ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 449

Radviliškio geležinkelio stotis

Radviliškio geležinkelio mazgas yra vienas stambiausių ir seniausių Lietuvoje. Geležinkelio stotis Radviliškyje pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Statinio autorius nežinomas. Stotyje buvo mūrinis keleivių pastatas su trimis laukiamosiomis salėm ...

Radviliškio miškų urėdija

Radviliškio miškų urėdija − viena iš 42 miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Įsikūrusi Radviliškyje, Šiaulių g. 31. Radviliškio miškų ūkis įsteigtas 1952 m. ...

Radviliškio sporto arena

Radviliškio sporto arena – sporto arena Radviliškyje. Kartu su pagalbinėmis patalpomis sudaro per 3000 m² plotą. Arena pastatyta per 18 mėnesių ir atidaryta visuomenei metais anksčiau nei planuota. Arenoje vyksta rajoniniai, respublikiniai bei ta ...

Raseinių rajono savivaldybė

Didžioji Raseinių rajono dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštėje, o pietuose paviršius leidžiasi į Nemuno žemupio žemumą. Aukščiausia rajono vieta 167 m yra Kryžkalnio apylinkėse, žemiausia 30 m – rajono pietryčiuose, Dubysos pakrantėje. Vidurinė sa ...

Palono botaninis draustinis

Palono botaninis draustinis – draustinis Raseinių rajone; Siekiant išsaugoti unikalų, žmogaus ūkinės veiklos beveik nepaliesto švaraus upelio etaloninį pavyzdį, jo šlaitus ir slėnį, atodangas, 2006 m., patvirtinus Aplinkos ministerijai pateiktą D ...

Rietavo savivaldybė

Savivaldybės teritorija yra Žemaičių aukštumos vakarinėje dalyje. Miškai užima 51 proc., žemės ūkio naudmenos 37 proc., vandenys 1.53 proc. ploto. Svarbiausias miškų masyvas – Rietavo miškai. Yra Jūros aukštupys. Telkšo 6 Rietavo savivaldybės ežerai.

Rietavo miškų urėdija

Rietavo miškų urėdija − viena iš 42 miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Rietavo miškų urėdija įsteigta 1923 m. 1878 m. Rietave buvo surengta pirmoji Lietuvo ...

Rokiškio rajono savivaldybė

Rajonas yra daugiausia Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, rytuose siekia Aukštaičių aukštumą, o šiaurės vakaruose – Mūšos-Nemunėlio žemumą. Aukščiausia rajono vieta, 175 m, yra šalia Švilpiškio, o žemiausia, 76 m, ties Rokiškio, Biržų rajonų bei Lat ...

An-12 katastrofa prie Rokiškio

An–12 katastrofa prie Rokiškio – TSRS Karinių oro pajėgų lėktuvo Antonov An-12AP avarija, įvykusi 1972 m. gegužės 26 d. Rokiškio rajone. Aviakatastrofoje sudužo iš Pajuosčio aerodrome dislokuoto karo transporto aviacijos pulko nr. 128 mokomajam s ...

Juodymai

Juodymų pelkė – aukštapelkės tipo pelkė, esanti šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, Rokiškio rajono savivaldybėje. Mažesnė pelkės dalis yra Latvijos pusėje, Viesytės savivaldybės pietvakariniame pakraštyje.

Rokiškio miškų urėdija

Rokiškio miškų urėdija − viena iš 42 miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Valstybinė įmonė įsikūrusi Sakališkio g. 2, Rokiškyje. Rokiškio miškų urėdija įkurt ...

Suvainiškio pelkė

Suvainiškio pelkė – pelkė šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio rajone, 12 km į šiaurę nuo Pandėlio, 2 km į vakarus nuo Suvainiškio ir Latvijos sienos, Suvainiškio miške. Plotas – 9.26 km². Pelkė susidariusi Nemunėlio baseine, Neretos ir Nadžupio tarp ...

Skuodo rajono savivaldybė

Skuodo rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Centras – Skuodas.

