ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 348

Juodasis Čeremošas

Juodasis Čeremošas – upė Vakarų Ukrainoje, Rytų Karpatuose. Ilgis 87 km, baseino plotas – 856 km², nuolydis – 14 m/km. Išteka 1850 m aukštyje alpinėse pievose. Ties kaimu Устеріки susilieja su Baltuoju Čeremošu ir sudaro upę Čeremošą. Juodasis Če ...

Kalmiusas

Kalmiusas – upė pietryčių Ukrainoje, Donecko srityje. Prasideda Donecko kalvagūbrio pietiniame šlaite šalia Jasynuvatos miesto. Teka į pietus. Įteka į Azovo jūrą Mariupolyje. Intakai: Bachmutka, Bohoduchova, Hruzka, Osykova kairieji, Šyroka, Bere ...

Kazenyj Torecis

Kazenyj Torecis – upė Ukrainoje, Donecko srityje; Doneco dešinysis intakas. Prasideda Doneco kalvagūbrio šiaurės vakariniame šlaite, teka šiaurės kryptimi. Įteka į Donecą ties Raigorodoko gyvenviete. Didžiausi intakai: kairieji – Žuravka, Sina, G ...

Mokri Jalas

Mokri Jalas – upė Ukrainoje, Donecko srityje; Vovčios kairysis intakas. Prasideda Paazovės aukštumoje, prie Zlatoustivkos kaimo, teka į šiaurės vakarus. Turi 42 intakus, kurių bendras ilgis 381 km. Didžiausi intakai – Kalahačas ir Šaitanka dešini ...

Moločna

Moločna – upė pietų Ukrainoje, Zaporožės srityje, Paazovėje. Prasideda į rytus nu Černihovkos, kristalinėse aukštumose, 307 m aukštyje. Pradžioje teka į vakarus, vidurupyje pasuka į pietus. Įteka į Azovo jūrą. Intakai: kairieji – Tokmakas, Krulma ...

Orilė

Orilė – upė rytų Ukrainoje; Dniepro kairysis intakas. Prasideda Charkovo srityje, prie Jefremivkos kaimo. Pradžioje teka į pietus, toliau pasuka į vakarus, sudaro Charkovo-Dniepropetrovsko, o vėliau Poltavos-Dniepropetrovsko sričių ribą. Žemupyje ...

Pietinis Bugas

Šis straipsnis apie Juodosios jūros baseino upę. Apie upę – Narevo intaką Baltijos jūros baseinas žiūrėkite – Vakarinis Bugas Bugas, Pietinis Bugas – upė Ukrainoje. Prasideda prie Cholodecio kaimo Chmelnyckio srityje. Teka į pietryčius Ukrainos m ...

Rosė

Rosė – upė vidurio Ukrainoje; Dniepro dešinysis intakas. Prasideda Padnieprės aukštumoje, Vinycios srities rytuose. Teka rytų kryptimi Kijevo, Čerkasų sritimis. Įteka į Kremenčiugo tvenkinio šiaurinį galą. Didžiausi intakai: Roska dešinysis, Goro ...

Samara (Ukrainos upė)

Samara – upė rytų Ukrainoje; Dniepro kairysis intakas. Prasideda Donecko kalvagūbryje, Donecko srities šiaurės vakaruose, prie Marijivkos kaimo. Aukštupyje kerta Charkivo srities pakraštį, o toliau teka į vakarus Dniepropetrovsko sritimi. Žemupyj ...

Syniucha

Syniucha – upė vidurio Ukrainoje, Kirovohrado ir Mykolajivo srityse; Pietinio Bugo kairysis intakas. Susidaro susiliejus Tikyčiaus ir Velyka Vysės upėms. Teka į pietus Padnieprės aukštuma. Įteka į Pietinį Bugą ties Pervomajsku. Intakai: dešinieji ...

Slučė (Ukraina)

Slučė – upė vakarų Ukrainoje, Chmelnyckio, Žytomyro ir Rivnės srityse; Horynės dešinysis intakas. Prasideda Podolės aukštumoje, prie Avratino gyvenvietės. Pradžioje teka į rytus ir šiaurę, žemupyje pasuka į šiaurės vakarus Polesės žemuma. Įteka į ...

Tereblia

Tereblia – upė, dešinysis Tisos intakas, tekanti Užkarpatės srityje. Ištakos – upelių Rostokas ir Sloboda santaka ties Sinevyro ežeru Mežgorjės rajonas. Žiotys Tisoje, ties Buštyno miesteliu. Ilgis – 91 km, vidutinis gylis – 0.1.5 m. Upės baseina ...

