ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 371

Argau frankas

Argau frankas – Argau kantono piniginis vienetas, buvęs apyvartoje 1798-1850 m. 1 Argau frankas buvo lygus 10 bacenų Batzen, vienas bacenas - lygus 5 kreiceriams Kreuzer ar 10 rapenų Rappen. Frankas nuo 1798 m. buvo Helvecijos respublikos pinigin ...

Bacenas

Bacenas – šveicariška moneta, kaldinta Berne nuo XV a. iki XIX a. vidurio. Moneta pavadinta pagal monetoje pavaizduotą heraldinį lokį. Batz, Bätz ar Petz – lokys. Kai kurie kitur kaldinti bacenai buvo be lokių, pvz., Vo kantono, Bambergo bacenai. ...

Kreiceris

1559 m. pietinės Šventosios Romos imperijos valstybės nutarė priimti kreicerius, kur 60 kreicerių lygūs 1 guldenui. Tuo tarpu šiaurinės vokiečių valstybės atsisakė prisijungti ir vietoj kreicerių naudojo grašius vok. Groschen. Kreiceris buvo lygu ...

Liucernos guldenas

Liucernos guldenas – Šveicarijos Liucernos kantono valiuta iki 1798 m. Liucernos guldeną sudarė 40 šilingų, kur vienas šilingas buvo lygus 3 rapenams arba 6 angsteriams. Vėliau, 1798 m., buvo pakeistas Helvecijos respublikos Šveicarijos franku, o ...

Rapenas

Rapenai Šveicarijoje kaldinamas nuo senai, jie buvo Berno šveicariškosios monetų sistemos dalis. Pvz., XIX a. pirmoje pusėje 1 Argau frankas buvo lygus 10 bacenų ar 100 rapenų Rappen. Argau kantonas kaldino bilonines 1, 2, 2½ ir 5 rapenų monetas.

Bavarijos guldenas

Bavarijos guldenas – Bavarijos karalystės piniginis vienetas iki 1873 m. 1754-1837 m. šis pinigas buvo apskaitos vienetas, prilygintas 5 ⁄ 12 konvencinio talerio. Šiuo pinigu buvo žymimi banknotai, bet Bavarijos guldenų monetos nebuvo kaldinamos. ...

Guldenas

Guldenas, gilderis – Europos šalyse nuo XIII a. naudojamas piniginis vienetas ir moneta, nuo XIX a. kolonizacijos metu paplitęs ir už Europos ribų. Guldeno pavadinimas yra sinonimiškas florino ar forinto pavadinimui, pabrėžiant jo kilmę iš auksin ...

Heleris

Heleris – 1/2 pfenigo vertės vokiška moneta, pavadinta pagal Halės, kuri dabar yra Švabijos Halis, miestą. Helerius pradėjo kaldinti XIII a. pradžioje, tuomet jie buvo sidabriniai pfenigai. Žodį heleris dažnai naudojo kaip mažo nominalo monetų pa ...

Prūsijos taleris

Prūsijos taleris – Prūsijos piniginis vienetas iki 1857 m. Nuo 1750 m. jis skyrėsi nuo Šiaurės Vokietijos reichstalerio tuo, kad: jis atitiko 1/14 Kelno markės, o ne 1/12, jis buvo kaldinamas kaip moneta. Šiuos pokičius įdiegė Philipp Graumann, i ...

Reichstaleris

Reichstaleris – standartinė Šventosios Romos imperijos talerio moneta, įvesta 1566 m. Leipcigo sutartimi. Taip vadinosi ir apskaitinis piniginis vienetas Šiaurės Vokietijoje bei sidabrinė Prūsijos moneta.

Airijos himnas

Kareivio daina yra nacionalinis Airijos himnas. Žodžiai Peadaro Kearney. Himnas pirmą kartą pasirodė 1907 metais. Pripažįstamas visoje Airijos saloje. Giedojamas prieš svarbesnius renginius. Amhrán na bhFiann buvo beveik nežinomas iki jį pradėjo ...

Airijos vėliava

Airijos vėliava – trispalvė vėliava, stačiakampis audeklas, sudalintas į tris vienodo pločio vertikalias juostas: žalią, baltą ir oranžinę. Pirmą kartą ši vėliava panaudota Paryžiuje 1848 metais. Ši vėliava tapo Airijos Laisvosios Valstybės vėlia ...

