ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 393

Kadešas

Kadešas, – Artimųjų Rytų antikinis miestas buvęs netoli Oronto upės. Manoma, kad Kadešo miesto tvirtovės griuvėsiai yra šalia Tel–Nebi–Mendo, 24 km į pietvakarius nuo Homso, vakarų Sirijoje.

Kanavatas

Kanavatas arab. قنوات = Qanawat, senovėje Kanata lot. Canatha – nedidelė gyvenvietė pietų Sirijoje, Suveidos muchafazoje, 7 km į šiaurės rytus nuo Suveidos, miškų apsuptyje. Greta yra romėnų miesto liekanos.

Karkemišas

Karkemišas, dar vadintas Europu – senovinis miestas ir valstybė šiaurės Sirijoje, šalia Eufrato upės, dabartinėje Alepo muhafazoje, prie sienos su Turkija, netoli Džarabulo miesto.

Katna

Katna, dabar vadinama Tel el Mišrife – senovinis miestas Sirijoje, 18 km į šiaurės rytus nuo Homso, prie Oronto intako – Il Asvado vadžio.

Maris

Maris, archeologinis pavadinimas Tell Hariri – senovės miestas Sirijoje ir kartu valstybė, 11 km į šiaurės vakarus nuo dabartinio Abu Kamalo ant vakarinio Eufrato upės kranto, apie 120 km į pietryčius nuo Deir ez-Zoro. Manoma, kad miestas apgyven ...

Ugaritas

Ugaritas – XXIII – XII a. pr. m. e. Artimųjų Rytų antikinis miestas–valstybė Sirijoje. Ugarito miesto griuvėsiai yra 12 km į šiaurę nuo Sirijos miesto Latakijos, 1.2 km nuo Viduržemio jūros pakrantės.

Bohazkalės archyvas

Bohazkalės archyvas – daugiau nei 15 000 molinių dantiraščio lentelių rinkinys, kurį Hatuše, senovės Hetitų valstybės sostinėje, aptiko vokiečių archeologas Hugo Winckler, Hatušą tyrinėjęs 1906–1912 m. Rinkinys pavadintas pagal gretimą Bohazkalės ...

Bondarichos kultūra

Bondarichos kultūra susiformavo Pozniakovo kultūros pagrindu ir X a. – VIII a. pr. m. e. buvo paplitusi dabartinėje šiaurės rytų Ukrainoje, į rytus nuo Dniepro.

Černolesės kultūra

Černolesės kultūra arba Čiornyj Leso kultūra – vėlyvojo bronzos amžiaus ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1949 m. O. Terenožkino tyrinėtą piliakalnį Juodajame miške.

Katakombų kultūra

Katakombų kultūra 2 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Dniepro žemupio regione, prie Doneco ir Azovo jūros, Kryme. Susiklostė iš duobinių kapų kultūros.

Kobano kultūra

Kobano kultūra – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1869 m. surastą kapinyną prie Aukštutiniojo Kobano kaimo.

Komarovo kultūra

Komarovo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1934 m. tyrinėtą pilkapį prie Komarovo kaimo.

Lebedevo kultūra

Lebedevo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra. Viduriniajame bronzos amžiuje buvo paplitusi į pietryčius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos, pradžioje pietinėje ir centrinėje Polesėje, Černigovo ir Sumų srityse. Kai kada Lebedevo kultū ...

Milogrado kultūra

Milogrado kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, VII – III a. pr. m. e. gyvavusi Pietų ir Vidurio Baltarusijos ir Šiaurės Ukrainos teritorijoje. Pavadinta pagal 1951 m. tirtą piliakalnį prie Milogrado kaimo.

Komornicos kultūra

Komornicos kultūra 8–7 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Vyslos baseine ir Oderio žemupyje, dab. Lenkijos teritorija, Maglemozės kultūros ankstyvasis laikotarpis.

Dniepro aukštupio kultūra

Dniepro aukštupio kultūra – neolito laikotarpio archeologinė kultūra, apie V-ojo tūkstantmečio vidurį – II-ojo tūkstantmečio iki m. e. pradžią paplitusi Dniepro aukštupio regione. Kultūrą 1967 m. išskyrė L. Tiurina.

Dniepro-Doneco kultūra

Dniepro-Doneco kultūra – neolito ir eneolito laikotarpio archeologinė kultūra, VI-ojo tūkstantmečio viduryje – III-ojo tūkstantmečio iki m. e. pabaigoje paplitusi Padnieprėje, Kairiakrantėje Ukrainoje, Polesės žemumoje. Pavadinimą 1956 m. pasiūlė ...

Vinčos kultūra

Vinčos kultūra – vidurinio ir vėlyvojo neolito kultūra, gyvavusi Balkanų pusiasalyje maždaug tarp V tūkstm. pr. m. e. pabaigos ir IV tūkstm. pr. m. e. Pavadinta pagal Vinčos kalvos archeologinę vietovę Dunojaus pakrantėje, netoli Belgrado. Kitų, ...

