ⓘ Europos valiutos ..

Abchazijos apsaras

Abchazijos apsaras – piniginis nepripažintos Abchazijos respublikos vienetas. Leidžiamos tik auksinės ir sidabrinės atmintinės apsarų monetos. Monetos pagal nominalą turi būti priimamos kaip mokėjimo priemonė visoje Abchazijos teritorijoje. Tikrovėje apsarų piniginėje apyvartoje nėra dėl didelės jų vertės. Pagal Abchazijos banko nustatytą kursą 1 apsaras lygus 10 Rusijos rublių, tačiau iš tiesų šios atmintinės monetos yra ne apyvartinės, o kolekcinės bei kaupiamosios. Viena auksinė apsarų moneta verta apie 23000 rublių, o sidabrinė su paauksavimu – apie 4500 rublių.

Armėnijos dramas

Dramas − Armėnijos valiuta. Ji padalinta į 100 lumų. Žodis "dram" verčiamas kaip "pinigai" ir yra artimas graikiškam drachma. Armėnijos centrinis bankas pagal Armėnijos įstatymus turi išskirtines teises leidžiant nacionalinę valiutą.

Danijos krona

Krona – oficiali Danijos, Grenlandijos ir Farerų salų valiuta. Vieną kroną sudaro 100 erių. ISO 4217 kodas yra DKK. Šalyje naudojama santrumpa kr. Galima rasti tokių žymėjimų kaip DKR ar Dkr, bet jie nėra oficialūs. Iki XVIII a. krona buvo lygi aštuonioms markėms. Kaip nauja Danijos valiuta, krona buvo pristatyta 1873 m. Tai buvo Skandinavijos pinigų sąjungos iniciatyva. Nustatytas kronos ir aukso santykis. Vienas kilogramas aukso prilyginta 2480 kronų. Skandinavijos pinigų sąjungai iširus 1914 m., Danija, Norvegija ir Švedija nusprendė valiutos nebekeisti. Nuo 1940 m. iki 1945 m., krona b ...

Euras

Euras – bendra 19 Europos Sąjungos šalių valiuta. Euras kaip negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m. sausio 1 d. Pakeitė iki tol naudotą ekiu. Grynieji pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d. Banknotai visose šalyse yra vienodi, o monetų aversą kiekviena šalis leidžia pagal savą dizainą.

Forintas

Forinto pavadinimas kilęs iš Florencijos mieste kaldintos auksinės monetos – florino. Vengrijoje auksinius "florentinus" nuo 1325 metų naudojo valdovas. Tarp 1857 ir 1892 metų forintais Vengrijoje buvo vadinami Austrijos – Vengrijos Imperijos pinigai – guldenai. 1946 m. forintas pakeitė dėl hiperinfliacijos po Antrojo Pasaulinio karo nuvertėjusią pengę kursu 1 forintas = 4×10 29 pengių. Dėl per didelės infliacijos pagal ERM II kriterijus forintą pakeisti euru numatoma ne anksčiau, kaip 2010–2012 metais.

Grivina

Grivina – Ukrainos piniginis vienetas. Grivina Ukrainoje buvo įvesta 1918 metais, paskui 1996 m. rugsėjo 2 d. tuometinio prezidento Leonido Kučmos įsakymu. 2003 m. į apyvartą išleistos atnaujintos grivinos. Ant grivinų banknotų pavaizduoti šie žmonės: 200 grivinų – Lesja Ukrainka 5 grivinos – Bohdanas Chmelnyckis 100 grivinų – Tarasas Ševčenka 2 grivinos – Jaroslavas Išdidusis 500 grivinų – Hrihorijus Skovoroda 1 grivina – Vladimiras Didysis 10 grivinų – Ivanas Mazepa 50 grivinos – Michailas Gruševskis 20 grivinų – Ivanas Franko 1 grivina = 100 kapeikų, nominalai: 1, 2, 5, 10, 25, 50. 1 gr ...

                                     

ⓘ Europos valiutos

  • Europos pinigų sistema EPS Europos Bendrijos valstybių bendradarbiavimo valiutų politikos srityje forma. 1971 m. Jungtinės Valstijos nusprendė panaikinti
  • Euras bendra 19 Europos Sąjungos šalių valiuta Euras kaip negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m. sausio 1 d. Pakeitė iki tol naudotą
  • vienetų kitos valiutos Kartais nurodoma ne nacionalinės valiutos vieno vieneto, o 100 ar dar daugiau vienetų kaina kitų valstybių valiutų atžvilgiu. Lietuvoje
  • palaikymui. Valiuta yra dominuojanti prekių ir paslaugų mainymo priemonė. Prekyba tarp skirtingų valiutos zonų vyksta nustatant valiutos kursus - kainas
  • politiką Europos Sąjungos šalyse, kur oficiali valiuta yra euras ECB kartu su ES 28 valstybių nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių
  • politiką įkūrė Europos centrinį banką ir sukūrė bendrą valiutą eurą 1988 m. birželio mėn. Europos Sąjungos Vadovų Taryba patvirtino siekį nuosekliai sukurti
  • dauguma renka valstybių narių, kurių valiuta yra euras ministrai. Euro grupės susitikimai paprastai vyksta Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų
  • Euro zonos valstybės narės naudojasi bendra valiuta ir visos vykdo bendrą Europos centrinio banko nustatytą pinigų politiką. Dėl bendros valiutos ir
  • 2021 - 02 - 14. Valiutų kurso mechanizmas: euras ir kitos dalyvaujančios nacionalinės valiutos eur - lex.europa.eu. Nuoroda tikrinta 2021 - 02 - 14. Europos Sąjungos
  • sutartimi šešių Europos valstybių sukurta Europos Ekonominė Bendrija EEB 19 - oje ES šalių galioja bendra valiuta euras Visos Europos Sąjungos narės
  • 100 centų. Svarus, livrus ir liras naudojančioms Europos valstybėms vykdant kolonizaciją, šios valiutos nuo XVIII a. buvo diegiamos kitose pasaulio šalyse
  • Foreign Exchange market pasaulinė tarpbankinė valiutų rinka. Forex įvairios užsienio valiutos pirkimo - pardavimo operacijų visuma, kuri atspindi
                                     

