • B.L.A.T.A. c/n 579, ankstesnė registracija D-202 Condor aviakompanijai perdavė "Junkers Flugzeugwerk AG".
  • B.L.A.T.B. c/n 631, ankstesnė registracija D-215 Fasan aviakompanijai perdavė "Danziger Luftpost GmbH". Orlaivis buvo apgadintas nesėkmingo nusileidimo 1924 m. spalio 15 d. metu ir vėliau buvo nepataisomai sugadintas atliekant remonto darbus Karaliaučiuje kilusio gaisro metu).
  • BLATB c/n 570, ankstesnė registracija D-251 Eule. Gautas 1925 m. balandžio mėn. mainais į B.L.A.T.B. c/n 631.
                                     

5. Avarijos ir incidentai

1924 m. spalio 15 d. "Latvijas gaisa satiksmes AS" "Junkers F 13" Nr. B.L.A.T.B. buvo apgadintas avarinio nusileidimo metu. Avarijos aukų neužfiksuota. Orlaivis vėliau buvo sunaikintas vykdant remonto darbus Karaliaučiuje kilusio gaisro metu.

1926 m. kovo 10 d. Suomijos aviakompanijai "Aero O/y" išnuomotas "Junkers F 13" su registracijos numeriu B-LATA buvo apgadintas avarinio nusileidimo netoli Helsinkio metu, esant tirštam rūkui. Kai kurie šaltiniai nurodo, jog jis vežė Suomijoje besilankiusią Latvijos karinių oro pajėgų delegaciją. Kiti šaltiniai nurodo, jog orlaivyje tebuvo vienas keleivis. Avarijos aukų neužfiksuota. 1926 m. balandžio 19 d. lėktuvas buvo išsiųstas į Karaliaučių remontuoti.

                                     

6. Skrydžių kryptys

Aviakompanija aptarnavo šiuos oro uostus:

  • Ryga Spilvės oro uostas
  • Klaipėda Rumpiškės
  • Kaunas Aleksoto / S. Dariaus ir S. Girėno oro uostas
  • Karaliaučius Devau oro uostas
  • Talinas Lasnamäe aerodromas


                                     

7. Šaltiniai

  • Junkers F13 Production List – the Hugo Junkers Homepage,
  • Latvijas Gaisa Satiksmes Akciju Sabiedríba 1922–1928,
  • 10 Marz 1926,
                                     
  • 1923 1925 m. oro uoste buvo įsikūrusi pirmoji Latvijos aviakompanija Latvijas Gaisa Satiksmes Akciju Sabiedriba skraidžiusi į Taliną, Kauną, Klaipėdą, Berlyną
  • s - Karaliaučius - Kaunas - Ryga 1923 - 1925 m. Latvijos aviakompanija Latvijas gaisa satiksmes akciju sabiedriba maršrutas Nr. 809 Berlynas Karaliaučius Kaunas