ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 364

Liudikai

Liudikai – senovinė pabaltijo finų gentis, taip pat etninė dabartinių karelų subgrupė, tiek savo kalba, tiek kultūra besiskirianti nuo tikrųjų karelų.

Livikai

Livikai – senovinė Baltijos finų gentis ir etninė dabartinių karelų subgrupė, tiek savo kalba, tiek kultūra besiskirianti nuo tikrųjų karelų.

Krymčiakai

Krymčiakai – maža etninė grupė, tradiciškai išpažįstanti rabinistinį judaizmą, kalbanti sava krymčiakų kalba ir susidariusi Kryme. Dabar dauguma jų gyvena kituose kraštuose. Krymčiakai save vadina krym. кърымчахлар vns. кърымчах. Iki 1917 m. jie ...

Agulai

Agulai – Kaukazo tauta. Gyvena Rusijoje, pietų Dagestane. Bendra populiacija – ~35 tūkst. žmonių. Šneka agulų kalba, priklausančia šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, kuri turi daug tarmių: Tpigo, Kersio, Košano, Burkichano, Fičio. Plačiai vartoja ...

Balkarai

Balkarai yra taulų tautos etnografinė grupė, gyvenanti Rusijos Šiaurės Kaukazo regione, daugiausia Karbardos-Balkarijos respublikoje. Taulų kalba, kuria jie kalba, priklauso tiurkų kalbų šiaurės vakarų grupės Ponto-Kaspijos pogrupiui. Manoma, kad ...

Čečėnai

Čečėnai – Kaukazo tauta, gyvenanti daugiausia Rusijoje, taip pat Kazachstane, Gruzijoje, Turkijoje, Jordanijoje ir kitur. Populiacija – 1.5 mln. žmonių. Kalba čečėnų kalba, priklausančia Kaukazo kalbų šeimai. Tikintieji – musulmonai sunitai. Verč ...

Darginai

Darginai – Kaukazo tauta. Gyvena Rusijoje, pietiniame Dagestane, tai antra pagal gausumą šios respublikos tauta. Gausiausiai gyvena Dachadajevo, Sergokalos, Akušos, Kaitago, Levašio rajonuose. Taip pat nemaža darginų įsikūrę kituose Dagestano raj ...

Didojai

Didojai arba cezai – Kaukazo tauta, gyvenanti vakarų Dagestane, taip pat Gruzijoje. Populiacija neaiški. Priklauso andijų-cezių tautų grupei, nors seniau būdavo priskiriami avarams. Cezų kalba priklauso šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, taip pat ...

Ingušai

Ingušai – Kaukazo tauta. Bendra populiacija – ~700 tūkst. žmonių. 97 proc. ingušų gimtoji kalba yra ingušų kalba, priklausanti šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, be to, daugelis ingušų moka rusų kalbą. Išpažįsta islamą. Gyvena Rusijoje, daugiausi ...

Karačiajai

Karačiajai – Šiaurės Kaukazo tauta, priklausanti tiurkams. Gyvena daugiausia Rusijoje, taip pat Kazachstane, Turkijoje, Sirijoje, JAV. Bendra populiacija siekia apie 220–400 tūkst. žmonių. Vartoja tiurkų kalbų šeimai priklausančią karačiajų-balka ...

Kaukazo avarai

Avarai, taip pat vadinami Naujaisiais avarais yra tauta Kaukaze, iš viso apie 800 000. Rusijos autonominėje Dagestano respublikoje avarai sudaro 28 % gyventojų ir yra didžiausia bei įtakingiausia gyventojų grupė. Gyvena daugiausia pietvakarinėje, ...

Lakai

Lakai – Kaukazo tauta. Gyvena Rusijoje, pietų Dagestane, dalis persikėlę į lygumas bei už Dagestano ribų. Bendra populiacija – ~200 tūkst. žmonių. Sutinkama nemažai skirtingų lakų tautovardžių: avarai juos vadina тумал, лакал, darginai – вулугуни ...

Nogajai

Nogajai – tiurkų tauta, gyvenanti Šiaurės Kaukaze, kalbanti nogajų kalba, priklausančia kipčiakų kalbų grupei.

