ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 384

Eslingas

Eslingas − Liuksemburgo regionas, apimantis šiaurinę šalies dalį. Eslingas užima 32 % Liuksemburgo teritorijos; likusią šalies dalį užima piečiau esantis Gutlandas. Eslingo regionas yra kalvotas, jame auga dideli lapuočių miškai − ąžuolynai ir bu ...

Gutlandas

Gutlandas − Liuksemburgo regionas, apimantis centrinę ir pietinę šalies dalį. Gutlandas užima 68 % Liuksemburgo teritorijos; likusią šalies dalį užima šiauriau esantis Eslingas. Skirtingai nuo Eslingo, Gutlandas yra labiau urbanizuotas. Gutlande ...

Liuksemburgo plynaukštė

Liuksemburgo plynaukštė − plynaukštė Liuksemburgo pietuose, Gutlando regione. Plynaukštė susidarė ankstyvajame Juros periode iš smiltainio. Plynaukštė tankiai apgyvendinta − čia gyvena daugiau kaip 170 000 žmonių. Per plynaukštę teka Alzeto upė, ...

Liuksemburgo Šveicarija

Liuksemburgo Šveicarija arba Miulertalis − geografinė sritis rytinėje Liuksemburgo dalyje. Šis pavadinimas sričiai buvo duotas dėl geografinio panašumo su Šveicarija. Regiono gamta labai panaši į Šveicarijos − čia dominuoja uolų reljefas, tankūs ...

Liuksemburgas (miestas)

Liuksemburgas – Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės sostinė, komuna, išsidėsčiusi prie Alzeto ir Petruso upių santakos. Liuksemburgas taip pat yra Liuksemburgo apygardos ir Liuksemburgo kantono administracinis centras. Miestas yra pagrindinis šal ...

Liuksemburgas olimpinėse žaidynėse

Liuksemburgas olimpinėse žaidynėse dalyvavo 28 kartus. Liuksemburgo nacionalinis olimpinis ir sporto komitetas įsteigtas 1912 m., pirmoji šalies rinktinė į olimpiadą buvo išsiųstą tais pačiais metais, į 1912 m. vasaros žaidynes Stokholme. Vos du ...

Maltos herbas

Maltos herbas – Maltos valstybės atributas: perskeltas skydas, dešinė pusė balta, kairė – raudona. Kantone – pilkas Jurgio kryžius. Virš skydo – auksinė mūrinė karūna su mažaisiais varteliais centre ir penkiais matomais bokštais, kurie reprezentu ...

Maltos geografija

Malta – salų valstybė Pietų Europoje, Viduržemio jūroje; 93 km į pietus nuo Sicilijos salos, iki Afrikos 295 km. Vakaruose Sicilijos, arba Tuniso, sąsiauris skiria Europą nuo Afrikos. Visa salų krantų linija 260 km, iš jos Maltos 197 km, Goco 56 ...

Maltos žydroji grota

Maltos žydroji grota – keletas jūros urvų į pietus nuo Maltos pakrantės, į rytus nuo Krendžio kaimo žvejų uostelio Wied iż-Żurrieq. Šis objektas išsidėstęs tiesiai priešais nedidelę negyvenamą Filflos salą. Kasdien nuo saulėtekio iki maždaug vidu ...

NUTS: MT

NUTS:MT – Maltos suskirstymo į teritorinius statistinius vienetus sistema. NUTS, pranc. Nomenclature des Unités Territoriales Statistiques, Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra – Europos Sąjungos unifikuota teritorijų skirstymo į regionus ...

Vidinė Goco jūra

Vidinė Goco jūra, kartais vadinama Kaura – sūraus vandens lagūna Goco saloje, su Viduržemio jūra sujungta siauru kanalu, kurį suformavo natūrali gamtinė arka. Greičiausiai lagūna susidarė tuomet, kai įgriuvo dėl sprūdžių kalkakmenio uolienose sus ...

Žydrasis Langas

Žydrasis Langas – iš kalkakmenio sudaryta istorinė uolinė arka Maltai priklausančioje Goco saloje. Ji stūksojo netoli Dvedžros įlankos, Vidinėje Goco jūroje. Ši struktūra, kuri susidarė suirus dviem kalkakmenio jūrų urvams, buvo mėgstama nardytoj ...

