ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 435

Vytautas Kasiulis

Nuo 1937 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941 m. baigęs Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, 1941–1944 m. jame dėstė. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. gyveno Freiburge, dėstė Dailės ir amatų mokykloje, 1947–1949 m. vad ...

Alantė Kavaitė

A. Kavaitė gimė menininkų šeimoje: mama Alina Briedelytė-Kavaliauskienė – tekstilininkė, tėtis Regimantas Kavaliauskas – dailininkas monumentalistas. 1991 m. baigė Vilniaus 15–ąją vidurinę mokyklą. 1992 m. išvyko mokytis į Prancūziją. Studijavo A ...

Žibuntas Mikšys

Motina aktorė, režisierė Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė, žmona tapytoja Miriam Meras. Meno pagrindus įgijo pas skulptorių A. Janulį Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1946–1949 m. studijavo Niurnbergo ir Štutgarto meno akademijose. 1962 m. apsigyveno Paryži ...

Antanas Mončys

1941 m. baigė Kretingos gimnaziją. 1942–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Susipažinęs su skulptoriumi Vytautu Kašuba susidomėjo skulptūra. 1947–1950 m. Vytauto K. Jonyno vadovaujamoje dail ...

Žanas Kristupas Mončys

Gimė karo pabėgelio iš Lietuvos Antano Mončio ir prancūzaitės Florence Langer Martel šeimoje, vėliau tėvai išsiskyrė. Žanas Kristupas Mončys–Martel Paryžiuje baigė pradinę mokyklą ir licėjų, 1973–1978 m. Sorbonos universitete studijavo istoriją. ...

Juzefas Zalivskis

Gimė 1867 m. sausio 27 d. Jurbarke, baigė jėzuitų mokykla. 1818 m. įstojo Lenkijos kongreso karalystės kariuomenę. 1831 m. sukilimo pradžioje lapkričio mėnesį dalyvavo Varšuvos karališkojo arsenalo puolime. Buvo vienas iš aktyviausių partizaninio ...

Regina Januškevičienė

Gimė ir augo valstiečio Vinco Vaitavičiaus šeimoje. Regina mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje, dalyvavo teatrinėje veikloje. Ištekėjo už teisininko Rusijos IV Dūmos deputato Mykolo Januškevičiaus, gimė duktė. Pirmojo pasaulinio karo metais jauna ...

Algirdas Kuprys (1943)

Gimė ūkininkų šeimoje, kuri 1948 m. buvo ištremta į Sibirą – Krasnojarsko krašto Dauro rajono dab. Balachtino raj. Derbino kaimą. Alg.Kuprys gretimame kaime baigė vidurinę mokyklą ir dirbo miško darbininku. Po tremties nuosprendžio panaikinimo ne ...

Adomas Matuliauskas (1914)

Adomas Matuliauskas vyresnysis – Lietuvos dailininkas, mozaikininkas, tapytojas, grafikas, Lietuvos knygos ženklų kūrėjas.

Edmuntas Matusevičius

Gimė politinio kalinio šeimoje Sibire. 1960 m. Matusevičiai grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Joniškio rajono Jakiškių kaime, vėliau persikėlė į Tauragę, kur 1976 m. Edmuntas baigė vidurinę mokyklą. Jis studijavo Vilniaus universiteto Pramonės fakultet ...

Sankt Peterburgo lietuviai

Po Antrojo pasaulinio karo keli šimtai studentų iš Lietuvos TSR baigė Leningrado aukštąsias mokyklas, mokėsi aspirantūrose. Tarp jų buvo ir būsimoji Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kino režisierius Vidmantas Bačiulis, advokatas Kazimieras ...

Saulius Sidaras

Saulius Alfonsas Sidaras, rus. Саулюс-Альфонсас Домининкович Сидарас – Rusijos geologas, tremtinys ir rašytojas.

Algirdas Šerėnas

1941 m. kartu su tėvais ištremtas iš Lietuvos TSR. Tėvas žuvo Kraslago lageryje, o motina su sūnumi ir dukra tremtyje gyveno Komijos ATSR. 1946 m. Algirdas nelegaliai grįžo į gimtinę, bet buvo suimtas ir vėl grąžintas į Sibirą. 1952 m. baigęs Syk ...