Teterivas

Teterivas – upė vidurio Ukrainoje; Dniepro dešinysis intakas. Prasideda prie Nosivkų kaimo, ties Žitomyro ir Vinicos sričių sandūra. Teka į šiaurės rytus Žitomyro ir Kijevo sritimis. Iki Radomyšlio tėkmė greita, yra nedidelių slenksčių, žemupyje ...

Tiasmynas

Tiasmynas – upė vidurio Ukrainoje, Kirovohrado ir Čerkasų srityse; Dniepro dešinysis intakas. Prasideda Kirovohrado srities šiaurėje. Teka aukštumomis, pradžioje į šiaurės vakarus, paskui į pietryčius. Įteka į Dniepro upės Kremenčuko tvenkinį. Dė ...

Tylihulas

Tylihulas – upė Ukrainoje, Odesos srityje. Prasideda Podolės aukštumoje, Kotovsko rajone, prie Oleksandrivkos kaimo. Teka stepėmis į pietryčius per Juodosios jūros žemumą. Įteka į ilgą Tylihulo limaną, užsibaigiantį Juodojoje jūroje. Didžiausias ...

Vovčia

Vovčia arba Volčia – upė Ukrainoje, Donecko ir Dniepropetrovsko srityse; Samaros kairysis intakas. Prasideda į vakarus nuo Donecko, Pokrovsko rajone, teka vakarų, vėliau šiaurės vakarų kryptimi. Nors Vovčia laikoma Samaros intaku, tačiau ties šių ...

Aras (Vokietijos upė)

Aras – Vokietijos upė, kairysis Reino intakas. Išteka maždaug 470 m virš jūros lygio aukštyje, Blankenheime Aifelio kalnuose. Išteka Netoli Blankheimo pilies iš namo rūsio. Už 18 km jis kerta ribą tarp Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pf ...

Baltasis Elsteris

Baltasis Elsteris – 257 km ilgio upė Centrinėje Europoje, dešinysis Zalės upės intakas. Baltasis Elsteris išteka ties Ašo miestu vakarinė Čekija. Už 11.1 kilometrų upė įteka į rytų Vokietijos teritoriją. Baseino plotas Čekijoje yra 47.6 km². Voki ...

Eldė

Eldė – upė šiaurės rytų Vokietijoje, Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos žemėje; Elbės dešinysis intakas. Prasideda Meklenburgo aukštumoje, Finkeno apylinkėse. Pradžioje teka į rytus, prateka Masoverio, Mencho ežerus. Tada daro vingį į šiaurę ir ...

Fulda (upė)

Fulda – upė vidurio Vokietijoje, daugiausia Hesene, viena iš Vėzerį sudarančių upių. Prasideda pietų Reno kalnuose, Vaserkupės plynaukštės papėdėje. Teka į šiaurę, šiaurės vakarus kalnuotomis vietovėmis. Pačiame žemupyje teka Žemutine Saksonija, ...

Kocheris

Kocheris – upė šiaurės rytų Badeno-Viurtembergo žemėje, Vokietijoje; dešinysis Nekaro intakas. Upės ilgis 168 km. Pavadinimas kilo iš keltų pavadinimo cochan, galimai reiškiančio "vingiuojančią upę". Kocheris išteka dvejomis dalimis iš karstinio ...

Lipė

Lipė − upė Vokietijoje, Šiaurės-Reino Vestfalijos žemėje. Lipė yra dešinysis Reino intakas; ilgis 255 km. Lipė prasideda Teutoburgo Miško Teutoburger Wald pietvakariniuose šlaituose. Į Reiną Lipė įteka ties Vėzeliu. Nuo Hamo miesto šalia Lipės yr ...

Mainas

Mainas – upė vakarinėje Vokietijos dalyje; dešinysis ir vienas svarbiausių Reino intakų. Prasideda šiaurinėje Bavarijos dalyje, Aukštutinės Frankonijos regione, susiliejus Baltajam Mainui ir Raudonajam Mainui netoli Kulmbacho. Teka daugiausia vak ...

Nekaras

Nekaras – upė pietvakarių Vokietijoje, Badeno-Viurtembergo žemėje; Reino dešinysis intakas. Prasideda Švarcvaldo kalnuose, netoli Filingeno-Šveningeno. Teka daugiausia į šiaurę kalvotomis vietovėmis. Žemupyje, Odenvaldo aukštumoje pasuka į vakaru ...

