ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 365

Plutonis

Plutonis – cheminis periodinės elementų lentelės radioaktyvus elementas, žymimas Pu, eilės numeris 94. Plutonis yra sidabriškai baltos spalvos chemiškai radioaktyvus metalas. Papuolęs į deguonies turinčią atmosferą greitai oksiduojasi. Plutonis t ...

Pusmetaliai

Pusmetaliai – kartu su metalais ir nemetalais sudaro vieną iš trijų periodinės elementų lentelės grupių pagal elementų savybes. Pusmetalių savybės yra tarpinės tarp metalų ir nemetalų. Nėra vienintelio būdo atskirti pusmetalius nuo metalų, bet pa ...

Radonas

Radono pavadinimas susijęs su radžiu – tai radioaktyviosios dujos, kurios dažnai atsiranda kaip radžio skilimo produktas. Laikoma, kad 1900 m. radoną atrado Vokietijos chemikas F. Dornas, tačiau jau 1899 m. tyrinėdamas torio preparatus, anglų mok ...

Rubidis

Rubidis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Rb, eilės numeris 37. Tai sidabriniai baltas šarminis metalas, šviežiame pjūvyje turintis metalinį blizgesį. Vakuume ar inertinių dujų atmosferoje išsaugo metalinį blizgesį ir išv ...

Rutenis

Kadangi šis metalas buvo išgautas iš rusiškos platinos, todėl Rusijos garbei ir pavadintas lot. Ruthenia – Rusija. Taip 1844 m. jį pavadino Baltijos vokiečių mokslininkas chemikas Karlas Klausas iš Kazanės universiteto.

Samaris

Elementas pavadintas pagal mineralą samarskitą, iš kurio buvo išgautas. Pats samarskitas pirmiausia buvo aptiktas Urale, netoli Miaso miesto ir pavadintas kalnakasybos funkcionieriaus V. Samarskio garbei dar esant jam gyvam. Vikiteka

Sidabras

Sidabras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ag, eilės numeris 47, taurusis metalas. Tai sidabriškai baltas, lankstus ir minkštas metalas. Sidabro elektrinis laidumas didesnis už vario, bet kaip laidininkas nenaudojamas dėl ...

Siera

Siera – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas S, eilės numeris 16. Pasižymi aukštu elektroneigiamumu ir nemetalų savybėmis. Naudojama juodojo parako gamybai. Junginiuose su vandeniliu bei deguonimi yra įvairių anijonų sudėtyje, ...

Silicis

Silicis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas Si. Silicio atominis skaičius – 14. Nors silicis sudaro net 27 % Žemės plutos masės, tačiau gryno gamtoje nerandama. Šis elementas laboratorijoje išskirtas tik 1811 m. Tai tamsi ...

Skandis

Skandis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Sc, eilės numeris 21. Tai minkštas, sidabriškas, baltas pereinamasis metalas, skandis randamas retuose Skandinavijos mineraluose, be to, kartais yra klasifikuojamas kartu su itriu ...

Stibis

Graikai vieną stibio junginį Sb 2 S 3 vadino stimmi, romėnai – stibium. Manoma, kad šis žodis turįs somališką kilmę. Daugelyje kalbų šio elemento pavadinimas kilęs iš graikų kalbos: anti – priešdėlis, nurodantis priešybę + monos – vienas; tokį pa ...

Šarminiai metalai

Šarminiai metalai – periodinės elementų lentelės IA grupės elementai. Visų šarminių metalų atomai išoriniame sluoksnyje turi vieną elektroną, dėl to jie yra chemiškai aktyvūs. Šiems metalams yra būdinga žema lydymosi ir virimo temperatūra, mažas ...

Švinas

Švinas – periodinės lentelės IV A grupės cheminis elementas, priskiriamas sunkiesiems metalams. Žymimas Pb, atominis numeris – 82. Gamtoje randamas šiuose mineraluose: anglezitas PbSO 4 ceruzitas PbCO 3 galenitas PbS piromorfitas Pb 5 PO 4 3 Cl m ...