Švedijos lietuviai

Pavienių lietuvių į Švediją atvyko TSRS 1940 m. užėmus Lietuvą, daugiau – 1944 m. rudenį ir 1945 m. 1944 m. rugsėjį-spalį Švedijoje gyveno apie 200 lietuvių, 1945 m. rugpjūčio pabaigoje jų gretas papildė iš Štuthofo koncentracijos stovyklos palei ...

Baltic Forum

Baltic Forum – lietuvių, latvių ir estų politinis-visuomeninis pusmetinis žurnalas, leistas 1984–1989 m. Švedijoje ir JAV anglų kalba.

Eugenijus Mindaugas Budrys

Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus vietinėje rinktinėje. 1944 m. kartu su Jonu Pajauju pasitraukė į Švediją. 1950 m. baigė Griunevaldo dailės studiją Stokholme. Tobulinosi Italijoje. Nuo 1960 m. gyveno Gotlando sal ...

Petras Deltuva

Mokėsi Jablonskio gimnazijoje, Kauno dailės mokykloje, 1960 m. baigė LSSR dailės institutą. Nuo 1958 m. dalyvauja parodose. 1988 m. pasiprašė Švedijos politinio prieglobsčio. Nuo 1992 m. gyveno Švedijoje, Vesterhaningėje.

Vladas Gamziukas

1941 m. baigė Kauno I-ąją vidurinę mokyklą dab. Kauno "Aušros" gimnazija ir įstojo į VDU Technologijos fakultetą. Birželio sukilimo dienomis būdamas plk. Juozo Jankausko vadovaujamo partizanų būrio kovotoju saugojo nuo sunaikinimo ar išvežimo Kau ...

Danguolė Rasalaitė

Danguolė Rasalaitė – prekybos žmonėmis auka, filmo apie prekybą žmonėmis ir prostituciją "Lilija amžinai" prototipas.

Voldemaras Vasilis

Gimė ir augo ūkininkų Janio Vasilio ir Katrinos Balceris šeimoje. 1941–1942 m. studijavo aukštojoje Kauno meno mokykloje kitais duomenimis – Latvijos dailės akademijoje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Švediją. 1951 m. Čalmerso tec ...

Lozanos lietuvių I konferencija

Konferencija sušaukta atsiradus galimybei koordinuoti Šveicarijos, JAV ir Rusijos lietuvių politinę veiklą. Dalyvavo Šveicarijos lietuviai Vladas Daumantas-Dzimidavičius, Juozas Gabrys-Paršaitis, Juozas Purickis, Antanas Steponaitis, Justinas Tum ...

Lozanos lietuvių II konferencija

Sušaukta iškart po Pavergtųjų tautų konferencijos, vykusios 1916 m. birželio 27-29, per kurią lietuviai viešai iškėlė Lietuvos nepriklausomybės siekį. Dalyvavo Šveicarijos lietuviai Vladas Daumantas-Dzimidavičius, Juozas Gabrys-Paršaitis, Juozas ...

Lozanos lietuvių III konferencija

Lietuvai atstovavo Lietuvos Tarybos nariai Antanas Smetona, Martynas Yčas, Alfonsas Petrulis, Augustinas Voldemaras, Šveicarijos lietuviams – V. Bartuška, Vladas Daumantas-Dzimidavičius, Juozas Gabrys-Paršaitis, Konstantinas Olšauskas, Juozas Pur ...

Jonas Byra

Nuo devynerių metų pradėjo mokytis skambinti fortepijonu ir dainuoti chore. Baigęs Panemunio liaudies mokyklą, 1905 m. išvyko į Rusiją, kur baigė gimnaziją, davė privačias pamokas. 1913 m. labai gerais pažymiais eksternu baigė Černigovo Ukraina m ...

Zinovijus Siderskis

Gimė 1897 m. gruodžio 28 d. Kaune meistro šeimoje. I pasaulinio karo metu su tėvais pabėgo į Romnus, kur 1917 m. baigė technikos mokyklą. 1919 m. tapo Romnų rajono partijos komiteto sekretoriumi. 1921-1927 m. Poltavos, Černigovo rajonų komitetų s ...