Airijos geografija

Airijos geografija apibrėžia salą, užimančią 84 079 km² plotą, į šiaurės vakarus nuo Europos ir į rytus nuo Atlanto vandenyno. Salos centras gan plokščias neturintis aukštų kalnų, apsuptas pakrantės kalnų. Aukščiausia viršūnė yra Karauntuhilas. I ...

Benbalbinas

Benbalbinas – didelė uola Airijoje, Sligo grafystėje, "Jeitso šalies" regione, 10 km nuo Sligo. Ji susiformavo per ledynmetį, vėliau ilgainiui jos forma buvo pakeista judančių ledynų. Šiaurinei uolos pusei charakteringi vėjai bei audros, o įkopus ...

Mohero uolos

Mohero uolos yra Liskanoro apylinkėje, pietvakariniame Bureno pakraštyje, artimiausios gyvenvietės yra Liscannor ir Doolin. Nuo Airijos sostinės ir didžiausio miesto Dublino teks važiuoti 260 km. Uolos yra iškilusios iki 214 m virš Atlanto vanden ...

Viklou kalnai

Viklou kalnai yra kalnynas pietrytinėje Airijos dalyje, Airijos Respublikoje. Ši kalnų grandinė tęsiasi nuo pietinės Dublino grafystės, visa Viklou grafyste ir užsibaigia Veksfordo grafystėje. Kalnai priklausantys, Viklou kalnynui, pasauliniu mas ...

Airijos politinė sistema

Airija yra parlamentinė, atstovaujamosios demokratijos respublika ir Europos Sąjungos valstybė narė. Nors valstybės vadovas yra balsų dauguma išrinktas prezidentas, tai iš esmės tik formalios pareigos. Reali politinė galia yra suteikta netiesiogi ...

Airijos Atstovų rūmai

Airijos Atstovų rūmai – Airijos Irachto žemieji rūmai. Irachtą taip pat sudaro Airijos prezidentas ir Senatas. Pavadinimas Dáil Éireann airių kalboje reiškia Airijos asamblėja. Atstovų rūmus sudaro 160 narių, airiškai žinomų kaip Teachta Dála. At ...

Airijos darbininkų partija

Airijos darbininkų partija, PLO – Airijos Respublikos kairioji politinė partija. Įkurta 1912 m., Džeimso Konolio, Džeimso Larkino ir Viljamo OBrajeno iniciatyva kaip politinis Airijos tredjunionų profsąjungų sparnas. 1922 m. rinkimuose gavo 21 % ...

Albanijos herbas

Albanijos herbas – vienas iš Albanijos valstybės simbolių, įteisintas 2002 m. liepos 31 d. Herbas sukurtas remiantis Albanijos vėliava. Jo proporcijos – 1:1.5

Albanijos himnas

Himni i Flamurit yra nacionalinis Albanijos himnas. Žodžius jam parašė albanų poetas Aleksander Stavre Drenova. Pirmą kartą poema buvo išspausdinta Bulgarijos sostinėje Sofijoje leidžiamame laikraštyje Liri e Shqiperise 1912 m. balandžio 12 d. Vė ...

Albanijos vėliava

Albanijos vėliava – raudoname fone juodas dvigalvis erelis. Jis paimtas iš Albanijos nacionalinio didvyrio Gregorijaus Kastrijoto dar žinomo kaip Skanderbegas, XV amžiuje vadovavusio albanų sukilimui prieš Osmanų imperiją ir trumpam iškovojusiam ...

Albanijos geografija

Albanija – valstybė Pietų Europoje, Balkanų pusiasalyje. Vakaruose krantus skalauja Adrijos jūra. Plotas – 28 748 km². Albanija dalinasi siena su keturiomis Europos šalimis – su Juodkalnija šiaurėje, su Kosovu šiaurės rytuose, su Makedonija vakar ...

Albanijos Rivjera

Albanijos Rivjera – Jonijos jūros pakrantė, besidriekianti pietvakarių Albanijoje, Vliorės apskrityje, Keraunijos kalnų papėdėje. Driekiasi nuo Sarandės pietuose iki Logaros perėjos šiaurėje. Ilgis – 476 km. Albanijos Rivjera yra svarbi poilsinė, ...