Goco citadelė

Kaip gynybinė vietovė yra žinoma nuo bronzos amžiaus. Citadelę išplėtė finikiečiai. Romos imperijos laikais tapo sudėtingos struktūros akropoliu. Viduramžiais buvo žinomas kaip Gran Castello. Šiaurinė citadelės dalis datuojama Aragonijos karūnos ...

Valetos Šv. Jono katedra

Valetos Šv. Jono katedra stovi Valetoje, Maltoje. Pastatyta Maltos Ordino riterių. Statyta tarp 1573 ir 1578 m. 1572 m. Jean de la Cassière užsakymu, katedrą suprojektavo Maltos karinis architektas Girolamo Cassar. Bažnyčia yra laikoma vienu iš g ...

Malta olimpinėse žaidynėse

Malta Olimpinėse žaidynėse dalyvauja nuo 1928 m., kuomet tuometinės Britų kolonijos vandensvydžio komanda pateko į olimpines žaidynes. Malta yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios nei karto nelaimėjo olimpinio medalio. Sėkmingiausias šalie ...

Atardas

Atardas – kaimas Maltos salos centrinėje dalyje. Apgyvendinta nuo antikos laikų. 10 134 gyventojai. Atarde yra daug parkų, įskaitant dekoratyvinius medžius ir gėles, prižiūrimų vietos savivaldybės. Atardo gyventojai yra vadinami "saračinais".

Birkirkara

Birkirkara – didžiausias Maltos miestas. Joje gyvena buvę šalies prezidentas – Edward Fenech Adami ir Anthony Mamo. Veikia šv. Aloizijaus koledžas – vienas žymiausių šalyje.

Fgura

Fgura – miestas Maltos pietuose. 2013 m. kovą mieste gyveno 11 728 žmonės. Didžioji dalis Fguros buvo pastatyta XX a. 7-tą dešimtmetį. Yra įrodymų, kad Finikijos laikais miesto vietoje buvo gyvenvietė. Fgurą, stovinčią labiau salos gilumoje nei T ...

Fontana (Malta)

Fontana – kaimas Goco saloje, Maltoje. 1 011 gyventojų. Ribojasi su Kercemu, Munšaru, Viktorijos ir Šeukidžos savivaldybėmis. Fontana atsirado kaip Viktorijos priemiestis. Žodis Fontana yra itališkas, reiškiantis pavasarį.

Garbas (Malta)

Garbas – miestelis Maltoje, vakariausioje Goco salos dalyje. Gyventojų 1554. Miestelis įsikūręs vaizdingame kraštovaizdyje, ant Dbiegi kalvų, kurios yra aukščiausios Goco saloje. Ribojasi su Kercemo, Gasrio ir San Lavrenco savivaldybėmis. Yra bar ...

Gasris

Gasris – miestelis vakarinėje Goco saloje, Maltoje. 521 gyventojas. Tai mažiausia salos gyvenvietė ir trečia mažiausių šalyje, po Bidnijos ir Mdinos. Gyvenvietė įsikūrusi tarp kalvų, tarp Zebudžo ir Gamaro. Ribojasi su Garbo, Kercemo, Viktorijos ...

Gašakas

Gašakas – miestelis pietų Maltoje. 4670 gyventojų. Ribojasi su Birzebudžios, Gudžos, Lukos, Marsašloko, Santa Lusijos, Taršino, Zeitūno ir Zuriko savivaldybėmis. Miestelyje didžiuliai žemės plotai tebėra naudojami žemdirbystei. Manoma, kad kaimo ...

Isla

Isla – miestas Maltos vidurio rytuose, prie Didžiojo Maltos uosto. Savivaldybės centras. Stovi bazilika.

Luka (Malta)

Luka – miestelis pietryčių Maltoje. Tai senas, ir, kaip šiam kraštui būdinga, tankiai apgyvendintas miestelis, kuriame 2005 m. gyveno 6072 gyventojai. Pagrindinėje miestelio aikštėje stovi bažnyčia, dedikuota apaštalui Andriejui. Čia įsikūręs Mal ...

Marsaskala

Marsaskala – miestelis Maltoje, įsikūręs prie Marsaskalos įlankos. 11 892 gyventojų. Ribojasi su Marsašloko, Zabaro ir Zeitūno savivaldybėmis. Marsaskalos savivaldybė buvo įkurta 1994 m. balandžio mėn. 2009 m. liepą vyko savivaldybės rinkimai.