Vladas Doukšas

Vladas Doukšas – lietuvių kilmės Urugvajaus futbolininkas, žaidęs šios šalies nacionalinėje rinktinėje. Gimė Montevidėjaus kvartale Capurro lietuvio imigranto Vaclavo Doukšo ir Emilijos šeimoje. Tėvas dirbo chemijos gamykloje, vėliau atidarė nedi ...

Eduardo Lapaitis

Dirbti su metalu E. Lapaitis išmoko Montevidėjo seifų gamykloje Omar Fontana SA čia dirbo 25 metus. 1965 m. susidomėjęs metalo plastika, iš gamykloje surinktų atraižų pradėjo konstruoti kompozicijas. Pirmieji skulptoriaus darbai "La madre" ir "El ...

Leonel Pilipauskas

Leonelis Eduardas Pilipauskas Rodrigesas – lietuvių kilmės Urugvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Urugvajaus klubo Centro Atlético Fénix žaidėjas. Profesionalo karjerą pradėjo Urugvajaus klube C.A. Bella Vista. 1999–2000 m. ...

Vengrijos lietuvių bendruomenė

Vengrijos lietuvių bendruomenė – Vengrijoje veikianti lietuvių bendruomenė, kurią sudaro maždaug 40 nuolat Vengrijoje gyvenančių lietuvių šeimų bei ilgą laiką tarptautinėse kompanijose dirbantys Lietuvos piliečiai. Bendruomenę papildo Vengrijoje ...

Vokietijos lietuviai

Daug lietuvių atsidūrė Vokietijoje baigiantis Antrajam pasauliniam karui: apie 65 000 karo pabėgėlių iš Didžiosios ir apie 10 000 iš Mažosios Lietuvos. Po karo, pasibaigus emigracijai į JAV, Kanadą, Australiją bei kitas šalis, Vokietijoje liko ap ...

Motiejus Budriūnas

Broliai Antanas ir Bronius Budriūnai. Baigęs vidurinę mokyklą, kurį laiką buvo pradžios mokyklos mokytojas, 1917 m. pradėjo organizuoti chorus ir rengti vakarus koncertus Daudžgirių dvare, Zizonyse, Daunoriuose ir Pabiržėje. Nuo 1920 m. keletą me ...

Alfonsas Dargis

1929–1936 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, mokytojai Stasys Ušinskas, Adomas Smetona. Priklausė šios mokyklos mokinių grupei "Forma". Diplominis darbas "Lietuviškos vestuvės" buvo įvertintas gerai, už jį gavo Lietuvos valstybinę stipendiją studijo ...

Elzbieta Kardelienė

Vyras Jonas Kardelis. 1923-1930 m. mokėsi dainavimo pas V. Grigaitienę Kauno muzikos mokykloje, kompozicijos pas J. Gruodį. 1932-1934 m. stažavo Romos Šv. Cecilijos akademijoje pas E. Gibodo. 1930 m. debiutavo Valstybės teatre Violeta, Džiuzepė V ...

Alfonsas Krivickas

1943 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute baigė taikomąją grafiką. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1948–1950 m. dėstė Dailės ir amatų mokykloje Freiburge, 1953–1984 m. mokytojavo Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde. Keliavo ...

Jonas Kvederavičius (1923)

Prieš Antrąjį pasaulinį karą su tėvais išvyko į Vokietiją. 1941–1943 m. tarnavo vermachto tankų daliniuose, buvo patekęs į rusų nelaisvę. 1946–1951 m. studijavo keramikos dizainą Berlyno taikomosios dailės aukštojoje mokykloje. Nuo 1957 m. dalyva ...

Arminas Lipšys

1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, gyveno Špakenbergo karo pabėgėlių stovykloje. 1955–1997 m. dirbo Darmštadto metalo apdirbimo įmonėje. Anksti įsitraukė į Darmštadto lietuvių visuomeninę veiklą, nuo 1977 m. aktyvus Vokietijos lietuvių ben ...

Joniškio herbas

Raudoname lauke sidabrinis sparnus demonstruojantis šarvuotas arkangelas šv. Mykolas, stovintis ant žalio slibino, galva atsisukusio heraldinėn kairėn. Dešinė ranka su sidabriniu kalaviju auksiniu efesu pakelta, kairėje rankoje – apvalus sidabrin ...

