ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 354

Normandijos hercogystė

Normandijos hercogystė – hercogystė šiaurinėje Prancūzijos pakrantėje prie Lamanšo. Hercogystė susidarė iš valdos, 911 m. karaliaus Karolio III Naiviojo atiduotos vikingų vadui Rolui pagal Saint-Clair – sur-Epte sutartį. Prieš tai nuo VIII a. šia ...

Parmos hercogystė

Parmos hercogystė, Parmos ir Pjačencos hercogystė – istorinė hercogystė Šiaurės Italijoje, kurios sostinė buvo Parma. Parmos hercogystė buvo įkurta 1545 m. atskyrus pietinę Milano hercogystės dalį piečiau Po upės. Ji buvo skirta popiežiaus Paulia ...

Sorento hercogystė

Sorento hercogystė, Sorento hercogija - maža ankstyvųjų viduramžių hercogija Sorentino pusiasalyje, kurios centras buvo Sorento miestas. Pradžioje Sorento hercogijos teritorija buvo Bizantijai priklausiusios Neapolio hercogijos dalis, bet IX a. S ...

Venecijos dožatas

Venecijos dožatas, Venecijos hercogystė - pagrindinė Venecijos respublikos dalis, apie kurią susiformavo Venecijos respublikos imperija, tiesioginė Venecijos dožų valda. Nuo kitų hercogysčių dožatas skyrėsi tuo, kad dožo titulas buvo ne paveldima ...

Aragono karalystė

Aragono karalystė, arba Aragonija – viduramžių Ispanijos valstybė, egzistavusi 1036-1707 m. dabartinio Aragono regiono teritorijoje.

Asturijos karalystė

Asturijos karalystė – Pirėnų pusiasalio karalystė, kurią 718 m. įkūrė vestgotai vadovaujami Pelajaus. Tai buvo pirmoji krikščionių valstybė pusiasalyje po to, kai arabai nugalėjo Vestgotų karalystę. 722 m. karalius Pelajus nugalėjo Omejadų kalifa ...

Barselonos grafystė

Teritorija, vėliau įėjusi į grafystės sudėtį, nuo V a. priklausė vestgotų karalystei. VIII a. pradžioje ją užkariavo arabai maurai ir prijungė prie Omejadų kalifato. Kuomet 801 m. Karolis Didysis nukariavo dalį šių teritorijų, jis suformavo Barse ...

Kastilijos karalystė

Pirmąkart teritorija tarp dabartinės Burgoso provincijos ir Kantabrijos kalnų Kastilija "pilių šalimi" pavadinta apie 800 m. Šalis IX a. išsiplėtė, tačiau vis dar apėmė keletą nesusijusių viena su kita grafysčių, kurių valdytojus skirdavo Astūrij ...

Leono karalystė

Leonas – Ispanijos istorinė sritis ir buvusi karalystė. Sostinė Leonas. Kastilijos ir Leono autonominės srities dalis, apima dabartines Leono, Palensijos, Salamankos, Valjadolido ir Samoros provincijas.

Amalfio hercogystė

Amalfio hercogija, Amalfio hercogystė – de facto X-XI a. nepriklausoma valstybė Pietų Italijoje, sudaryta iš Amalfio miesto ir jį supusios teritorijos. Iki 957 m. Amalfio miestas valstybė buvo Amalfio respublika Amalfio hercogija anksčiau buvo di ...

Auriatės grafystė

Auriatės grafystė – viduramžių Italijos grafystė rytiniuose Vakarų Alpių šlaituose, buvusi tarp Kuneo ir Saluco. Grafystė egzistavo nuo IX a. antros pusės iki X a. vidurio. Grafystės pavadinimas išliko Valoriatės komunos pavadinime. Ankstyviausia ...

Aversos grafystė

Averso grafystė – trumpai egzistavusi feodalinė valstybė pietų Italijoje, kurią įkūrė normanų kilmės dinastija.

Benevento kunigaikštystė

Benevento kunigaikštystė, iki 774 m. Benevento hercogystė – piečiausia lombardų kunigaikštystė viduramžių Italijoje. Klestėjimo laikais valdė didžiąją dalį pietinės Italijos. Paulius Deakonas Beneventą vadino Samnitų kunigaikštyste, nes kadaise j ...