Epigravetės kultūra

Epigravetės kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, formavosi Gravetės kultūros pagrindu Italijoje ir Rytų Europoje. 19 000 – 10 500 m. pr. m. e. buvo paplitusi pietų Europoje ir pasižymėjo akmeninių įrankių gamyba. Skiriami du Epigrav ...

Mezino kultūra

Mezino kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta Mezino gyvenvietės Desnos dešiniajame krante, apie 25 km į pietus nuo Severianų Naugardo vardu.

Pabaltijo Madleno kultūra

Pabaltijo Madleno kultūra – vėlyvosios Madleno kultūros atšaka, paplitusi vėlyvajame paleolite Baltijos jūros pietinėje pakrantėje. Pagrindinės šios kultūros archeologinės vietos yra šiaurės Vokietijoje, Elbės ir Hafelio tarpupyje. Pabaltijo Madl ...

Koločino kultūra

Koločino kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Koločino gyvenvietę ir piliakalnį, ją išskyrė E. Simonovičius.

Pamario kultūra

Pamario kultūra, dar vadinama Pomeranijos kultūra arba Veidinių urnų kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra. Užėmė didžiąją dalį dabartinės Lenkijos, taip pat gretimas teritorijas Ukrainoje, Baltarusijoje.

Pševorsko kultūra

Pševorsko kultūra – geležies amžiaus II a. pr. m. e. pabaigos – V m. e. a. pradžios archeologinė kultūra dabartinės Lenkijos teritorijoje bei gretimose dabartinės Ukrainos teritorijose. Buvo po Rytų Pamario kultūros. Pavadinta netoli Pševorsko mi ...

Velbarko kultūra

Velbarko kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra šiaurės Lenkijoje, pietvakarių Baltarusijoje ir šiaurės vakarų Ukrainoje. Atsirado II a. pradžioje, išsirutuliojo iš Oksyvo kultūros. Gyvavo iki V a. Susijusi su Černiachovo kultūra, Velbar ...

Diaugūnų piliakalnis

Diaugūnų piliakalnis – piliakalnis Diaugūnų kaimo centre, Pastovių rajonas, Vitebsko sritis, Baltarusija. Į Baltarusijos nekilnojamųjų istorijos-kultūros vertybių sąrašą įtrauktas 2007 m. gegužės 14 d. Baltarusijos Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 5 ...

Jaučio uolos urvas

Vikiteka Jaučio uolos urvas ček. Jeskyně Býčí skála – neolito urvas Čekijoje, apie 15 km į šiaurę nuo Brno, vienas iš Moravijos karsto urvų sistemos urvų.

Selinuntė

Selinuntė – nedidelis Viduržemio jūros kurortas Sicilijos pietvakariuose, Trapanio provincijoje, Kastelvetrano savivaldybėje. Labiau žinomas dėl savo archeologinės radimvietės su penkiomis senovės graikų šventyklomis Akropolyje.

Taormina

Taormina yra miestas Sicilijoje Italija, Mesinos provincijoje. Maždaug nuo 400 m. pr. m. e. šioje vietoje buvo senovės graikų kolonija Tauromenium, 212 metais prieš mūsų erą miestą valdė romėnai. Taormina yra populiari, turistų lankoma vieta. Šal ...

Lejasbitėnų kapinynas

Lejasbitėnų kapinynas ir gyvenvietė – kapinynas Dauguvos dešiniajame krante, Aizkrauklės savivaldybėje, buv. Aizkrauklės rajonas, Latvija. Kapinyne yra pilkapių.

Lubano ežero gyvenvietės

Lubano ežero gyvenvietės – neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus gyvenviečių kompleksas Latvijoje, Balvų, Lubanos, Maduonos, Rėzeknės ir Rugajų savivaldybėse, Lubano ežero senuosiuose ir dabartiniuose krantuose bei ežero apylinkėse esančių upelių ...

Martinsala

Martinsala – archeologinių paminklų kompleksas Latvijoje, ties Salaspiliu, Rygos rajonas. Pastačius ant Dauguvos Rygos hidroelektrinę Martinsala užtvindyta.

Biskupino gyvenvietė

Biskupino archeologinė gyvenvietė – įtvirtinta gyvenvietė Biskupino ežero saloje netoli Gniezno, Gonsavos valsčius, Žninsko apskritis, Kujavijos Pamario vaivadija, Lenkija. Priskiriama Lužitėnų kultūrai. Nuo 1994 m. priskiriamas prie Lenkijos ist ...

Prūsijos piliakalniai

Prūsijos piliakalniai – piliakalniai senovės prūsų gyventoje teritorijoje, tai – dabartinės Lietuvos Respublikos Klaipėdos kraštas, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis bei Lenkijos Respublikos Pamario vaivadija, Varmijos Mozūrų vaivadija ir P ...

