ⓘ Malta. Maltos Respublika − salų valstybė Viduržemio jūroje, pietų Europoje. Valstybė susideda iš keleto salų, trys iš kurių yra apgyvendintos. Didžiausia sala – ..

                                     

ⓘ Malta

Maltos Respublika − salų valstybė Viduržemio jūroje, pietų Europoje. Valstybė susideda iš keleto salų, trys iš kurių yra apgyvendintos. Didžiausia sala – Maltos, kur įsikūrusi sostinė Valeta ir didžioji dalis valstybės gyventojų. Nors Maltoje gyvena kiek mažiau nei 500 000 gyventojų, dėl savo mažo ploto, Malta yra viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Yra dvi valstybinės kalbos – maltiečių ir anglų. Malta yra 80 km į pietus nuo Italijos, 284 km į rytus nuo Tuniso, ir 333 km į šiaurę virš Libijos.

Dėl to, kad Maltos salos užima strategiškai svarbią padėtį Viduržemio jūros viduryje, jas istorijos eigoje buvo užvaldžiusios įvarios tautos: finikiečiai, kartaginiečiai, graikai, romėnai, Bizantijos imperija, arabai, normanai, ispanai, Maltos ordinas, vėliau prancūzai ir britai.

1964 metais Malta pasiekė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės, nuo 2004 m. tapo Europos Sąjungos nare.

Dėl subtropinio klimato ir istorinio paveldo Malta traukia turistus. Šalyje būna bene daugiausia saulėtų dienų, palyginus su likusia Europa. Maltoje yra trys UNESCO pasaulio paveldo vietos: Hal Saflynio požemis, Maltos sostinė Valeta, ir Maltos megalito šventyklos. Maltos sostinė, Valeta, 2018 metais tapo Europos kultūros sostine.

                                     

1. Istorija

Svarbiausios Maltos istorijos datos:

  • 218 m. pr. m. e. − salą užkariavo romėnai;
  • 750 m. pr. m. e. − pasirodė finikiečių prekeiviai, Malta tapo jų prekybos punktu;
  • 1798 m. − Napoleono armija išvijo Maltos riterius;
  • 3600 m. pr. m. e. − pastatytos akmeninės Neolito laikotarpio šventyklos. Jos senesnės už Stounhendžą ir už Egipto piramides;
  • 1530 m. − Karolis V Maltą padovanojo Šv. Jono Jeruzaliečio Ordino Maltos Ordino riteriams, kurie pakeitė Maltos sostinę iš Mdinos į Birgu;
  • 60 m. − prie Maltos krantų sudužo Šv. Pauliaus laivas, Maltoje atsirado krikščionybė;
  • 1800 m. − atvyko britai ir Malta tapo Didžiosios Britanijos kolonija;
  • 1565 m. − didžioji apsiaustis Maltą puolė Osmanų imperijos turkai;
  • 1091 m. − normanai užkariavo Maltą;
  • 870 m. − arabų invazija, gerokai sumažinusi gyventojų skaičių, padariusi didelę įtaką maltiečių kalbai ir žemės ūkiui;
  • 2004 m. − Malta tapo Europos Sąjungos nare.
  • 1974 m. − Respublikos paskelbimas;
  • 1964 m. − Maltos nepriklausomybės paskelbimas;
  • 1939 m. − Antrasis pasaulinis karas;
                                     

2. Politinė sistema

Valstybės santvarka – Konstitucinė Respublika. Šaliai vadovauja Prezidentas, kurio vaidmuo daugiau reprezentacinis, o reali valdžia yra ministro pirmininko rankose. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų Atstovų tarybai. Atstovų tarybą sudaro 71 narys, kurie renkami kas penkerius metus tiesioginio, visuotinio balsavimo metu, o pats prezidentas renkamas taryboje. Maltos Respublikos vyriausybę sudaro ministro pirmininko taryba ir 8 ministerijų padaliniai, teismų sistema pagrįsta dviem lygiais: pirmosios instancijos teismas ir apeliacinis teismas, taip pat yra teismų turinčių įgaliojimų specializuotose srityse.

                                     

3. Geografija

Malta – nedidelė Viduržemio jūros valstybė, esanti pusiaukelėje tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos pakrantės. Gražus kraštovaizdis, uolėtos pakrantės, ramios įlankos, smėlėti paplūdimiai ir skaidri jūra traukte traukia poilsiautojus ir povandeninio nardymo mėgėjus.

Šaliai priklauso Maltos ir Gozo gyvenamos salos, Komino sala teturi tris registruotus gyventojus, bei negyvenamą Filfla salą. Jų bendras plotas vos 316 km².

Maltos sostinė ir svarbiausias uostas – Valeta virš 7 tūkst. gyventojų, o didžiausias miestas – Birkirkara virš 22 tūkst. žmonių.

Unikalios yra neolito amžiaus Maltos megalito šventyklos. Hal Saflynio požemis yra vienintelė pasaulyje priešistorės požeminė šventykla.