Rutulai

Rutulai – Kaukazo tauta. Gyvena Rusijoje, pietų Dagestane ir šiaurės Azerbaidžane. Taip pat yra gyvenančių kitur Rusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Turkijoje. Bendra populiacija – ~100 tūkst. žmonių. Šneka rutulų kalba, priklausančia šiaurės rytų Ka ...

Tabasaranai

Tabasaranai – Kaukazo tauta. Gyvena daugiausia pietų Dagestane – Tabasarano, Chivo, Derbento rajonuose; taip pat kituose respublikos rajonuose, Stavropolio krašte, Rostovo, Saratovo srityse, Čečėnijoje, Krasnodaro krašte. Keli šimtai gyvena Ukrai ...

Chazarai

Chazarai – tiurkų klajoklių tauta, nuo IV a. antrosios pusės gyvenusi Vidurinėje Azijoje, stepėse tarp Volgos žemupio ir Kaukazo. Nuo maždaug 560 m. juos valdė Tiurkų kaganatas. VII a. šiuolaikinės Europos pietryčiuose prie Kaspijos jūros ir Kauk ...

Chazarų kaganatas

Chazarų kaganatas arba Chazarija – tiurkų genties chazarų VII-XI a. suformuota valstybė Ponto stepėje. Valstybės sostinė buvo Semenderas, VIII a. viduryje perkelta į Itilį.

Chazarų kalba

Chazarų kalba – tiurkų klajoklių tautos chazarų vartota kalba, priklausiusi tiurkų kalboms, manoma, ogūrų kalbų grupei, išnykusi maždaug XIII a. Rašytinių tekstų šia kalba nerasta. Yra trys chazarų kilmės darbai, parašyti hebrajų kalba, kurią var ...

Agatirsai

Agatirsai – Herodoto "Istorijoje" minima tauta, gyvenusi kažkur Transilvanijos regione. Ribojosi su neurais, už jų androfagai ir melanchlenai. Pasak graikų istoriko, agatirsai kūną ir plaukus dažė mėlynai, mėgo dabintis auksiniais papuošalais, ta ...

Budinai

Budinai – senovės Europos tauta, minima Herodoto, gyvenusi Dono aukštupio regione. Pasak istoriko, tauta buvusi gausi ir didelė, o jos žmonės – mėlynakiai ir rudaplaukiai. Jų žemėje buvusi medinė tvirtovė Gelonas. Rašoma, kad buvę klajokliai, mit ...

Ilyrai

Pagal savo materialinę kultūrą buvo artimi keltams Halštato kultūra, todėl Antikoje juos neretai laikė tiesiog keltais. Šiuolaikinis mokslas tokią nuomonę paneigė. Ilyrai labai artimai bendravo su už Adrijos jūros gyvenusiais mesapiais, tarp šių ...

Ilyrų kalbos

Ilyrų kalbos – mirusi grupė giminiškų kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalboms, maždaug tarp VI a. pr. m. e. ir VI a. m. e. vartota ilyrų genčių. Šios kalbos vartojimo erdvė apėmė visus Vakarų Balkanus, žinomus kaip Ilyrija. Nėra nustatytų joki ...

Japygai

Japygai – indoeuropiečių tauta, gyvenusi Apeninų pusiasalio "kulne", vėliau asimiliuota romėnų. Japygai, manoma, kilę iš Ilyrijos ar iš Kretos salos. Jie, manoma, kalbėjo mesapių kalba, kadangi mesapiai buvo piečiausia japygių gentis. Kitos japyg ...

Peucetijai

Peucetijai – gentis, gyvenusi Apulijoje, priklausiusi japygų civilizacijai. Gyveno netoli Bariono. Didėjant helenizacijai peucetijų kilmė imta aiškinti per Graikijos istoriją. Dionisijus iš Halikarnaso aiškino, kad peucetijų protėvis Peucetis buv ...

Ligūrai

Ligūrai – senovinė tauta, kurios pavadinimu buvo pavadintas istorinis Europos regionas Ligūrija.Prieš romėnų valdymą Ligūrija apėmė Šiaurės Italiją ir Pietų Galiją. Manoma, kad apie 2000 m. pr. m. e. ligūrai gyveno dar didesnėje teritorijoje, kur ...