Kalvarijos herbas

Herbo skydas perskeltas į du laukus. Priekiniame raudoname lauke sidabrinė dantyta mūro siena su vartais bei bokštu virš vartų; arka ir dvi juodos šaudymo angos. Ant bokštelio juoda K raidė, stogas raudonas, viršuje auksinė vėliavėlė. Užpakalinia ...

Kėdainių herbas

Skydo laukas nuskeltas iš dešinės, heraldiškai dešiniajame apatiniame mėlyname lauke sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais, kairiajame viršutiniame auksiniame lauke juodas erelio sparnas, sujungtas su juoda koja, kuri laiko gretimame lau ...

Kriūkų herbas

Barža – kadaise Kriūkuose veikusi laivų statykla. Pušies šakelė – vietovės gamta, nes miestelis apsuptas pušynų.

Šiaulių herbas

Šiaulių miesto herbas – vienas iš Šiaulių miesto heraldikos atributų. Didysis ir mažasis herbas naudojamas Šiaulių miesto savivaldybės institucijų raštvedyboje, iškabose, informaciniuose leidiniuose bei spaudiniuose, pareigūnų ir tarnybų skiriamu ...

Vilniaus herbas

Vilniaus miesto herbas – herbinio skydo raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis šv. Kristoforas, brendantis sidabrine upe. Upės šonuose auga po medį. Šv. Kristoforas abiem rankom laiko auksinį medį su dvigubu kryžiumi viršūnėje. Ant kairiojo pe ...

Akmenės herbas

Akmenės herbas – sidabriniame skydo lauke ant žalios trigubrės kalvos skydo papėdėje kylanti rausvai-ruda strėlė sidabriniu antgaliu, mėlynomis plunksnomis su devizu Pro Libertate.

Anykščių herbas

Herbo sidabriniame lauke, pakelto, banguotais kraštais mėlyno pleišto viduryje vaizduojamas ant rudo arkinio tilto fragmento, kylančio iš mėlynos skydo papėdės, stovintis šv. Jonas Nepomukas su juoda sutana, biretu ir batais, sidabriniu veidu, ra ...

Baisogalos herbas

Herbo skydas perskeltas į du laukus. Priekiniame raudoname lauke sidabrinė pasaga su virš jos tupinčiu, į kairę pusę atsigręžusiu juodu naktikovu, laikančiu snape auksinį žiedą, užpakaliniame mėlyname – auksinė Dievo Apvaizdos akis.

Klaipėdos herbas

Raudoname skyde trys auksiniai bokštai ant auksinio laivo korpuso. Centrinis bokštas aukštesnis, trijų aukštų, durys atvertos. Šoniniai bokštai žemesni, karkasiniai, ant dantytų mūro sienų. Lauke keturios auksinės penkiakampės žvaigždės po vieną ...

Radviliškio herbas

Sklindanti šviesa – simbolizuoja civilizacijos vaidmenį miesto vystymuisi. Žirgas - susisiekimo, judėjimo, miesto vystymosi, stiprėjimo ir klestėjimo simbolis.

Skuodo herbas

Šv. Jonas krikštytojas buvo Jono Chodkevičiaus ir kartu Johanesbergu perkrikštyto Skuodo globėjas. Vartai su bokšteliais sietini su antrąja miesto pavadinimo dalimi – berg, kuri tuomet reiškė pilį, įtvirtintą gyvenvietę.

Švenčionių herbas

Dvi žuvys atsirado Rusijos valdymo laikais, kai 1845 m. balandžio 6 d. imperatorius Nikolajus I Švenčionių apskričiai patvirtino herbą. Perkirsto skydo viršutiniame raudoname lauke buvo pavaiz­duotas raitelis – tuomet Vilniaus gubernijos her­bas, ...

Ukmergės herbas

Sidabriniame lauke žydra papėde šviesiai rudas mūrinis dviejų aukštų namas raudonu stogu, heraldinė dešinioji namo pusė atstatyta, kairioji - apgriuvusi, apaugusi krūmeliais. Ant namo skydo centre raudona širdis, viršutiniame lauko trečdalyje atv ...