Karavastos lagūna

Karavastos lagūna – lagūna Albanijoje. Viena didžiausių lagūnų Adrijos jūroje. Nuo Adrijos jūros atskirta ilga smėlio nerija. Lagūna priklauso Divjakės-Karavastos nacionaliniam parkui. Vietovė nuo 1995 m. lapkričio 29 d. saugoma pagal Ramsaro kon ...

Bola (mitologija)

Bola – senovės albanų į gyvatę panašus drakonas. Ši būtybė miega ištisus metus. Šv. Jurgio dieną ji atveria akis ir pažiūri į pasaulį. Jei Bola pamatys žmogų - tuoj pat jį praris. Praėjus dvylikai metų Bola virsta kitu padaru, vadinamu Kulšedra. ...

Qemal Stafa stadionas

Qemal Stafa stadionas – nacionalinis futbolo stadionas Tiranoje, Albanijoje. Pavadintas Qemal Stafa, Pirmojo pasaulinio karo didvyrio, garbei. Statybos darbai pradėti 1939 m. Iškilmingas atidarymas įvyko 1946 m. Balkanų taurės, kurią laimėjo Alba ...

Andoros himnas

El Gran Carlemany yra nacionalinis Andoros himnas. Žodžių autorius Enric Marfany Bons, kompozitorius Joan Benlloch i Vivó. Himnas oficialiai pripažintas 1921 metais

Andoros vėliava

Andoros vėliava – trispalvė, sudaryta iš trijų nevienodo pločio vertikalių juostų: prie flagštoko – mėlyna, viduryje – geltona ir išorėje – raudona. Vėliavos viduryje yra Andoros herbas. Spėjama, kad šią vėliavą 1866 metais sukūrė Napoleonas III.

Andoros geografija

Andora – valstybė Pietų Europoje, Pirėnų kalnų rytinėje dalyje tarp Ispanijos ir Prancūzijos. Neturi tiesioginio išėjimo prie jūros. Bendras sienų ilgis 118 km. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Prancūzija 55 km, vakaruose ir pietuose su Ispanija 6 ...

Andoros parapijos

Andora suskirstyta į 7 parapijas. Dar visai neseniai Andoroje buvo 6 parapijos, septintoji Eskaldeso-Engrodanio parapija buvo įkurta 1978 m. Kai kurios parapijos suskirstytos į smulkesnius vienetus. Ordino, La Masanos ir Sant Chulija de Lorijos p ...

Andora (miestas)

Andora – Andoros valstybės sostinė bei to paties pavadinimo parapija. Pagrindinė miesto veikla – turizmas, prekyba, bankininkystė, taip pat daug pajamų teikia mokesčių lengvatos. Gaminami baldai, alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, suvenyrai. ...

Enkampas

Enkampas – viena iš Andoros parapijų, įsikūrusi prie Valiros upės, bei to paties pavadinimo miestas. Parapijoje taip pat yra Vila, El Pas de la Casa, Grau Roig, el Tremat, la Mosquera ir Les Bons gyvenvietės. Parapija yra 1300 metrų aukštyje virš ...

Andora olimpinėse žaidynėse

Andora olimpinėse žaidynėse dalyvavo devyniolika kartų. Šalis savo tautinį olimpinį komitetą įkūrė 1976 m. ir tais pačiais metais debiutavo žiemos ir vasaros olimpiadose. Nuo to laiko mikrovalstybė dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse be išimties ...

Austrijos imperija

Austrijos imperiją kaip paveldimąją Habsburgų monarchiją 1804 m. rugpjūčio 11 d. įkūrė paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius ir Austrijos erchercogas Pranciškus II-asis. Drauge jis pasivadino Austrijos imperatoriumi Pranciškumi I-uoj ...

Karintija

Karintija – Austrijos žemė. Sostinė – Klagenfurtas. Plotas 9533 km²; 561.1 tūkst. gyventojų. Pietinėje žemės dalyje gyvena apie 20 000 slovėnų, kalbančių savotiškomis tarmėmis.

Austrijos herbas

Kūjis – pramonė įvesta 1919 m. Miesto karūna – vidutinė klasė įvesta 1919 m. Raudonos ir baltos spalvos skydas – Austrijos hercogystės, kuri apėmė Žemutinę Austriją ir dalį Aukštutinės Austrijos, simbolis. Pasak legendos šis skydas kilęs iš Treči ...