Šakių rajono savivaldybė

Iš esmės visas rajonas yra Šešupės žemumoje. Aukščiausia rajono vieta 78 m yra paribyje su Kauno rajonu, į pietryčius nuo Novaraisčio. Žemiausia vieta 10 m yra šiaurės vakariniame kampe, Nemuno pakrantėje. Šiaurine rajono riba teka Nemunas, vakar ...

Šakių miškų urėdija

Šakių miškų urėdija − viena iš 42 miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Iki 1944 m. Šakių miškų urėdijos teritorijoje veikė Šakių ir Lekėčių miškų urėdijos. 1 ...

Šalčininkų rajono savivaldybė

Rytinė rajono dalis yra Ašmenos aukštumoje, pietvakarius užima Eišiškių plynaukštė, o vakarus – Pietryčių lyguma. Aukščiausia vieta 265 m yra rytuose, ties Katkuškėmis, žemiausia 129 m – šiaurės vakaruose, prie Merkio. Pro rajoną teka Merkys ir j ...

Baltosios Vokės pelkė

Baltosios Vokės pelkė − pelkė Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonuose, 12 km į pietvakarius nuo Vilniaus, į vakarus nuo Vilniaus–Lydos geležinkelio. Pelkės plotas ~4 100 ha. Pelkė ištįsusi iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 20 km Pietryčių lygum ...

Be2gether

Be2gether – muzikos ir meno festivalis Baltijos šalyse, kuris vykdavo Lietuvoje prie Norviliškių pilies, esančios vos 50 m nuo Baltarusijos sienos. Tai vienas reikšmingiausių Europos įvykių ne tik kultūrine, bet ir socialine bei politine prasme. ...

Mikniškių Dievo Motinos ikonos "Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas" parapija

Mikniškių Dievo Motinos ikonos "Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas" parapija – viena iš Vilniaus apskrities stačiatikių dekanato parapijų, Mikniškių kaime. Parapijai priklauso Mikniškių Dievo Motinos ikonos "Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas" cerkvė.

Šakos

Šakos – pelkė pietryčių Lietuvoje, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose, 1 km į pietus nuo Rūdninkų, Rūdninkų girioje. Plotas – 24.73 km². Nutįsusi viršsalpinėje Merkio terasoje iš šiaurės rytų į pietvakarius per 13 km. 1.23 km² sudaro vidaus sausumos ...

Šalčininkų miškų urėdija

Šalčininkų miškų urėdija − viena iš 42 miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Šalčininkų miškų urėdas − Gintaras Paltanavičius. Urėdijos buveinės adresas: Šalč ...

Šiauliai

Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras. Šiauliai yra svarbus ekonominis ir susisiekimo centras, jame veikia Vilniaus univ ...

29-oji gvardijos raketų divizija

29-oji gvardijos raketų divizija, 29-oji gvardijos Vitebsko Lenino ir Raudonosios vėliavos ordinų raketų divizija, karinė dalis Nr. 59968 – Rusijos Strateginės raketų kariuomenės junginys, dabar dislokuotas Irkutske.

LSDP Šiaulių skyrius

Renkant Steigiamąjį Seimą 1920 m. balandžio 14-15 d. LSDP gavo 1559 balsus iš 4591 dalyvavusių rinkimuose. LSDP frakcijoje dirbo šiauliečiai Kipras Bielinis, Bronius Cirtautas, Vincas Čepinskis, Steponas Kairys, Vladas Požela, Vladas Sirutavičius ...

Respublikinė Šiaulių ligoninė

Šiaulių ligoninė buvo įkurta 1843 m. Vokiečių okupacijos metu ji buvo uždaryta ir evakuota į Kazanės sritį. 1918 m. ligoninė buvo atkurta, po kelerių metų joje buvo įsteigta Odos ir venerinių ligų ambulatorija. 1944–1950 m. ligoninė vadinta Šiaul ...