Albanijos lekas

Lekas – valiuta, naudojama Albanijoje. Padalinta į 100 kindarkų, tačiau kindarkai jau nebekaldinami.

                                     

Azerbaidžano manatas

Manatas – valiuta, naudojama Azerbaidžane. Padalinta į 100 kjapikų. Žodis manatas kilęs iš rus. монета moneta.

                                     

Bulgarijos levas

1999 m. liepos 5 dieną buvo išleistas naujas levas, santykiu 1:1000. 1 levas tapo lygus 1 Vokietijos markei. ISO 4217 valiutos kodas senajam levui buvo BGL, o naujajam – BGN. Po Vokietijos markės pakeitimo euru levas automatiškai tapo susietas su euru santykiu 1.95583 BGN = 1 EUR. 2005 m. balandžio 25 d., kai buvo pasirašyta Bulgarijos įstojimo į ES sutartis, Bulgarijos nacionalinis bankas išleido proginę monetą, kurios vertė 1.95583 levo.

                                     

Farerų krona

Farerų krona – valiuta, naudojama Farerų salose. Tai nėra atskira valiuta, tik vietinis Danijos kronos atitikmuo Fareruose. Farerų krona neturi ISO 4217 valiutos kodo. ISO 4217 kodas yra Danijos kronos DKK. Krona padalinta į 100 erių.

                                     

Konvertuojamoji markė

Konvertuojamoji markė yra valiuta, naudojama Bosnijoje ir Hercegovinoje. Padalinta į 100 feningų. ISO 4217 kodas – BAM. Vikiteka

                                     

Kroatijos kuna

Kroatijos kuna – Kroatijos piniginis vienetas. Kuna išvertus iš kroatų kalbos reiškia kiaunę. Kunos šimtoji dalis yra lipa. Ant visų kunų banknotų pavaizduoti įvairių Kroatijos veikėjų veidai.

                                     

Naujoji Rumunijos lėja

Rumunijos lėja yra valiuta, naudojama Rumunijoje. Padalinta į 100 banų. 2005 m. liepos 1 d. Rumunija įvykdė valiutos reformą pakeisdama senają lėją į naujają. 1 naujoji lėja atitinka 10.000 senųjų. Rumunijos lėjos gaminamos iš polimerų.

                                     

Naujoji Turkijos lira

Naujoji Turkijos lira – Turkijos bei Šiaurės Kipro Turkų Respublikos piniginis vienetas. Įvesta 2005 m. sausio 1 d., ji pakeitė iki tol buvusią Turkijos lirą. 1 naujoji lira lygi 1 000 senųjų, ją sudaro 100 naujųjų kurušų. Vikiteka

                                     

Padniestrės rublis

Padniestrės rublis – Padniestrės piniginis vienetas. Neturi ISO 4217 kodo, nes Padniestrė de jure - Moldovos dalis. Neoficialiai naudojama PRB. Padniestės rublis nėra laisvai konvertuojamas ir keičiamas tik pačioje Padniestrėje. Padniestrėje itin keblu atsiskaityti Moldovos lėjomis.

                                     

Serbijos dinaras

Dinaras yra valiuta, naudojama Serbijoje. Serbijos dinaro ISO 4217 kodas RSD, skaičių kodas 941, simbolis din arba дин. Padalinta į 100 parų 2003 m. Serbijos liaudies bankas įvedė 100, 1000 ir 5000 dinarų kupiūras. Vėliau buvo pridėti šių nominalų banknotai: 500 dinarų – 2004 m., 50 dinarų – 2005 m., 10 ir 20 dinarų – 2006 m. ir 2000 dinarų 2011 m.

                                     

Švedijos krona

Švedijos krona – Švedijos valiuta nuo 1873. 1 krona padalinta į 100 erių, tačiau 2011 m. rugsėjo 30 d. nutrauktas jų galiojimas. Anglų kalboje valiuta vadinama Swedish crown. Neoficialiai Švedijos krona cirkuliuoja Alandų salose kartu su euru.

                                     

Šveicarijos frankas

Frankas – Šveicarijos ir Lichtenšteino valiuta. Šveicarijos frankas dalijamas į šimtą mažesnių vienetų, kurie vadinami: vokiškai – rapenai, itališkai – čentezimai. prancūziškai – santimai,