ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 353

Inkvizicija

Inkvizicija – bendras Katalikų bažnyčios institucijų, skirtų kovai su erezijomis, pavadinimas. Inkvizicija buvo paplitusi Pietų Europoje, daugiausia romanų šalyse, ir pasižymėjo slaptu šnipinėjimu, žiauriais kankinimais, rafinuotu tyčiojimusi, ne ...

Marka

Marka – Karolio Didžiojo įkurtos imperijos pasienio provincija, teritorija, kuri labai svarbi kariniu požiūriu, kadangi jai tenka kariauti su karingais kaimynais, atremti jų smūgius. Markos turėdavo daug įtvirtinimų ir karinių pajėgų. Markos papr ...

Papėdės gyvenvietė

Papėdės gyvenvietė – silpnai įtvirtinta ar neįtvirtinta gyvenvietė ties pilimi ant piliakalnio. Nuo papilio skiriasi tuo, kad beveik ar visai neįtvirtinta. Papėdės gyvenvietės paprastai užimdavo gana didelę teritoriją iki keliolikos hektarų, dažn ...

Papilys (pilis)

Papilys – įtvirtinta piliakalnio papėdės gyvenvietė, kurios įtvirtinimai gerokai galingesni už paprastos papėdės gyvenvietės įtvirtinimus. Papiliai Lietuvos archeologų darbuose neretai painiojami su priešpiliais ir papėdės gyvenvietėmis. Vienas p ...

Pažas

Pažas – berniukas iš bajorų šeimos, tarnaująs kaip asmeninis bajoro ar didiko tarnas. Šios pareigos viduramžiais būdavo pakopa prieš tampant ginklanešiu, o vėliau – ir riteriu. Taigi, pažas viduramžiais būdavo lyg ginklanešys mokinys. Berniukas p ...

Piliavietė

Piliavietė – uždari įtvirtinimai lygioje vietoje, kurių centre stovėdavo pilis. Nuo įtvirtintos karinės stovyklos skiriasi tuo, kad centre – pilis, o nuo piliakalnio tuo, kad pilis stovi lygioje vietoje, o ne ant kalno ar kalvos. Piliavietė panaš ...

Priešpilis

Priešpilis, rus. форбург) – viduramžių pilies komplekso dalis, už pilies ribų atitverta įtvirtinta teritorija. Primena papilį, tačiau priešpilis yra grynai gynybinis darinys. Tokie priešpiliai būdingi medinėms pilims. Vėliau daugelyje pilių prieš ...

Riteris

Riteris – ginkluotas kilmingas karaliaus ar aukščiausių luomų atstovų pavaldinys Viduramžių Europoje. Paprastai riteriais tapdavo kilmingi riterių ginklanešiai, kuriems po ginklanešystės laikotarpio suteikdavo riterio titulą. Riterio titulą karta ...

Viduramžių muzika

Terminas viduramžių muzika naudojamas viduramžiais Europoje kuriamai muzikai nusakyti. Viduramžių muzikai būdingos dvi muzikos kryptys: bažnytinė ir pasaulietinė.

Brabanto kunigaikštystė

Brabanto kunigaikštystė – istorinė valstybė dabartinėje šiaurės Belgijoje ir pietų Nyderlanduose, viena iš Septyniolikos Provincijų.

Brabanto landgrafystė

Brabanto landgrafystė – feodas Žemutinėje Lotaringijoje, Šventosios Romos imperijos dalis. Anksčiau buvo grafystė, vėliau tapo Brabanto hercogyste. Landgrafyste feodas tapo apie 1085-1086 m., kai 1085 m. mirė ankstesnis Brabanto grafas Hermanas I ...

Bujono kunigaikštystė

Bujono kunigaikštystė, arba Builiono kunigaikštystė – istorinė kunigaikštystė dabartinėje pietinėje Belgijoje, egzistavusi nuo XV a. iki 1795 m. Šventosios Romos imperijos dalis.