Mdina

Mdina − gyvenvietė Maltoje, jos istorinė sostinė. Viduramžių miestas, kuriame vyrauja neįprastas normanų ir baroko architektūros derinys. Miestas įtvirtintas, jį galima patekti pro vienus iš trejų vartų: Pagrindinius, Graikų ar Vakarų vartus.

Naduras

Naduras – gyvenvietė Goco saloje, Maltoje. 4520 gyventojų. Ribojasi su Gadžnsilemo, Kalos ir Šagros savivaldybėmis. Miesto pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio nadara, reiškiančio "stebėtoją".

Pieta (Malta)

Pieta – miestelis Maltos vidurio rytuose, šalia Valetos ir Florianos. Savivaldybės centras. Yra Maltos universiteto Medicinos mokykla, Šv. Luko ligoninė, dominikonų Fatimos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. XX a. 2-ojoje pusėje Pietos ligoninė buvo ...

San Lavrencas

San Lavrencas – kaimas Goco saloje, Maltoje. Kaimo pavadinimas kilo nuo Šv. Lauryno, kuris yra kaimo globėjas. Administraciškai kaimui priklauso gamtinis rezervatas Grybo uoloje ir žymi uolinė arka Žydrasis Langas.

Svikis

Svikis – miestelis ir savivaldybė šiaurės rytų Maltoje. 10 113 gyventojų. Ribojasi su San Gvano, Pembruko, Sent Džulianso, Našaro ir Garguro savivaldybėmis. Miestelio pavadinimas reiškia vandens kanalai. Parapijos bažnyčia skirta nekaltos Marijos ...

Zeitūnas

Arabiškai "az-zaytun" الزيتون − alyva, tačiau maltietiškai ir alyvmedžiui, ir alyvai pavadinti naudojamas žodis żebbuġ, o žodis żejtun naudojamas tik kaip vietovardis. Miesto moto − frott iż-żebbuġ ismi − "mano vardas yra alyvmedžio vaisius".

Gagaūzija

Gagaūzija – Moldavijos pietuose esanti autonominė sritis turinti savo vyriausybę. Turi pasienio ruožą su Ukraina. Sudaryta iš gyvenviečių, kuriose daugiau nei 50 % gyventojų yra gagaūzai, taip pat tų, kurių dauguma gyventojų referendume savanoriš ...

Kišiniovo municipijus

Kišiniovo municipijus – Moldavijos municipijus, kurio centras yra Kišiniovas. Municipijų sudaro: 6 kaimyniniai miestai Kišiniovo miestas Kodras rumun. Codru Krikova Syndžera Vadul lui Vodė rumun. Vadul lui Vodă Vatra Durleštis 25 kaimai. Municipi ...

Komuna (Moldavija)

Komuna – Moldavijos kaimo teritorijos administracinis teritorinis vienetas, jungiantis du ar daugiau kaimų ar komunoms 659 kaimai. Komuna kaip administracinis vienetas jungia kaimo gyventojus, turinčius bendrų interesų ir tradicijų. Kaimas, kuria ...

Moldavijos administracinis suskirstymas

Moldavija administraciškai skirstoma į 37 administracinius vienetus: 32 rajonus rumun. raioane Belcis Kišiniovas 3 savivaldybes Benderai 1 autonominę teritoriją Gagaūzija Padniestrė 1 teritoriją

Municipijus (Moldavija)

Municipijus – ypatingo statuso miestas, žemiausio Moldavijos administracinis teritorinis vienetas. Dabar Moldavijoje yra 5 municipijai: Kišiniovas, Belcis, Benderai, Komratas, Tiraspolis.

Moldavijos himnas

Limba noastră yra dabartinis Moldavijos himnas. Žodžius sukūrė Alexei Mateevici, muziką Alexandru Cristea. Originalią poemą Mūsų kalba sudaro dvylika posmų, iš kurių tik 5 pripažinti kaip himnas. Poemoje žmonės raginami naudoti savo gimtąją kalbą ...

Belcų stepė

Belcų stepė yra kalvota teritorija Moldovoje su labai mažai medžių. Didelę dalį stepės užima žemės ūkiui naudojama žemė. Stepė pasižymi karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Iš viso stepė užima 1 920 km² plotą, iš jo 2.7 % sudaro miškai. Tik ...