Deciatai

Deciatai – ligūrų gentis, paskutinius kelis šimtmečius prieš mūsų erą gyvenusi dabartinio Antibo apylinkėse, į vakarus nuo Varo upės. Deciatų teritorijos siena su oksibijais buvo į vakarus nuo Antibo ir į rytus nuo Forum Julii. Deciatai savo teri ...

Oksibijai

Oksibijai – ligūrų gentis, gyvenusi Viduržemio jūros pakrantėje netoli Masilijos. Siena su ligūrais deciatais buvo į vakarus nuo Antibo ir į rytus nuo Julijaus Forumo. 155 m. pr. m. e. oksibijai atakavo Masiliją, todėl jų sąjungininkai romėnai pa ...

Taurinai

Taurinai – senovinė keltų-ligūrų tauta Alpėse, gyvenusi aukštutiniame Po upės slėnyje, dabartinio Pjemonto centre. 218 m. pr. m. e. juos atakavo Hanibalas, kurio sąjungininkai buvo insubrai. Tuo metu tarp insubrų ir taurinų vyko ilgalaikiai vaida ...

Brigantai

Brigantai – keltų gentis, kuri iki Romos užkariavimų D. Britanijoje valdė didžiausią dalį dabartinės šiaurinės Anglijos ir didelę dalį vidurio Anglijos. Jų karalystė, kurios centras buvo dabartinis Jorkšyras, buvo žinoma kaip Brigantija. Briganta ...

Karvetijai

Karvetijai - keltų tauta Romos Britanijoje, gyvenusi dabartinėje Kambrijoje ir Šiaurės Lankašyre. Karvetijai neminimi Ptolemėjaus "Geografijoje" ar kitame klasikiniame tekste. Jie žinomi iš įrašų Kambrijoje. Spėjama sostinė buvo Luguvaliumas - da ...

Piktai

Piktai buvo šiaurės ir rytų Škotijos genčių konfederacija, gyvavusi nuo romėnų laikų iki X a. Jie gyveno į šiaurę nuo Forto ir Klaido upių. Piktai laikomi kaledonų ir kitų genčių, minimų senovės romėnų ar paminėtų Ptolemėjaus žemėlapyje. Piktija ...

Votadiniai

Votadiniai – geležies amžiaus keltų tauta Didžiojoje Britanijoje. Jų gyvenamos žemės trumpą laiką buvo Romos Britanijos provincijos dalis. Jų teritorija buvo pietryčių Škotija ir šiaurės rytų Anglija, į pietus nuo Forto upės įlankos, nuo Stirling ...

Alobrogai

Alobrogai – senovės Galijos keltų gentis, gyvenusi tarp Ronos upės ir Ženevos ežero, žemėse, kur vėliau atsirado Savoja, Dofinė ir Vivarais. Jų miestai buvo šių dienų miestų Anesi, Šamberi ir Grenoblio apylinkėse bei šiuolaikinėje Šveicarijoje. J ...

Ambianai

Ambianai – belgų grupei priklausiusi senovės keltų tauta. Buvo teigiama, kad 57 m. pr. m. e., per Julijaus Cezario Belgijos kampaniją, ambianai galėjo sukviesti 10 tūkst. ginkluotų vyrų. Galiausiai jie buvo priversti pasiduoti J. Cezariui. Ambian ...

Arvernai

Arvernai – galų gentis, gyvenusi dabartinės Overnės teritorijoje paskutiniais amžiais prieš mūsų erą. Buvo viena galingiausių galų genčių, kelis kartus kariavo prieš romėnus. Svarbiausia jų tvirtovė buvo Gergovija, netoli dabartinio Klermono-Ferano.

Belgai

Belgai – vardas, kurį romėnų karvedys Gajus Julijus Cezaris davė galų gentims, gyvenusioms šiauriau Senos ir Marnos. Pirminė jų gyventa teritorija buvusi tarp Senos ir Reino. Cezaris skyrė belgus nuo galų ir akvitanų, kitų genčių grupių, gyvenusi ...

Biturigai

Biturigai – senovės keltų gentis, kurios sostinė buvo Avarikas {kelt. Avaricon, lot. Avaricum), dabartinis Buržas. I a. pr. m. e. pradžioje biturigai buvo viena įtakingiausių Galijos genčių, ypač savo druidais ir politine įtaka. Bet jų galia grei ...