Austrijos himnas

Austrijos himnas – vok. Land der Berge, Land am Strome – nuo 1946 m. spalio 22 d. yra oficialus Austrijos himnas. Muzika parašė Volfgangas Amadėjus Mocartas Wolfgang Amadeus Mozart, žodžius 1947 m. – Paula von Preradovič Paula von Preradovic Liku ...

Austrijos vėliava

Austrijos vėliava – trispalvė vėliava, stačiakampio formos, sudalinta į tris vienodo aukščio horizontalias juostas: viršutinė raudona, vidurinė balta ir apatinė raudona.

Austrijos geografija

Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kaip ir kaimyninė Šveicarija yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Jos plotas – 83 871 km². Sostinė Viena.

Aisrizenveltas

Aisrizenveltas – didžiausia urvų sistema Europoje, Teneno masyve, 40 km į pietus nuo Austrijos miesto Zalcburgo. Urvų labirintas driekiasi daugiau nei 42 km. Ledo urvus 1879 m. atrado gamtininkas Antonas von Poseltas–Čorichas Anton von Posselt–Cz ...

Bad Auszė

Bad Auszė – kurortinis miestas centrinėje Austrijoje, Štirjoje, prie Trauno upės. Pagal 2016 m. duomenis jame gyveno 4 771 gyventojas. Žinomas dėl turizmo. Aplinkui yra Alpių kalnai ir Altauszės bei Grunzlės ežerai.

Bad Išlis

Bad Išlis – miestas, balneologinis kurortas Austrijoje, Aukštutinės Austrijos žemėje, Zalckamerguto regione, prie Trauno upės. Trykšta mineralinės versmės, kasama akmens druska, veikia sanatorijos ir poilsio namai. Yra Kaiservilla – buvusi Austri ...

Bydermansdorfas

Bydermansdorfas – gyvenvietė Miodlingo apskrityje, Žemutinėje Austrijoje. Savivaldybė yra šalia A2 autostrados. Pietinėje savivaldybės dalyje yra Laksenburgo–Bydermansdorfo geležinkelio stotis, o per rytinę dalį eina Vienos–Potendorfo–Noištato li ...

Eizenštatas

Aizenštatas – miestas rytinėje Austrijoje, netoli Vulkos upės, už 12 km yra Vengrijos siena; Burgenlando žemės sostinė.

Ensas (miestas)

Ensas – miestelis Aukštutinės Austrijos žemėje, Austrijoje. Per miestą teka Ensas, kuris skiria Aukštutinę nuo Žemutinės Austrijos žemės. Miestelio plotas – 33.4 km²: 12.8 % padengta miškais, 64.1 % naudojama žemės ūkiui. Ensas yra vienas iš pirm ...

Feldkirchas

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Feldkirichum vardu Feldkirchas paminėtas 830 m. Nuo 1190 m. miestą valdė Monforų grafų dinastija. 1218 m. suteiktas miesto statusas. 1375 m. įėjo į Habsburgų valdomos monarchijos sudėtį. 1697 m. miestas nukent ...

Filachas

Filachas – antrasis pagal dydį Karintijos žemės miestas, įsikūręs Dravos ir Gailo santakoje. Miestas yra Dravos Alpių slėnyje, yra mėgstamas turistų ir žiemos sporto entuziastų. Netoli nuo Filacho yra keletas ežerų: Osiachas, Fakas ir kt.

Grėdigas

Pirmas vietovės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose 790 m. Ši teritorija priklausė bažnyčiai ir ją valdė vyskupai. Čia buvo pastatytas vienuolynas ir tvirtovė, saugojusi nuo užpuolikų. Vėliau šios žemės buvo prijungtos prie Habsbrugų imperijos.

Gros Enzersdorfas

Gros Enzersdorfas – miestelis ir savivaldybė Gros Enzersdorfo apskrityje, Žemutinės Austrijos žemėje, rytų Austrijoje. Nutolęs 18 km į rytus nuo Vienos centro, į šiaurę nuo Dunojaus bei į pietus nuo Lobau draustinio, kuris yra Dunojaus-Aueno naci ...