Flandrijos grafystė

Flandrijos grafystė – viduramžių grafystė, gyvavusi nuo 866 m. iki 1384 m. dabartinėje vakarų Belgijoje ir pietvakarių Nyderlanduose. Nuo XV a. buvo Burgundijos dinastinės imperijos sudėtyje, vėliau sudarė Habsburgų Nyderlandų dalį. Viena iš Sept ...

Heno grafystė

Heno grafystė, Hainauto grafystė – istorinė valstybė dabartinėje pietų Belgijoje, viena iš Septyniolikos Provincijų.

Limburgo kunigaikštystė

Limburgo kunigaikštystė, kitaip Limburgo hercogystė – istorinė valstybė dabartinėje rytų Belgijoje, pietryčių Nyderlanduose ir vakarų Reino krašte-Pfalce, egzistavusi XI–XVIII a. Priklausė Šventajai Romos Imperijai kaip viena iš Septyniolikos Pro ...

Lježo vyskupija

Lježo vyskupija – istorinė bažnytinė kunigaikštystė dabartinėje Centrinėje Belgijoje, egzistavusi nuo X a. iki 1795 m.

Loono grafystė

Loono grafystė – buvusi Šventosios Romos Imperijos valstybė dabartinės Belgijos teritorijoje. Jos teritorija maždaug atitinka dabartinės Limburgo provincijos teritoriją. Svarbiausi grafystės miestai buvo Beringenas, Bilzenas, Borgloonas, Bree, Ha ...

Namiūro grafystė

Namiūro grafystė – istorinė valstybė dabartinėje Centrinėje Belgijoje, viena iš Septyniolikos Provincijų.

Šini grafystė

Šini grafystė – buvusi Šventosios Romos Imperijos valstybė dabartinės pietų Belgijos ir Prancūzijos teritorijoje.

Čekoslovakija

Čekoslovakija – buvusi valstybė Vidurio Europoje, gyvavusi nuo 1918 m. iki 1992 m. 1993 m. sausio 1 d. valstybė taikiai padalinta į Čekiją ir Slovakiją. Ribojosi su Vokietija, Lenkija, Tarybų Sąjunga nuo 1992 m. Ukraina, Rumunija iki 1939 m., Ven ...

Rudolf Slánský

Gimė žydų šeimoje, baigė Prahos universitetą. 1921 m. buvo vienu iš Čekoslovakijos komunistų partijos įkūrėjų, 1929 m. tapo partijos vadovo Klemento Gotvaldo pavaduotoju. 1935–1938 m. buvo Čekoslovakijos Nacionalinio susirinkimo deputatu. Po Miun ...

Trečioji Čekoslovakijos respublika

Trečioji Čekoslovakijos respublika – po Antrojo pasaulinio karo atkurtos Čekoslovakijos valstybės pavadinimas. Per Antrąjį pasaulinį karą Čekoslovakija kaip valstybė išnyko iš Europos žemėlapio, dalis jos buvo okupuota Vokietijos, dalis sudarė sa ...

Zlín Z 42

Zlín Z 42 – vieno variklio dvivietis Čekoslovakijos gamybos mokomasis lėktuvas, gamintas kompanijos Moravan Otrokovice. Modernizuota versija Z 142 yra populiariausias šios serijos lėktuvas.

Bieltas

Bieltas buvo įkurtas, kai maždaug 430 metais Vortigernas paskyrė dalį savo žemių sūnui Paskenui. Bieltas egzistavo kaip vasalinė Povio karalystė. Paskeno giminė kirtosi sulig Fernvailo mirtimi, maždaug IX amžiuje.

Galvidelas

Gavidelas – senovės epochos šiaurės valstybė, susikūrusi šiuolaikinės škotiškos Goluei apylinkės teritorijoje, atsiskyrus nuo pietvakarių Alt Kluito karalystės valdų.

Jorvikas

Jorvikas – normanų vikingų karalystė, apėmusi sritį, kuri vėliau tapo Jorkšyru ir kai kuriomis kitomis šiaurės Anglijos dalimis. Pavadinimas Jorvikas kartu reiškė ir karalystės sostinę Jorką. Su nedidelėmis pertraukomis dėl karų su Veseksu ši nor ...