Šiaulių getas

Šiaulių getas buvo sudarytas iš dviejų dalių: vienos Kaukazo priemiestyje, kitos tarp Ežero ir Trakų gatvių. Getas pradėtas steigti 1941 m. rugpjūčio 22 d., kai Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas Jonas Noreika pranešė, kad visi žydai ir pus ...

Šiaulių miesto savivaldybė

Šiaulių miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Šiaurės Lietuvoje, kurio teritorija apima Šiaulių miestą ir Rėkyvos gyvenvietę. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiauli ...

Šiaulių Politinių Kalinių ir Tremtinių kapinės

Šiaulių Politinių Kalinių ir Tremtinių kapinės – kapinės, esančios prie Šiaulių miesto ribos palei Joniškio-Rygos kelią, važiuojant link Kryžių kalno, Ginkūnuose. Jose palaidoti 1940–1953 metų politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų šeimų nariai. T ...

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija – viena iš Kauno stačiatikių dekanato parapijų, Šiauliuose. Parapijai priklauso Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė.

Šiaulių rajono savivaldybė

Šiaulių rajono savivaldybė Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Centras – Šiauliai, kurie turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina. Savivaldos teisę teritorijoje įgyven ...

Šilalės rajono savivaldybė

Didžioji dalis rajono yra Žemaičių aukštumoje. Čia stūkso aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalis 234 m. Vakaruose paviršius žemėja į Vakarų Žemaičių plynaukštę, o pietuose – į Karšuvos žemumą. Pro rajoną teka Jūra su intakais Lokysta, Akmena, ...

Balskų hidroelektrinė

Balskų hidroelektrinė – mažoji hidroelektrinė Tauragės apskrityje, 14 km į pietus, pietvakarius nuo Šilalės. Hidroelektrinė pastatyta ties 1984 m. užtvenkta Jūros upe. Tai antroji pagal instaliuotą elektros galią po Kauno hidroelektrinės vandens ...

Šilutės rajono savivaldybė

Beveik visas rajonas yra Lietuvos pajūrio žemumoje. Rytuose siekia Vilkyškių kalvagūbrį, šiaurės rytuose – Vakarų Žemaičių plynaukštę. Aukščiausia Šilutės rajono vieta 117 m yra paribyje su Klaipėdos rajonu, žemiausia vieta yra Rusnės saloje viet ...

Aukštumalos pelkė

Aukštumalos pelkė – aukštapelkė Šilutės rajone, Pamario krašte. Tai viena didžiausių pelkių ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir visos Lietuvos teritorijoje.

Macikų lageriai

Macikų lageriai – Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų kompleksas įrengtas Macikų kaime, 2 kilometrai į rytus nuo Šilutės. 1939–1955 m. laikotarpiu lageryje veikė nacistinės Vokietijos k ...

Pamario kraštas

Pamario kraštas - regionas, kurį sudaro visa Šilutės rajono vakarinė dalis palei Nemuną, Kuršių marias, jam priklauso užliejamos pavasario pievos, Žalgirio miškas ir Rusnės sala, Ventė ir Kintai. Tai labai savitas kraštas, kuriame galima išskirti ...

Pamario krašto potvyniai

Pamario krašto potvyniai dažniausiai vyksta pavasarį, kai didžiausia Lietuvos upė Nemunas išsilieja iš krantų. Potvynis apsemia per 50 km kelių. Pavasario potvynis yra tik šiam kraštui būdingas reiškinys. Šilutės rajone potvynis paprastai apsemia ...

Šilutės miškų urėdija

Šilutės miškų urėdija − viena iš 42 miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Šilutės miškų urėdija įkurta 1945 m. 1947 m. ji buvo panaikinta, o jau 1950 m. Klaip ...

Šlažų tiltas

Šlažų tiltas, arba Prezidento K. Griniaus tiltas – arkinis gelžbetoninis tiltas kelyje 206 Šilutė–Rusnė per potvynių užliejamos zonos žemiausią vietą Šlažų kaime, Šilutės rajone, Nemuno deltos regioniniame parke.