Maltos klimatas tipiškas Viduržemio jūros regionui – vasaros yra šiltos ir sausos, dvelkiant gaiviems jūros vėjams, kaitintis saulėje galima daugiau nei 12 val. per dieną, o žiemos – švelnios ir drėgnos, mat pučia karšti Afrikos vėjai siroko, atnešdami Sacharos šilumą, degintis galima vidutiniškai 5-6 val. per dieną. Maudynių sezonas Maltoje tęsiasi beveik ištisus metus. Tinkamiausias metas keliauti į Maltą yra vasario-rugsėjo mėnesiai. Vidutinė temperatūra sausio mėnesį +12 °C, liepos menesį +27 °C.



                                     

4. Ekonomika

Iki 1800 m. Malta priklausė nuo medvilnės, tabako ir jos laivų statyklų eksporto. 1869 m. Sueco kanalo atidarymas suteikė Maltos ekonomikai didelį impulsą, nes ženkliai padidėjo laivyba.Tačiau XIX a. pabaigoje Maltos ekonomikos augimas pradėjo lėtėti, o 1940 m. Maltos ekonomika ištiko rimta krizė. Malta turi nedaug iškasenų, neskaitant klinčių. Žemės ūkis yra suvaržytas dėl salos akmenuoto paviršiaus, todėl į šalį turi būti importuojami maisto produktai. Malta remiasi lengvąja pramone, turizmu, laivų statyba, jų priežiūra, bei remontu. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra bulvės, vynuogės, kviečiai, miežiai, pomidorai, citrusas, gėlės, žalieji pipirai.

                                     

5. Demografija

Maltoje gyvena apie 400 tūkst. žmonių, dauguma jų yra maltiečiai. Tai labai urbanizuotas kraštas – net 94 % maltiečių gyvena miestuose. Vienam kvadratiniui kilometrui šalyje vidutiniškai tenka net 1 298 žmonės. Tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje ir vienas iš didžiausių pasaulyje. 2003 m. apskaičiavimais, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Maltoje yra 92.8 % 92 % vyrams, 93.6 % moterims. Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo – 79.44 metų 77.21 vyrams, 81.8 moterims 2009 m. apskaičiavimai. Gyventojų amžiaus struktūra:

  • 15-64 metų: 69.4 %
  • 0-14 metų: 16.1 %
  • virš 65 metų: 14.5 % 2009 m. apsk.
                                     

5.1. Demografija Kalbos

Pasak 2005 m. apklausos, 97 % gyventojų gimtoji kalba yra maltiečių, 2 % – anglų. Abi šios kalbos Maltoje yra oficialios. Be to, net 92 % gyventojų moka dar bent vieną ir 68 % – bent dvi kalbas neskaitant gimtosios. Iš viso angliškai gali susišnekėti 90 %, itališkai – 66 %, o prancūziškai – 17 % visų gyventojų. Iki 1934 m. vienintelė oficiali šalies kalba buvo italų.

Maltiečių kalba yra kilusi iš arabų kalbos dialekto, kuriuo buvo kalbama pietų Italijoje. Maždaug pusė žodžių yra pasiskolinti iš italų arba siciliečių kalbų, dar 20 % – iš anglų kalbos. Maltiečių kalbos abėcėlė yra suformuota lotynų abėcėlės pagrindu. Kalba turi daug dialektų ir skirtumai tokie dideli, kad žmonės iš skirtingų miestų arba salų gali ir nesusišnekėti.



                                     

5.2. Demografija Religija

Maltos konstitucija garantuoja religijos laisvę. 98 % gyventojų yra Romos katalikai. Pasak 2005 m. apklausos, 95 % Maltos gyventojų "tiki, kad egzistuoja Dievas" ir dar 3 % "tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija". Pagal šiuos duomenis Malta yra pati religingiausia Europos Sąjungos valstybė. Šalyje yra daugiau nei 360 bažnyčių, tad vienai bažnyčiai tenka tik truputį daugiau nei 1000 gyventojų. Taip pat Maltoje yra viena mečetė ir apie 3000 nuolat gyvenančių musulmonų, bet daugelis jų yra užsieniečiai arba natūralizuoti piliečiai.

                                     

6. Nuorodos

Vikiteka

Valdžia:

  • Oficiali svetainė

Turizmo svetainės:

  • Maltos autobusai Archyvuota kopija 2013-12-19 iš Wayback Machine projekto.
  • Maltos paveldas
  • world-travel.com Malta Travel Guide Archyvuota kopija 2009-09-09 iš Wayback Machine projekto.
  • Oficiali svetainė turistams
  • guidetomalta.net Malta travel guide

Žemėlapiai:

  • Maltos administracinis žemėlapis
  • Maltos fizinis žemėlapis
  • Malta per googlemaps žemėlapį
  • Maltos kelių žemėlapis