Etrurijos karalystė

Etrurijos karalystė – istorinė valstybė Šiaurės Italijoje, egzistavusi 1801–1807 m. Etrurijos valstybė buvo sukurta Aranchuezo sutartimi, pasirašyta 1801 m. kovo 21 d. Karalystė pavadinta etruskų šalies Etrurijos pavadinimu. Etrurijos karalystė b ...

Friulio marka

Friulio marka – IX-X a. Karolingų pasienio marka, skirta kovai su slavais ir avarais. Suformuota iš lombardų Friulio hercogijos. Karolis Didysis, 774 m. užkariavęs karaliaus Deziderijaus valdytą Lombardų karalystę, leido lombardų hercogui Hrodgau ...

Galuros judikatas

Galuros judikatas – vienas iš keturių Sardinijos judikatų viduramžiais. Galura, kurios vardas kilęs iš lot. gallus gaidys, buvo padalinta į dešimt kuratorijų. Pagrindinis miestas buvo Olbija. XIII a. Galuros judikato herbe buvo pavaizduotas gaidy ...

Genujos marka

Genujos marka, Rytų Ligūrijos marka – marka Šiaurės vakarų Italijoje, 961 m. įkurta imperatoriaus Otono I. Pradžioje vadinta marca Obertenga pagal pirmąjį markgrafą Obertą I Oberto I, arba marca Januensis pagal pirmąją sostinę ir didžiausią miest ...

Genujos respublika

Genujos respublika buvo nepriklausoma valstybė Ligūrijoje, Šiaurės Italijoje 1005-1797 m., kol į ją įsiveržė Napoleono armija. Ją pakeitė Ligūrijos respublika, kurią 1805 m. aneksavo Prancūzijos imperija. Respublika buvo trumpam atkurta 1814 m. p ...

Guastalos grafystė

Guastalos grafystė, vėliau - Guastalos hercogystė - istorinė suvereni valstybė šiaurės Italijoje, kurios centras buvo Guastalos miestas. Grafystė buvo įkurta 1406 m. kaip valda Gvidui Toreliui Guido Torelli. Toreliai Guastalos grafystę valdė iki ...

Jūrinės respublikos

Jūrinės respublikos – bendras keturių svarbių viduramžių miestų valstybių Apeninų pusiasalyje ir Dalmatijos pakrantėje pavadinimas. Tradiciškai šiai grupei priskiriamos Amalfio, Pizos, Genujos ir Venecijos respublikos. Šios valstybės varžėsi vien ...

Kaljario judikatas

Kaljario judikatas – vienas iš keturių Sardinijos judikatų viduramžiais. Jo teritorija buvo pietinė ir pietrytinė Sardinija. Judikatą sudarė trylika kuratorijų. Į šiaurę ir į vakarus nuo Kaljario judikato buvo Arborėjos judikatas, šiaurėje – Logu ...

Kapujos kunigaikštystė

Kapujos kunigaikštystė – feodalinė valstybė Pietų Italijoje, kurią įkūrė labgobardų kilmės dinastija.

Langobardų karalystė

Langobardų karalystė, dar vadinta Visos Italijos karalyste – langobardų tautos sukurtų valstybių sąjunga viduramžių Italijoje. Didžiausio išsiplėtimo laikais valdė didžiąją dalį Apeninų pusiasalio.

Ligūrijos respublika

Ligūrijos respublika – trumpai egzistavusi Napoleono Prancūzijos imperijai pavaldi respublika klientė. Įkurta Napoleono valia 1797 m. birželio 14 d. Ją sudarė senosios Genujos respublikos teritorija, apėmusi didžiumą Ligūrijos regiono Šiaurės Vak ...

Logudoro judikatas

Logudoro judikatas, kitaip dar Toreso judikatas – vienas iš keturių Sardinijos judikatų viduramžiais, egzistavęs X–XIII a. Šį judikatą sudarė 20 kuratorijų. Kiti judikatai buvo Galuros judikatas, Arborėjos judikatas ir Kaljario judikatas. Logudor ...