Pėnė

Pėnė – upė Vokietijoje. Į Kumerovo ežerą įteka Vakarinė Pėnė, Mažoji Pėnė ir Rytinė Pėnė, o iš jo išteka Pėnė, kuri teka pro Anklamo miestą į Ščecino įlanką. Vakarinę Oderio šaką, kuri skiria Uznamo salą nuo Vokietijos žemyninės dalies, dažnai ir ...

Risas

Risas – upė Vokietijoje, Badeno-Viurtembergo žemėje; dešinysis Dunojaus intakas. Upės ilgis siekia 50 km. Upė išteka Aukštutinėje Švabijoje, 587 m aukštyje virš jūros lygio, tarp Bad Valdzės ir Bad Šusenrydo. Teka į šiaurę, pro Biberacho prie Ris ...

Rūras

Rūras – upė vakarinėje Vokietijoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje; Reino dešinysis intakas. Prasideda Zauerlando aukštumose, netoli Vinterbergo miesto. Teka į vakarus, žemupyje prateka Šiaurės Vokietijos žemumos pietiniu pakraščiu. Įteka į Rei ...

Šprė

Šprė – upė Vokietijoje, Hafelio kairysis ir didžiausias intakas. Skirtingais duomenimis, upės ilgis sudaro 382 km arba 403 km, baseino plotas siekia 10 100 km². Šprė upė prasideda Vakariniuose Sudetuose, Lužicos kalnų šiaurinėje papėdėje, teka da ...

Travė

Travė - upė Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Upės ilgis maždaug 124 km. Prateka pro Bad Segeberg, Bad Oldesloe ir Liubeką, kur jungiasi su Elbės-Liubeko kanalu.

Vera (upė)

Vera – upė vidurio Vokietijoje, viena iš Vėzerį sudarančių upių. Prasideda pietų Tiuringijoje, Tiuringijos Miške netoli Aisfeldo. Teka į šiaurės vakarus. Aukštupyje suformuoja tarpukalnių slėnį tarp Tiurigijos Miško ir Reno kalnų. Toliau teka Hes ...

Vėzeris

Vėzeris – upė Vokietijoje. Susidaro susiliejus Veros ir Fuldos upėms prie Miundeno miesto. Teka į šiaurę Šiaurės Vokietijos žemuma per Žemutinę Saksoniją. Įteka į Šiaurės jūros Helgolando įlanką, sudaro estuariją. Vėzeris laivuojamas. Jūrų laivai ...

Zalė

Zalė – upė vidurio Vokietijoje; Elbės kairysis intakas. Prasideda Bavarijoje, Fichtelio kalnuose, 728 m aukštyje. Teka į šiaurę pro Tiuringiją, kerta Tiuringijos Mišką. Žemupyje patenka į Saksoniją-Anhaltą; įteka į Elbę ties Barbio miestu. Intaka ...

Pietryčių Europa

Pietryčių Europa yra geografinis bei geopolitinis terminas, apibūdinantis Balkanų pusiasalio valstybes, kartais įtraukiant ir Turkiją. Dėl neigiamų asociacijų, kilusių istorijos bėgyje, šiuo terminu keičiamas iki tol plačiai vartotas Balkanų term ...

Baltijos valstybės

Baltijos valstybės, Pabaltijys – Lietuva, Latvija ir Estija. Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos SSRS. Nepriklausomybę atkūrė 1990–1991 m. Kaip regionas Pabaltijys yra tarp Šiaurės ir Vidurio bei Rytų Europos; pri ...

Podhalė

Regionas yra garsus savo folkloro tradicijomis, kurias atnešė Lenkijos ir Transilvanijos gyventojai XIV–XVII a. vykstant migracijai. Podhalė yra istorinė Mažosios Lenkijos dalis, kurios sostinė yra Krokuva.

Rytų Europa

Rytų Europa – teritorija, dengianti rytinę Europos žemyno dalį. Kaip istorinis ir kultūrinis regionas Rytų Europa neturi griežtai apibrėžtų ribų. Skirtingais laikotarpiais Rytų Europai buvo priskiriamos skirtingos šalys. Pagal vieną iš versijų Ry ...