Dumnavos piliakalnis

Tai kalva, kurios viršuje buvo įrengta 110 x 40 m dydžio aikštelė. Jos pakraščius juosia pylimas. Aikštelės šiaurės rytų dalyje esantis 2 m aukščio pakilimas greičiausiai yra ordino laikų pastatų liekanos. 2.5 km į vakarus esantis piliakalnis, mi ...

Elerhauzo piliakalnis

Elerhauzo piliakalnis ir pilkapynas – prūsų piliakalnis ir pilkapynas Sembos pusiasalyje, apie 5 km į pietryčius nuo Girmavos

Galtgarbių piliakalnis

Galtgarbių piliakalnis – prūsų piliakalnis prie Galtgarbių dvaro, 2 km į vakarus nuo Drugėnų kaimo, Sembos pusiasalio aukščiausioje vietoje – 117 m aukščio Alkų kalvyne. Dar vadinamas Gailtegarbiu. 54°48′50″ š. pl. 20°14′10″ r. ilg.

Girmavos piliakalniai

Girmavos piliakalniai – du prūsų piliakalniai Sembos pusiasalyje, Girmavos gyvenvietėje ir prie jos.

Herenvaldės piliakalnis

Herenvaldės piliakalnis – prūsų piliakalnis Sembos pusiasalyje, Naujųjų Kuršių, miestelio pakraštyje, į vakarus nuo buvusio Herenvaldės dvaro, Lašišupio dešiniajame krante.

Kamantų piliakalnis

Kamantų piliakalnis – prūsų piliakalnis prie Kamantų kaimo ir dvaro, Unguros kairiajame krante, dar vadinamas Švedų pylimais.

Katinavos piliakalnis

Katinavos piliakalnis yra kaimo šiaurės vakarų dalyje, prie kapinių ir buvusio tvenkinio. Vietovė 1539 m. vadinta vok. Cathenaw. Piliakalnį, dar vadinamą Aukštuoju, iš šiaurės rytų supo tvenkinys. Šlaitai iš trijų pusių statūs, šiaurės vakarų pus ...

Kramavos piliakalnis

Kramavos piliakalnis – prūsų sembų piliakalnis Sembos pusiasalio šiaurės vakarinėje dalyje, prie Kramavos kaimo, miške.

Ariušdas

1907-1925 m. gyvenvietę tyrė F. Laszlo. Ji apima 0.5 ha plotą. Aptikta 20 pastatų liekanų, ūkinių duobių, dviejų pylimų ir griovio tarp jų įtvirtinimai; vidinis pylimas sutvirtintas rąstais. Rasta degto molio moters figūrėlių, akmeninių šlifuotu ...

Dinogetija

Dinogetija – senovės getų-dakų, o vėliau romėnų tvirtovė ir gyvenvietė dabartinėje Rumunijoje, Dunojaus senvagės saloje, 8 km į rytus nuo Galacio. Getų-dakų gyvenvietė buvo užkariauta romėnų ir paversta atraminiu pasienio punktu. I a. pab.–III a. ...

Kukutenis

Kukutenis – neolito ir eneolito gyvenvietė Rumunijoje, dab. Kukutenio kaimo teritorijoje, 12 km nuo Jasų, priskiriama Tripolės-Kukutenio kultūrai.

Arkaimas

Arkaimas – archeologinė vietovė Rusijoje, Čeliabinsko srities pietuose, stepėse prie Pietų Uralo pašlaičių. Vietovė patenka į vadinamąją Pietų Uralo "miestų šalį", kurioje rasta daug senovės gyvenviečių liekanų. Arkaimas yra ties Didžiosios Karag ...

Dargavsas

Dargavsas – kaimas Rusijoje, Šiaurės Osetijoje, Prigorodno rajone, tarpukalnių slėnyje, prie Gizeldono upės. Tai viena svarbiausių senovės Tagaurijos gyvenviečių. Vietovardis kildinamas nuo osetinų даргъ "ilga" ir фæз "laukymė". Kaimas įžymus sav ...

Gagarino gyvenvietė

Gagarino gyvenvietė – vėlyvojo paleolito medžiotojų gyvenvietė Dono kairiajame krante prie Gagarino kaimo, Zadonsko rajonas, Lipecko sritis, Rusija.

Gniozdovo kurganai

Gniozdovo kurganai – archeologinis paminklas, kurganinių kapinynų grupė ir piliakalnis Rusijoje, Smolensko srityje, 12 km į vakarus nuo Smolensko, Dniepro pakrantėje. Ta vienas svarbiausių Rusijos archeologinių paminklų. Kompleksas atrastas 1867 ...

Kijik Koba

Kijik Koba – urvas ir jame aptikta paleolito stovyklavietė Kryme, 25 km į rytus nuo Simferopolio, Zujos dešiniajame krante. Urvas 16 m pločio, 9 m ilgio, 7 m aukščio. Seniausias kultūrinis sluoksnis datuojamas 200–80 tūkst. metų pr. m. e. Jame ra ...