Monferato marka

Monferato marka, Vakarų Ligūrijos marka, Aleramo marka, Monferato markizatas, Monferato markgrafystė – viduramžių Italijos karalystės pasienio marka, Šventosios Romos imperijos valstybė. Pradžioje karaliaus Berengaro II įkurta kaip Vakarų Ligūrij ...

Pizos respublika

Pizos respublika – faktiškai nepriklausomas miestas valstybė Toskanos pakrantėje. Buvo tiek suklestėjusi, kad buvo šimtmečiui tapusi viena pajėgiausių Viduržemio jūros regiono valstybių, kurios pirkliai dominavo Viduržemio jūros prekyboje. Vėliau ...

Saluco markizatas

Saluco markizatas apėmė Kuneo ir Turino provincijų dalis, taip pat retkarčiais žemes, kurios dabar priklauso Prancūzijai. Saluco markizatas istoriškai buvo regionas tarp Sturos ir Po upių bei Alpių. Del Vasto giminė, kuri ilgai valdė Saluco marki ...

Sardinijos karalystė

Karalystė susidarė, Sardinijos salą prijungus prie Savojos kunigaikštystės. Karalystės branduolys buvo Pjemontas Piemonte. 1792 m. Sardinijos karalystė įstojo į koaliciją prieš Prancūziją. 1792 m. Prancūzija užėmė ir prisijungė Savoją ir Nicą, 17 ...

Toskanos didžioji kunigaikštystė

Toskanos didžioji kunigaikštystė buvo Centrinės Italijos monarchija, kuri buvo Florencijos kunigaikštystės įpėdinė. Ji nominaliai priklausė Šventajai Romos imperijai iki Vestfalijos sutarties 1648 m. Kunigaikštystę valdė Medičiai, kol išnyko 1737 ...

Urbino hercogystė

Urbino hercogystė – valstybė šiaurės Italijoje, egzistavusi 1213–1625 m. Pirmieji Urbino valdovai buvo Montefeltrai, kurie 1213 m. gavo Urbino grafų titulą iš imperatoriaus Frydricho II. Pirmuoju Urbino hercogu tapo Odantonijas Oddantonio, 1443 m ...

Askoldas

Askoldas buvo vienas iš dviejų greičiausiai legendinių variagų bajorų, kuriems rusų metraščiuose priskiriamas Kijevo užkariavimas bei Kijevo kunigaikštystės įkūrimas, tuo pat metu kai variagai Riurikaičiai įkūrė Naugardo kunigaikštystę.

Kelias iš variagų pas graikus

Kelias iš variagų pas graikus – vandens kelias iš Skandinavijos, per Rytų Europą iki Bizantijos, naudotas VIII–XIII a. Tai vienas iš variagų ekspansijos ir prekybos kelių. Šiuo keliu taip pat naudojosi ir slavų pirkliai prekybai su Konstantinopol ...

Poliudjė

Poliudjė – duoklės iš rytų slavų genčių rinkimas, vykdytas pirmųjų Kijevo kunigaikščių. Tuo metu genčių sąjungos dar išlaikė savo organizaciją, o jų kunigaikščiai turėdavo pristatyti duoklę, daugiausia kailius, į centrines gyvenvietes становища. ...

Smerdai

Smerdai – XI - XIV a. Kijevo Rusijos ir kitų rusų kunigaikštysčių gyventojų sluoksnis, valstiečiai, nepriklausę bendruomenėms ir priklausę tiesiogiai nuo kunigaikščio. Novgorodo respublikoje smerdai priklausė nuo valstybės. Vėliau smerdais vadino ...

Srebrenikas

Srebrenikas – pirmoji sidabro moneta, kaldinta Kijevo Rusioje X a. pab. – XI a. pr. Manoma, kad sidabro monetas ėmė kaldinti, nes: taip buvo patvirtintas Kijevo Rusios suverenitetas, monetos turėjo veikti kaip savotiška valstybės reklama. X a. an ...

Iskolato Respublika

Iskolato Respublika, dar vadinta Latgalos Respublika – nuo 1917 m. gruodžio 31 d. iki 1918 m. vasario pab. dab. Rytų Latvijoje, kaizerinės Vokietijos neokupuotoje etninės Latvijos dalyje egzistavusi Tarybų respublika, valdyta iš Valmieros nuo 191 ...

Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika

Nepainioti su vėliau egzistavusia Latvijos Tarybų Socialistine Respublika. Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika – valstybinis darinys, 1919 m. sausio 13 d. – 1920 m. sausį egzistavęs dabartinės Latvijos teritorijoje.

Latvijos TSR

Pirmoji Latvijos TSR Konstitucija buvo priimta 1940 m. Rusijos TFSR Konstitucijos pavyzdžiu. Pagal konstituciją politinės valdžios struktūros pagrindas buvo darbo žmonių deputatų tarybos, kurios 1978 m. Konstitucijoje pervadintos Tautos deputatų ...

Cholmo kunigaikštystė

Cholmo kunigaikštystė – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XIII – XIV amžiais Voluinės istoriniame regione, dab. Lenkijos Liublino vaivadijos rytuose.

Laisvasis Dancigo miestas

Laisvasis Dancigo miestas buvo savivaldą turintis uostamiestis prie Baltijos jūros bei miestas-valstybė. Valstybė įkurta 1920 m. sausio 10 d. po Versalio sutarties pasirašymo 1919 metais, o miesto globa paskirta Tautų Sąjungai. Naudotis uostu buv ...

Livonijos konfederacija

Livonijos konfederacija, Senoji Livonija, dar žinoma kaip Marijos žemė – konfederacinio pobūdžio valstybinis junginys, egzistavęs 1207–1561 m. dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijose, kuriam didžiausio išsiplėtimo laikais priklausė 6 atskiros ...

Kuršo vyskupija

Kuršo vyskupija – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1234–1585 m. dabartinėje vakarų Latvijoje. Nuo 1435 m. iki 1561 m. buvo Livonijos konfederacijos dalis, 1560–1585 m. priklausė Danijai.

Ozelio-Vikos vyskupija

Ozelio-Vikos vyskupija arba Sare-Lenės vyskupija – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1228–1572 m. dabartinėje vakarų Estijoje. 1435–1560 m. buvo Livonijos konfederacijos dalis, 1560–1572 m. priklausė Danijai. Jai priklausė Saremos, Hyjumos salos ir te ...

Rygos arkivyskupija (Livonija)

Rygos arkivyskupija – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1186–1561 m. dabartinėje Latvijoje. 1435–1561 m. buvo Livonijos konfederacijos dalis. Iki 1198 m. vadinta Livonijos vyskupija, iki 1255 m. – Rygos vyskupija.

Makedonijos karalystė

Makedonija – senovinė karalystė, kilusi iš Makedonijos istorinio regiono. Trumpu ekspansijos laikotarpiu IV a. pr. m. e. yra vadinama Makedonijos imperija ir valdė milžinišką teritoriją nuo Adrijos jūros iki Indo upės.

Filas

Filas – senovės Makedonijos karaliaus artimų draugų ir patarėjų titulas. Juos asmeniškai pasirinkdavo karalius, jie galėjo būti kilę iš bet kurios graikų pasaulio vietos. Titulas paplito ir vėlesnėse helenistinėse karalystėse. Dalis Seleukidų imp ...

Pela (Graikija)

Pela – senovinis miestas, buvęs Graikijos šiaurėje, Makedonijos krašte, prie Edesos, ties dabartiniu Pelos kaimu. Makedonijos karalystės sostinė. Seniau Pela buvo uostas prie Termos įlankos, bet laikui bėgant upių sąnašos atskyrė miestą nuo jūros.

Peukestas

Peukestas – Aleksandro Makedoniečio asmens sargybinis, satrapas, karvedys. Gimė Makedonijoje, Miezos mieste. Pirmą kartą paminėtas kaip vienas iš paskirtųjų triremų Hidaspo upėje vadų. Nėra žinoma, ar iki tol jis buvo užėmęs kokį reikšmingą postą ...

Somatofilaksas

Somatofilaksas – asmens sargybinis Senovės Graikijoje. Istorijoje žinomiausios somatofilaksų grupės priklausė Pilypui II ir Aleksandrui Didžiajam Aleksandro Didžiojo asmens sargybinių grupę sudarė 7 vyrai, parinkti iš Makedonijos kilmingųjų. Alek ...