Meno ir salų karalystė

Meno ir salų karalystė - vikingų karalystė, egzistavusi 1079-1266 m. Britų salose. Karalystę sudarė dvi dalys: Sodoras sen. skand. Suðr - eyjar arba Pietinės salos Hebridai ir Menas Norðras sen. skand. Norðr - eyjar arba Šiaurinės salos Orknio sa ...

Povisas Vadogas

Povisas Vadogas, arba Žemutinis Povisas, arba Šiaurinis Povisas – maža viduramžių Velso kunigaikštystė, užimanti šiaurinę Poviso dalį 1160–1277 metais. Ji susikūrė 1160 metais, Povisą padalijus tarp Madogo ap Meredido paveldėtojų. Povisas Vadogas ...

Utrechto arkivyskupija

Utrechto arkivyskupija – istorinė valstybė dabartiniuose centriniuose Nyderlanduose, viena iš Septyniolikos Provincijų. Ji apėmė visą dabartinę Utrechto provinciją, o kurį laiką valdė kitas Nyderlandų provincijas.

Tirolis

Tirolio grafystė – buvo viena iš Šventosios Romos imperijos grafysčių iki imperijos paleidimo 1806 m., vėliau – Austrijos imperijos ir Austrijos-Vengrijos karūnos žemė iki valstybės žlugimo 1918 m. Oficialiąja sostine iki pat 1848 m. buvo Meranas ...

Urželio grafystė

Grafystė suformuota VIII a. pabaigoje, kaip viena iš Ispanijos markos dalių. Jos sostine tapo la Seu dUrgell miestas. Jos pirmieji grafai buvo tiesiogiai skiriami iš Frankų imperijos, ir jų valdžia nebuvo paveldima. 870 m. grafystę užvaldė Vilfre ...

Zutfeno grafystė

Zutfeno grafystė – istorinė valstybė dabartiniuose rytų Nyderlanduose, viena iš Septyniolikos Provincijų. Ji apėmė dabartinės Gelderlando provincijos rytinę dalį.

Badeno didžioji kunigaikštystė

Badeno didžioji kunigaikštystė buvo istorinė valstybė, egzistavusi 1806–1918 m. pietvakarių Vokietijoje, dešiniajame Reino krante, istoriniame Badeno regione. Vakarinę ir pietinę sieną sudarė Reinas. Rytinėje pusėje iš trijų pusių ji supo Viurtem ...

Moravijos Serbija

Moravijos Serbija − trumpai egzistavusi viduramžių valstybė Balkanuose, viena iš Serbijos imperijos įpėdinių, buvusi šiuolaikinės rytų Serbijos ir Kosovo teritorijoje.

Serbijos kunigaikštystė (viduramžiai)

Serbijos kunigaikštystė, Serbų kunigaikštystė – ankstyvųjų viduramžių valstybė Balkanuose, kurioje pagrindinį politinį vaidmenį atliko dabartinių serbų protėviai, serbų gentys. Valstybė egzistavo VIII–X a. Jos centrinis regionas buvo Raška su sos ...

Teodoras (kunigaikštystė)

Teodoras – maža kunigaikštystė pietvakarių Kryme, egzistavusi XIII–XV a. Jos sostinė buvo Doras, dabar besivadinanti Mangupas. Teodoras pradžioje buvo Trapezundo imperijos sąjungininkė.

Neustrijos marka

Neustrijos marka - pradžioje dvi markos, sukurtos 861 m. Vakarų Frankijos karaliaus Karolio Plikojo senovinės Merovingų Neustrijos karalystės teritorijoje, vėliau sujungtos į vieną Neustrijos marką. Pirmosios dvi markos buvo skirtos prieš bretonu ...

Sorbų marka

Sorbų marka – pasienio regionas rytinėje Rytų Frankijos dalyje IX–XI a. Marką sudarė kelios grafystės, besiribojančios su sorbų žemėmis. Sorbų marka sudarė rytinę Tiuringijos dalį. Sorbų marką kartais vadindavo Tiuringijos marka. Pavadinimas Sorb ...