Dubesario tvenkinys

Dubesario tvenkinys – tvenkinys Moldavijoje, sufotmuotas 1954–1955 m. užtvekus Dniestrą ir pastačius Dubesario hidroelektrinę. Tvenkinys telkšo Dniestro atkarpoje tarp Kamenkos ir Dubesario. Telkinio plotas – 67.5 km², ilgis pagal Dniestro vagą – ...

Gidigičio tvenkinys

Gidigičio tvenkinys – tvenkinys susidaręs patvenkus Biką, 12 km nuo Kišiniovo, Strešenio rajone, Moldavijoje. Tvenkinio plotas – 880 ha, plotis 940 m, ilgis – 8.5 km. Vidutinis gylis 5 m, gylis ties užtvanka – 9.9 m. Tvenkinio tūris 0.04 km³. 75 ...

Kodrai

Kodrai – aukštuma Moldavijoje, esanti tarp Reuto ir Pruto upių. Kodrais taip pat vadinamas miškas, augantis šioje aukštumoje. Aukštis – iki 430 m, ilgis – 100 km. Kodrai sudaryti iš jūrinių ir žemyninių mioceno nuogulų – molių, mergelių, klinčių, ...

Kodrai (draustinis)

Draustinis yra netoli Lozovo kaimo, kuris yra Strešenio rajone, maždaug 50 km nuo Kišiniovo. Draustinis įkurtas 1971 m. rugsėjo 27 d. Iš pradžių saugomos teritorijos plotas buvo 2740 ha, įskaitant griežtai saugomą 732 ha ploto zoną. 1982 m. vyria ...

Kučurgano limanas

Kučurgano limanas – gėlavandenis limanas telkšantis nepripažintos Padniestrės pasienyje ir Odesos srityje. Limano krante, Moldavijos pusėje, 1965 m. pastatyta elektrinė, naudojusi limano vandenį aušinimui. Elektrinė ne kartą tapusi vandens telkin ...

Moldavijos geografija

Moldavija arba Moldova – valstybė Pietryčių Europoje, beveik visa teritorija Pruto ir Dniestro tarpupyje. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros. Šiaurėje, rytuose ir pietuose ribojasi su Ukraina, vakaruose su Rumunija. Moldovos teritorijos ilgis ...

Valia Moriloras

Valia Moriloras – dirbtinis ežeras, sukūrtas ant Durleštos upelio, vakarinėje Moldavijos sostinės Kišiniovo pusėje. 1951–1952 m. sukurtas komjaunuolių ir vadinosi Komjaunimo ežeru. 2006 m. ežeras nusausintas.

Moldavijos sausumos pajėgos

Moldavijos sausumos pajėgos - sausumoje veikti skirta Moldavijos ginkluotųjų pajėgų dalis, suformuota 1991 m. rugpjūčio mėn. Moldavijai tapus nepriklausoma valstybe.

Kodrų vyno regionas

Kodrų vyno regionas – Moldavijos vyno regionas, kurios centrinė dalis yra labiausiai pramoninė Moldavijos dalis. Šiame regione yra dauguma Moldavijos vynuogynų bei pirminės vyno gamybos bei pilstymo į butelius įmonių. Regionui būdingi miškai, kal ...

Padniestrė

Padniestrė – nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos. Sostinė – Tiraspolis. Nors formaliai laikoma Moldovos dalimi, šalis yra paskelbusi Padniestrės Moldavijos Respublikos nepriklausomybę. Po TSRS žlugimo įtampa tarp ...

Monako herbas

Didysis Monako herbas taip pat yra dabar kunigaikštystę valdančio princo Alberto II, bei Grimaldžių giminės herbas. Herbinis skydas sudalintas į paprastąsias heroldines figūras – raudonus ir baltus rombus. Jį juosia kunigaikščio ordino juosta. Sk ...

Monako himnas

Pirmojo leidimo himno žodžius ir muziką sukūrė Théophile Bellando de Castro 1841 m., vėliau Castil-Blaze pakoregavo muziką ir padarė keletą kitų svarbių pakeitimų. 1848 m. Nacionalinė gvardija, sukurta Princo Charles III, Bellando dainą pervadino ...