Bojai

Bojai – romėnų vartotas vardas senovės keltų gentims, skirtingu laiku sutiktoms Transalpinėje Galijoje, Cizalpinėje Galijoje, bet daugiausia Panonijoje, Bohemijoje, Moravijoje, vakarų Slovakijoje. III a. pr. m. e. antroje pusėje bojai susivienijo ...

Edujai

Edujai – galų gentis, gyvenusi dabartinės Prancūzijos teritorijoje, tarp Araro ir Ligerio upių. Jų kraštas vėliau priklausė Romos provincijai Lugduno Galijai. Dabar tai šiuolaikinių Prancūzijos departamentų Sona ir Luara, Kot dOras ir Njevras ter ...

Lingonai

Lingonai – keltų gentis, gyvenusi Galijoje ties Senos ir Marnos ištakomis. Dalis lingonų maždaug 400 m. pr. m. e. persikėlė per Alpes ir apsigyveno Cizalpinėje Galijoje Š. Italija ties Po upės žiotimis. Šie lingonai buvo dalis keltų genčių antplū ...

Piktonai

Piktonai – keltų gentis, gyvenusi teritorijoje palei Biskajos įlanką, palei pietinį Luaros krantą. Valdant Augustui 27 m. pr. m. e. – 14 m. piktonai kartu su didele vakarų Galijos dalimi buvo įjungti į Romos Akvitanijos Galijos provinciją. Pikton ...

Saluvijai

Saluvijai, salyjai – galinga karinė genčių konfederacija Pietų Galijoje, Diuranso lygumoje tarp Ronos ir Alpių. Minimi kaip pirmoji tauta anapus Alpių, užkariauta romėnų. Kalvų viršūnėse įkurti opidumai, pradžioje Masilijos įkūrimo laikais, apie ...

Sekvanai

Sekvanai – galų gentis, gyvenusi Araro upės aukštupyje, Du upės slėnyje ir Juros kalnuose. Jų teritorija užėmė vėlesnę Franš-Kontę ir dalį Burgundijos.

Venetai (galai)

Venetai – jūriniai galai, kurie gyveno Bretanėje. Antikos laikais ta sritis priklausė Armorikai. Vano miestas pavadintas pagal genties pavadinimą. Be venetų Armorikoje gyveno redonai, kuriosolitai, osismiai, esubiai ir namnetai. Venetai gyveno pi ...

Alemanai

Alemanai – germanų genčių sąjunga, gyvavusi aplink Maino upę. Susiformavo II a. pab. prie Maino iš įvairių klajojančių karių. Dalis alemanų apie 260 m. persikėlė per Alpes. Nuo III a. pab. bandė veržtis į dabartinę Burgundiją–Franš Kontė, tačiau ...

Anglai (senoji tauta)

Anglai – germanų gentis, kuri suteikė savo vardą Angelno regionui. Danai V a. išstūmė anglus, jutus ir saksus iš Jutlandijos pusiasalio. Dalis anglų kartu su saksais ir jutais įsikūrė dabartinėje Didžiosios Britanijos teritorijoje Romos imperijos ...

Angonas

Angonas – svaidomoji frankų ir anglosaksų ietis, tikusi ir kirstynėms, naudota ankstyvaisiais viduramžiais. Angono ilgis – iki 150 cm. Galbūt atsiradęs iš piliumo. Daug germanų tarnavo Romos kariuomenėje, todėl piliumo principai jiems buvo gerai ...

Gepidai

Gepidai – gotų gentis, įsitvirtinusi centrinėje Europoje, minima istoriko Jordano kaip lėčiausi ir tingiausi iš gotų. IV a. vadovaujami savo pirmojo valdovo Fastido kariavo su burgundais ir vos jų nesunaikino. Sudarę sąjungą su hunais, vadovaujam ...

Herulai

Herulai buvo germanų klajoklių gentis, III-V a. pavergta ostrogotų, hunų ir Bizantijos. Pavadinimas buvo susijęs su žodžiu grafas. Tikriausiai tai buvo pagerbiantis karinis titulas.

Markomanai

Markomanai buvo germanų gentis, tikriausiai artima svebams ar svevams. Mokslininkai mano, kad jų pavadinimas galėjo kilti iš: Iš Romos atstovo Marko Fabijaus Romano, kuris pabėgo iš Druso legionų per žygį prieš germanus apie 13 m. pr. m. e. ir su ...