Talis (elementas)

Talis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Tl, eilės numeris 81. Tai metalas, kuris nėra randamas laisvu pavidalu gamtoje. Izoliuotas nuo aplinkos talis blizga panašiai kaip alavas, bet ore nublunka. Labai minkštas metalas k ...

Tantalas

Tantalas – 5-os grupės, 6-o periodo cheminis elementas. Atominis skaičius – 73, cheminis simbolis – Ta. Atominė masė: 180.9479, virimo temperatūra 5425 °C, lydymosi temperatūra 2996 °C. Blizgus, pilkas, lankstus metalas. Tantalą 1802 m. dviejuose ...

Technecis

Technecis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Tc, eilės numeris 43. Mažiausio eilės numerio elementas, neturintis stabilių izotopų.

Telūras

Telūras – vienas iš rečiausių elementų. Gamtoje jis aptinkamas difuziškai išbarstytas įvairiuose polimetalinėse rūdose. Jo kiekis žemės žievėje svyruoja nuo 10 -9 iki 10 -6 %. Telūras turi kaip kristalinę taip ir amorfinę modifikacijas.

Titanas

Titanas yra devintasis pagal paplitimą cheminis elementas Žemėje, kurio atomo numeris 22, cheminis simbolis – Ti. Tai lengvas, tvirtas, blizgantis, atsparus korozijai baltai, sidabriškai metalinės spalvos metalas. Titanas yra naudojamas lengvuose ...

Toris

Toris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Th, eilės numeris 90. Visi torio izotopai yra radioaktyvūs. Gamtoje praktiškai 100 % torio yra izoptopas 232 Th kurio labai ilga pusėjimo trukmė yra 1.405 x 10 metai.

Tulis

Peras Teodoras Klevė Per Teodor Cleve grynindamas erbio oksidą išgavo dvi substancijas: rudą, kurią pavadino holmija holmio oksidas, o žalią – tulija tulio oksidas. Pastarosios pavadinimas pasirinktas Tulės garbei – žemės, kuri buvo aprašyta dar ...

Uranas (elementas)

Uranas – cheminis periodinės lentelės elementas, žymimas simboliu U ir turintis atominį skaičių 92. Uranas priskiriamas aktinoidams. Grynas uranas yra sidabriškai baltas, silpnai radioaktyvus metalas, truputį minkštesnis už plieną. Jis yra labai ...

Vanadis

Vanadis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas V, eilės numeris 23. Vanadis ir jo junginiai plačiai naudojami chemijos pramonėje, metalurgijoje, autopramonėje. Lydymosi temperatūra 1915 °C. Iš vanadžio junginių, didžiausią rei ...

Vandenilis

Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje. Normaliomis sąlygomis tai bespalvės, bekvapės, itin degios dviatomės duj ...

Varis

Varis – periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas. Metalas. Normalusis elektrodo potencialas Cu 2+ /Cu + 0.337 V, Cu+/Cu-0.52 V. Gamtinis varis susideda iš 2 stabilių izotopų 63 Cu ir 65 Cu. Varis sudaro 4.7 10 -3 % Žemės plutos ma ...

Volframas

Volframas – periodinės elementų lentelės VI grupės cheminis elementas, vienas iš sunkiausių metalų. Grynas metalinis volframas yra baltos arba sidabrinės spalvos. Volframas atsparus korozijai. Rūgštys beveik nereaguoja su juo. Tirpsta mišinyje iš ...

Elementarioji dalelė

Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių. Pagal šiuolaikinę dalelių fizikos teoriją, standartinį modelį, elementar ...

Subatominė dalelė

Subatominė dalelė – dalelė mažesnė už atomą. Yra dviejų tipų subatominės dalelės: elementariosios dalelės ir sudedamosios dalelės. Dalelių fizika ir branduolinė fizika tiria tokių dalelių sąveikas ir savybes.

