ⓘ Latvijos karinės pajėgos. Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos yra Latvijos ginkluotųjų pajėgų visuma. Latvijos gynybos politika remiasi Švedijos–Suomijo ..

                                     

ⓘ Latvijos karinės pajėgos

Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos) yra Latvijos ginkluotųjų pajėgų visuma. Latvijos gynybos politika remiasi Švedijos–Suomijos modeliu, pagal kurį greitojo reagavimo pajėgas sudaro mobilizacinis rezervas ir nedidelis kiekis profesionalių karių. LNGP susideda iš sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų, karinių oro pajėgų, nacionalinės gvardijos ir kitų padalinių. Nuo 2007 m. Latvija perėjo prie profesionaliosios kariuomenės ir atsisakė šauktinių. LNGP vyriausiasis vadas – prezidentas. Jam talkina nacionalinio saugumo taryba, kuria sudaro ministras pirmininkas, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, kariuomenės vadas, parlamento gynybos, nacionalinio saugumo ir vidaus reikalų komisijų pirmininkai.

                                     

1. Tikslai ir uždaviniai

LNGP pagrindinė misija yra garantuoti Latvijos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir ginti šalį karinės agresijos atveju. Siekiant įgyvendinti šias užduotis, LNGP pasiruošusios ginti tautą, Latvijos oro erdvę ir teritorinę jūrą, vykdyti didelio masto krizių valdymo operacijas, paieškos ir gelbėjimo operacijas, dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo operacijose. Pagrindiniai LNGP uždaviniai:

  • Dalyvauti tarptautinėse operacijose;
  • Modernizuoti ir stiprinti gynybinius pajėgumus.
  • Vykdyti personalo apmokymus ir karinį parengimą;
  • Užtikrinti teritorijos, oro erdvės ir teritorinių vandenų neliečiamybę;
                                     

2. Struktūra

Latvijos Nacionalines ginkluotąsias pajėgas sudaro:

  • Sausumos pajėgos;
  • LNGP štabo batalionas
  • Specialiųjų užduočių vienetas;
  • Karinės jūrų pajėgos;
  • Mokymo ir doktrinų valdyba;
  • Karo policija;
  • LNGP Jungtinis štabas;
  • LNGP vado asmeninis štabas
  • Nacionalinė gvardija;
  • Logistikos valdyba.
  • Parlamento ir prezidento apsaugos tarnyba;
  • Karinės oro pajėgos pagrindinė bazė – Lielvardės aerodromas;
                                     

3. Personalas

Šiuo metu LNGP sudaro 5.052 profesinės karo tarnybos kariai. Iš jų:

  • 952 – Sausumos pajėgose;
  • 291 – Karinėse oro pajėgose;
  • 550 – Nacionalinėje gvardijoje + 10.642 karių savanorių.
  • 552 – Karinėse jūrų pajėgose;

Taip pat, krašto apsaugos sistemoje dirba 1.380 civilių tarnautojų ir darbuotojų, 1.284 karininkų, 1.945 puskarininkių ir 1.817 eilinių kareivių.

                                     

4. Tarptautinis bendradarbiavimas

LNGP, besirūpindamos nacionalinės gynybos klausimais, taip pat pasirengusios nedelsiant reaguoti į grėsmę kitoms NATO valstybėms narėms, tarptautinių krizių atveju. Latvija bendradarbiauja su Estija ir Lietuva kolektyviniuose tarptautiniuose projektuose:

  • BALTRON – karinė jūrų eskadra;
  • BALTNET – Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema;
  • BALTDEFCOL – Baltijos gynybos koledžas.
  • BALTBAT – bendras pėstininkų batalionas;

Šiuo metu Latvijos oro erdvės apsauga ir patruliavimu rūpinasi NATO vykdydama Baltijos oro policijos misiją žr. Baltijos oro policija.

                                     

5. Modernizavimas

Po prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos NATO, Latvija prisiėmė įsipareigojimus stiprinti savo šalies gynybos galią. Ginkluotosios pajėgos modernizuojamos remiantis principu – greitos reakcijos gerai ginkluoti ir aprūpinti junginiai, galintys veikti ir už NATO ribų. Po įstojimo į NATO, Latvijos gynybos sistema persiorientavo nuo teritorinės gynybos prie bendros kolektyvinės gynybos. Latvija išugdė nedidelę, bet profesionalią kariuomenę, kuri buvo integruota į NATO struktūras. LNGP kariai tarptautinėse operacijose dalyvauja nuo 1996 metų. Buvo sukurti specializuoti padaliniai, siekiant palengvinti ir sustiprinti LNGP dalyvavimą tarptautinėse operacijose.