Vilkyčių trasa

Vilkyčių trasa, Vilkyčių autokroso trasa – žvyro-molio-asfalto automobilių lenktynių trasa Kebeliuose, Šilutės rajone, 7 km į šiaurę nuo Saugų, 2 km į rytus nuo Vilkyčių, prie kelio Vilkyčiai – Švėkšna. Trasa turi FIA 6 klasės licenciją. Vyksta L ...

Širvintų rajono savivaldybė

Širvintų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietryčiuose, prie Vilniaus-Rygos automagistralės, 50 km nuo Vilniaus. Ribojasi su Vilniaus, Kaišiadorių, Jonavos, Ukmergės, Molėtų rajonų ir Elektrėnų savivaldybėmis.

Alionių pelkė

Alionių pelkė – pelkė Širvintų raj. ir Vilniaus raj. savivaldybių teritorijoje, 11 km į rytus nuo Širvintų. Pelkė tvyro limnoglacialinėje lygumoje, Širvintos ir Musės vandenskyroje. Plotas 2072 ha. Yra du liekaninės kilmės ežerai: Alys 165 ha ir ...

Musninkų kantoriai

Priklausė Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios pasaulietinei religinei organizacijai "Marijos Respublika" Mariana Republica ; 1694–1735 m. ši organizacija buvo vadinama "Rožančiaus brolija". Musninkų kantoriai turėjo garbės vardus urėdus, insignijas, ...

Švenčionių rajono savivaldybė

Didesnioji rajono dalis yra Švenčionių aukštumoje, vakarinis pakraštys – Aukštaičių aukštumoje, jiedvi skiria Žeimenos žemuma, rytuose plyti Dysnos lyguma. Aukščiausia vieta – Girdžiuliškės kalnas 250 m, Aukštaičių aukšt., žemiausia – ties Žeimen ...

Balingrado tiltas

Balingrado tiltas – automobilių kelių tiltas per Neries upę, jungiantis Vilniaus ir Švenčionių rajonus, kelio 4416 Magūnai–Balingradas atkarpoje į kelią 5220 Nemenčinė–Buivydžiai. Tiltas yra pirmasis pasroviui per Nerį Lietuvos teritorijoje. Atid ...

Baltasamanė

Baltasamanė arba Skeimio pelkė – ežerinės kilmės aukštapelkė, esanti Lietuvoje ir Gudijoje, 8 km į pietryčius nuo Pabradės. Užima 7.52 km² plotą. Pelkė yra Žeimenos ir Neries vandenskyroje, šiaurės rytiniame pakraštyje telkšo Skeimio ežerėlis. Iš ...

Beržalotas

Béržalotas – aukštapelkė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į šiaurės vakarų nuo Švenčionėlių, Labanoro regioninis parkas, Girutiškio gamtinis rezervatas. Plotas 245 ha. Beržalotas susidaręs fliuvioglacialinėje lygumoje. Plynraisti ...

Kūrinių pelkė

Kūrinių pelkė yra Švenčionių rajono Kaltanėnų seniūnijoje, nuo Kūrinių kaimo pakraščio apie 400 m į pietryčius, nuo Kaltanėnų miestelio yra nutolusi maždaug už 2.5 km į šiaurės vakarus. Pelkės šiaurės rytine puse eina 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignal ...

Pabradės poligonas

Poligonas buvo įrengtas 1904–1905 m., netoli Meškerinės kaimo, į šiaurės rytus nuo Pabradės, Švenčionių rajone. Poligonas nuo 1993 m. priklauso Lietuvos kariuomenei. Šiuo metu priskirtas Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centrui. Pabradė ...

Pabradės priverčiamojo darbo stovykla

Pabradės priverčiamojo darbo stovykla – įkalinimo įstaiga, veikusi Pabradėje 1940 m. sausio – birželio mėnesiais ir 1941 m. antrojoje pusėje – 1944 m. liepą.