Frankų imperija

Frankų imperija – istorinė valstybė Vakarų Europoje, kurią VIII–X a. valdė frankų kilmės diduomenė. Dėl ją įkūrusios dinastijos dar vadinama Karolingų imperija. Oficialiai imperija dar buvo žinoma kaip Romos imperija ir skelbėsi Romos imperijos p ...

Frankų valstybė

Frankų valstybė, Frankų karalystė, Frankija, Frankų žemė, Frangistanas – valstybinis junginys, kelių karalysčių konfederacija Vakarų Europoje, egzistavęs kurią V–VIII a., kurį valdė germanų frankų diduomenė. Iš pradžių valdė tik teritorijas dab. ...

Edas I

Edas I – Vakarų Frankijos karalius, Frankų hercogas ir Paryžiaus grafas. Edas buvo Anžu grafo Roberto Stipriojo sūnus, t. y., priklausė Robertjenų giminei.

Frankų hercogas

Frankų hercogas ir princepsas) – garbės titulas, kurį pirmas priėmė Pipinas Herstalietis po istorinės savo pergalės 687 m. mūšyje prie Tertrio, kai į nelaisvę paėmė frankų karalių Teodoriką III. Iki tol Pipinas buvo Austrazijos rūmų majordomu. Pr ...

Karlomanas I

Karlomanas I buvo frankų karalius 768–771 m. Jis buvo antrasis iš išgyvenusių Pipino Trumpojo ir Bertrados iš Laono vaikų, Karolio Didžiojo jaunesnis brolis. Labai mažai žinoma apie jo gyvenimą.

Majordomas

Majordomas – aukštas valstybės pareigūnas; rūmų arba dvaro valdytojas. V a. pab.–VIII a. vid. Frankų valstybėje, kurią valdė Merovingai, majordomu vadintas aukščiausias pareigūnas. Pradžioje majordomą skirdavo karaliai. Laikui bėgant, majordomai ...

Robertas I

Robertas I – Vakarų Frankijos karalius. Vakarų Frankijos karaliumi tapo po Karolio III Naiviojo mirties, o šis Vakarų Frankijos karaliumi tapo po Roberto brolio Edo I mirties. Iki tapdamas karaliumi Robertas buvo Puatjė grafas, Neustrijos ir Orle ...

Habsburgų monarchija

Habsburgų monarchija – vadinamos teritorijos, valdytos Habsburgų dinastijos Austrijos šakos ir vėlesnės Habsburgų-Lotaringijos šakos tarp 1526 ir 1867/1918 m. Sostinė buvo Viena. Habsburgų monarchija po 1804 m. gavo oficialų pavadinimą Austrijos ...

Apulijos ir Kalabrijos hercogystė

Apulijos ir Kalabrijos hercogystė, iki 1059 vadinta Apulijos grafyste – hercogija Pietų Italijoje, kurią valdė normanų dinastija. Prasidėjusi kaip nedidelė teritorija aplink Melfio miestą, valstybė ilgainiui apėmė didžiąją dalį pietinės Italijos.

Friulio hercogystė

Friulio hercogystė, Friulio hercogija – seniausia ir viena didžiausių lombardų hercogijų, buvusi buferiu tarp Italijos ir slavų žemių. Kaip ir Spoleto, Benevento ir Trento hercogijos Friulio valdovai kelis kartus bandė atsiskirti nuo Lombardų kar ...

Lukos hercogystė

Lukos hercogystė - istorinė valstybė Šiaurės Italijoje, egzistavusi 1815-1847 m., kurios sostinė buvo Lukos miestas. Hercogystė 1815 m. sudarė Vienos kongresas iš Lukos kunigaikštystės, kuri 1805 m. buvo sukurta iš Lukos respublikos kaip valda Na ...

Milano hercogystė

Milano hercogystė - istorinė valstybė Šiaurės Italijoje, egzistavusi 1395-1797 m., priklausiusi Šventajai Romos imperijai. Pradžioje Milano hercogystę valdė Viskončiai, vėliau - Sforcos. Po to hercogystę valdė iš Ispanijos, Austrijos, Prancūzijos ...