Skandinavija

Skandinavija – regionas Šiaurės Europoje. Skandinavijos sąvoka gali reikšti keletą dalykų: Kontinentinės valstybės su valstybinėmis skandinavų kalbomis: Švedija, Norvegija, Danija ir Suomija. Visos šalys ir teritorijos su vyraujančiomis skandinav ...

Šiaurės Europa

Šiaurės Europa – šiaurinė Europos žemyno dalis. Kultūriškai Šiaurės Europą sudaro su priklausomomis teritorijomis: Alandai Norvegija Farerai Švedija Islandija Suomija Danija Kaip nurodoma politiniame-ekonominiame bei geografiniame Jungtinių Tautų ...

Šiaurės šalių gerovės valstybė

Gerovės modelių klasifikacijų yra daug ir įvairių. Mokslininkas Pekka Kosonen išskyrė keturis, Europoje egzistuojančius modelius, remdamasis skirtingais ryšiais tarp darbo rinkos, socialinės apsaugos ir lyčių santykių: Periferinis gerovės modelis ...

Paganija

Regionas apėmė Adrijos pajūrio ruožą nuo Cetinos upės šiaurėje iki Neretvos upės pietuose. Šiauriau buvo Pajūrio Kroatija, o piečiau – Zahumljė. Žemyne regionas turėjo 3 dalis župas: Makarą, Rastiką ir Daleną. Jam taip pat priklausė salos: Korčul ...

Šumadija

Šumadija – gamtinė–kultūrinė sritis vidurio Serbijoje. Driekiasi tarp Savos ir Dunojaus šiaurėje, Didžiosios Moravos rytuose, Vakarų Moravos pietuose, Kolubaros pietuose. Būdingi neaukšti kalnai, dideli miškų plotai. Krašto dirvožemiai derlingi, ...

Činkvečentas

Činkvečentas – Italijos meno periodizacijoje laikotarpis tarp 1500 ir 1600 m. Europos meno periodizacijoje činkvečentas apytiksliai atitinka Italijos brandžiojo renesanso ir manierizmo laikotarpius, bei apima pirmąsias baroko apraiškas mene. XVI ...

Kvatročentas

Kvatročentas – Italijos meno periodizacijoje laikotarpis tarp 1400 ir 1500 m. Tiksliau, tarp 1401 m., kada Florencijoje buvo paskelbtas konkursas Šv. Jono baptisterijos durims sukurti, ir 1503 m., kada Romoje popiežiumi išrinktas Julijus II. Euro ...

Trečentas

Trečentas – Italijos meno periodizacijoje laikotarpis tarp 1300 ir 1400 m. Europos meno periodizacijoje trečentas apytiksliai atitinka Italijos protorenesanso laikotarpį. Trečento menas Italijoje paprastai siejamas su Toskanos miestų dailės mokyk ...

Brandusis renesansas

Brandusis renesansas – trumpas periodas Europos mene, maždaug nuo 1490-ųjų pradžios iki 1527 m. Brandžiojo renesanso laikotarpiu kūrė vieni iškiliausių visų laikų menininkų: Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Rafaelis, Ticianas, Koredžas ir kt.

Madrigalas

Dauguma ankstyvųjų madrigalų 1520–1550 yra keturbalsiai. Amžiaus viduryje nusistovėjo penkiabalsiai, o šešių ir daugiau balsų madrigalai taip pat nebuvo neįprasti. Balsu buvo vadinama partija, skirta atlikti vienam dainininkui. Tačiau XVI a. inst ...

Renesanso muzika

Renesanso muzika – renesanso epochos muzika, prasidėjusi XIV a. ir trukusi apie 200 metų. Renesanso epochoje suklestėjo pasaulietinė muzika. Europoje vykusios permainos sukūrė naują ne tik politinę, bet ir dvasinę situaciją. Beveik visos muzikinė ...

Tarpukaris

Tarpukariu dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Šiuo laikotarpiu didesnėje pasaulio dalyje vyravo sumaištis. Europa siekė atsitiesti po Pirmojo pasaulinio karo. ...

Viduramžiai

Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi 476 metai. Pabaiga siejama su trim svarbiais įvykiais: Didžiaisiais geografiniais atradimais, Renesansu. Kartais vidu ...

Cechų sistema

Miestuose įsikūrę amatininkai pradėjo reglamentuoti ir kontroliuoti savo veiklą. Užsiimti ūkine veikla amatininkas galėdavo tik tuo atveju, jei jis priklausydavo cechui, vienijančiam šia veikla užsiimančius asmenis. Į cechą įstojęs asmuo turėjo d ...