Juodoji bedugnė

Juodoji bedugnė arba juodoji skylė – kosminis darinys, kurio paviršiuje, vadinamame įvykių horizontu, traukos jėga stipresnė už kritinę reikšmę, kuriai esant, šviesa dar gali palikti objekto paviršių. Gravitacinės traukos jėga tos pačios masės ob ...

Juodosios mikro skylės

Juodosios mikro skylės yra mažos hipotetinės juodosios skylės, taip pat vadinamos kvantmechaninėmis juodosiomis skylėmis arba juodosiomis skylėmis, kurias veikia kvantinės mechanikos dėsniai. Spėjama, jog šios kvantinės pirmykštės juodosios skylė ...

Hokingo spinduliavimas

Hokingo spinduliavimas – šiluminis spinduliavimas, kurį turėtų skleisti juodosios bedugnės dėl kvantinių efektų. Pavadintas britų fiziko Stiveno Hokingo garbei, kuris pirmasis teoriškai pagrindė tokio spinduliavimo egzistavimą 1974 m.

Juodosios bedugnės informacijos paradoksas

Juodosios bedugnės informacijos paradoksas yra paradoksas, kuris pasireiškia apjungiant kvantinę mechaniką ir bendrąją reliatyvumo teoriją. Jis taria, kad fizikinė informacija gali ilgam išnykti juodojoje bedugnėje, leidžiant daugybei kvantinių b ...

Kirmgrauža

Kirmgrauža – hipotetinė erdvėlaikio savybė, tam tikras trumpesnio kelio "tunelis" per erdvę ir laiką. Terminą pirmą kartą panaudojo JAV fizikas Džonas Vyleris John Wheeler 1957-aisiais. Kirmgraužos yra labai populiari koncepcija mokslinėje fantas ...

Pergamentas

Pergamentas – plona medžiaga, pagaminta iš nukalkintos, išplautos, išdžiovintos ir be plaukų gyvulių odos. Pergamentas, iki popieriaus paplitimo, buvo naudojamas tekstui užrašyti ir išsaugoti. Pergamento pavadinimas kilo iš antikinio Mažosios Azi ...

Antifrizas

Antifrizas – medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą. Antifrizu vadinamas ir paruoštas mišinys, kurio užšalimo temperatūra žemesnė negu vandens. Antifrizų veikimas paremtas reiškiniu, kai vandenyje ištirpusios medžiagos mažina vandens už ...

Degutas

Degutas – kietojo kuro sausosios distiliacijos produktų kondensatas. Aliejinės konsistencijos, specifinio kvapo, rudos ar juodos spalvos medžiaga. Netirpus vandenyje. Jo sudėtis priklauso nuo kuro rūšies ir distiliacijos temperatūros. Praeityje d ...

Dramblio kaulas

Dramblio kaulas – dramblio ilgųjų priekinių dantų, biologijoje vadinamų durklais, o populiariai – dramblio iltimis, dentinas. Medžiaga kieta ir stangri, spalva nuo gelsvai baltos iki visai baltos. Dramblio kaulas lengvai mechaniškai apdorojamas, ...

Dulkės

Dulkės – smulkios, lengvos, organinės arba mineralinės kilmės dalelės, tvyrojančios ore arba nusėdančios ant įvairių paviršių. Dulkių dalelių skersmuo būna vidutiniškai 0.005 mm, maksimaliai – 0.1 mm. Paveiktos drėgmės dažnai virsta purvu. Atviro ...

Flogistonas

Flogistonas, pagal XVIII a. chemijoje vyravusias pažiūras, tai ypatingas degumo pradas, esąs degiosiose medžiagose; joms degant, išlekiąs. Terminą 1667 m. įvedė J. Becheras ir 1703 m. G. Štalis, aiškindami degimo procesą. Tuo metu laikyta, kad "m ...

Gelis

Apie miestą žr. Gelis Belgija. Gelis – koloidas, dispersinė sistema, kuri dėl sandaros turi kieto kūno savybių. Gelį sudaro mažiausiai dvi fazės. Viena fazė yra skysta, kita – disperguota medžiaga. Geliai susidaro koaguliuojant ir koalescuojant z ...

