ⓘ Reinas vienas iš srovingiausių ir reikšmingiausių Europos vandens kelių. Nuo ištakų iki žiočių upės ilgis yra maždaug 1 230 kilometrų, iš jų 883 km tinkami laiv ..

                                     

ⓘ Reinas

Reinas vienas iš srovingiausių ir reikšmingiausių Europos vandens kelių. Nuo ištakų iki žiočių upės ilgis yra maždaug 1 230 kilometrų, iš jų 883 km tinkami laivybai. Upės baseino plotas užima 198 735 km²). Vidutinis debitas prie deltos siekia 2330 m³/s, kas yra tik šiek tiek mažiau nei Nilo debitas. Netoli Emericho didžiausias apskaičiuotas upės srovės debitas yra 12 000 m³/s, o mažiausias debitas 600 m³/s.

                                     

1. Vardas

Reino vardo kilmė panašiai į Ronos upės pavadinimo arba antikinio Volgos pavadinimo Rha kilmę. Jie tikriausiai kilę iš indoeuropietiško veiksmažodžio re arba ri, reiškiančio tekėti atgal. Iš šito šakninio žodžio kilo, pvz., vok. rinnen tekėti arba senovės graikų žodis rhein, kuris taip pat reiškia tekėti. Taip pat kilo romanų kalbose pasitaikantis žodžiai, reiškiantys upė pvz.: isp. río. Pavadinimas taip pat gali būti kildinamas iš keltiško ro-ean, reiškiančio tekantys vandenys bei platūs vandenys. Galai šią upę vadino Reinos vėliau: Rēnos, taigi tikėtina, kad šį pavadinimą romėnai pasiskolino iš jų – Rhēnus. Airių kalboje iki šiol išlikęs šis archajiškas žodis – rian – jis reiškia jūra, marios.

                                     

2.1. Reino vandens kelias Reino kilometražas

Žymėjimai abiejuose upės krantuose parodo kilometražą, pagal kurį orientuojasi laivyba ir vyriausybė. Reino žymėjimai prasideda Konstanco miesto tiltų viduryje ir baigiasi 1032.8 kilometru Hoek van Holland‘e Roterdamo priemestis. Pirmas toks Reino sužymėjimas įvyko 1939 Balandžio 1, pradedant žymėti išilgai nuo Konstanco. Dėl kai kurių žymėjimų reto išdėstymo atsirado papildomi žymėjimai, vadinami "trumpaisiais kilometrais". Jie yra netoli km 22-23 -0.400 km Roxheimo, km 436-37 -0.365 km ir virš Binger Locho km 529-30 -0.475 km. Pagal šį žymėjimą Reino ilgis yra maždaug 1.2 km per didelis. Matuota buvo dešiniu krantu palei srovės kryptį ir čia matavimo žymės stovi maždaug šiek tiek daugiau nei kas 100 m viena nuo kitos.

Reino kilometrų sužymėjimai sužymėti dideliuose ženkluose. 500 metrų žymės žymimos juoda spalva ant balto pagrindo. Trumpesni 100 metrų žymėjimai – maždaug 100 cm x 50 cm dideli stačiakampiai, uždėti ant maždaug 2 m geležinių stulpų. Vokiškame-prancūziškame Reino ruože, tarp Baselio ir Lauterburgo, skaičiavimai pateikti visada dešiniajame krante žiūrint pasroviui.

Taip pat Reino kilometrų galima rasti ir kitokiuose kelio ir upės žymėjimuose.

                                     

3. Aukštutinis Reino vidurupio slėnis

Aukštutinis Reino vidurupio slėnis yra Šiaurinėje Vestfalijoje. Reinas išteka iš Šveicarijos Alpių kalnų ir plukdo savo vandenis į žiotis Šiaurės jūroje prie Roterdamo. Reino slėnis kerta Reinlando plokščiakalnį ir Reino skalūno kalvas. Pačioje siauriausioje ir giliausioje slėnio vietoje Reino slėnio ilgis siekia 130 km nuo Bingeno iki Bonos. Palei Reino slėnį yra 50 pilių. 2002 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

                                     

4. Literatūra

  • Manfred Fenzl: Der Rhein. Schaffhausen – Nordsee und zum IJsselmeer. Führer für Binnengewässer. 4. Auflage. Delius Klasing, Bielefeld 2005, ISBN 3-89225-466-4.
  • Hans Chr. Hoffmann, Dietmar Keller, Karin Thomas Hrsg.: Der Rhein – Unser Weltkulturerbe. Dumont, Köln 2003, ISBN 3-8321-7323-4.