Gyvūninės kilmės produktai

Gyvūninės kilmės produktai – produktai, kuriuos pagamina gyvūno organizmas arba kurie gaunami perdirbant gyvūnų kūną ar kūną sudarančias medžiagas. Produktai gali būti skirstomi ir į augalinės ir gyvūninės sudėties produktus: Gyvūninės sudėties p ...

Ksenobiotikas

Ksenobiotikas) – biologinei sistemai svetima medžiaga. Siaurąja biomedicinine prasme šios medžiagos yra farmakologiškai, endokrinologiškai ar toksikologiškai aktyvios medžiagos, kurios paprastai nėra gaminamos arba randamos šios rūšies organizme, ...

Lakas

Lakas – skysta medžiaga, kuri užtepta ant pagrindo sudaro kietą, skaidrią plėvelę su apsauginėmis, dekoratyvinėmis arba specialiomis techninėmis savybėmis. Plėvelė gali būti blizgi, pusiau blizgi arba matinė. Lakas yra skysta medžiaga, o ant pagr ...

Lakrimatoriai

Lakrimatoriai – cheminiai junginiai, kurie dirgina akių ragenos nervus ir sukelia ašarojimą, skausmą, kartais net laikiną aklumą. Lakrimatoriai susidaro kai kuriuose augaluose. Pvz., pažeistuose svogūno audiniuose specialūs fermentai skaldo aliin ...

Lydalas

Lydalas – aukščiau lydymosi temperatūros įkaitinta, išsilydžiusi medžiaga. Druskų ir šlakų lydalai paprastai yra joniniai skysčiai, sudaryti iš metalų katijonų, deguonies, sieros ir įvairių silicio oksidų anijonų.

Medžiagos saugos duomenų lapas

Saugos duomenų lapas – tai glausta nustatytos formos informacija apie svarbias chemijos pramonės gaminio savybes, kuri padeda užtikrinti saugą darbe ir tinkamą elgesį su medžiaga numatytais ir nenumatytais atvejais. Nors saugos duomenų lapų forma ...

Papirusas

Papirusas – rašymo pagrindo medžiaga Senovės Egipte, naudota nuo apie 3000 m. pr. m. e. iki arabų kalifato laikų, VIII−IX a., kai ją pakeitė popierius. Papirusu vadinama rašymo medžiaga, pagaminta iš papiruso Cyperus papirus augalo, kuris Sen. Eg ...

Paviršiaus aktyviosios medžiagos

Paviršiaus aktyviosios medžiagos – junginiai, kurie sumažina skysčio paviršiaus įtempimą. PAM gali būti organinės rūgštys, alkoholiai, aminai, baltymai ir kiti. Dauguma jų blogai tirpsta vandenyje. Šių medžiagų paviršiaus įtempimas yra mažesnis n ...

Ragas

Ragas – gyvūno tvirta kieta raginė ar kaulinė žinduolio galvos išauga, skirta gynybai nuo plėšrūnų, kovoms dėl patelių, kaip lytinės atrankos požymis. Dideli ragai padeda įrodyti savo pranašumą prieš konkurentus patelių tarpe poravimosi metu. Rag ...

Rišiklis

Rišiklis – medžiaga, įeinanti į sudėtingų medžiagų sudėtį ir jungianti kietas grūdelių ar gijų pavidalo daleles į vieningą masę. Daugelis rišiklių geba sustingti fiziškai ar chemiškai ir sujungti mišinio komponentus ar kitas medžiagas.

Sitalas

Sitalas - kristalinės struktūros stiklas, kurių sudėtis parinkta taip, kad kai kurios sudėtinės dalys stimuliuotų jo kristalizavimąsi. Užima tarpinę padėtį tarp stiklo ir keramikos. Gaminamas Rusijoje, jo analogai Vakarų Europoje ir JAV vadinami ...