ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 340

Magerioja

Magerioja – sala Barenco jūroje, prie šiaurinių Norvegijos krantų, į šiaurę nuo Pošangerio pusiasalio. Priklauso Norvegijai, įeina į Nordkapo savivaldybės sudėtį Trumso ir Finmarko fiulkėje. Plotas 436.6 km², didžiausias aukštis 417 m. Knivskjelo ...

Princo Karolio Forlandas

Princo Karolio Forlandas – sala Arkties vandenyne, Svalbardo salyno vakaruose, į vakarus nuo Oskaro II Žemės. Plotas – 615 km². Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta siekia 1084 m. Būdinga tundra, visa sala patenka į Forlandeto nacionalinį parką ...

Ringvasiojus

Ringvasiojus – sala šiaurės Norvegijoje, Trumso apskrityje. Ringvasiojų aplink supa kitos salos: Kvalioja pietuose, Reinioja ir Karlsioja rytuose, Vanioja, Helgioja ir Nordkvalioja šiaurėje ir Rebenesioja šiaurės vakaruose. Ringvasiojus yra šešta ...

Utioja

Utioja − Norvegijos 10.6 ha dydžio sala, esanti penktame pagal plotą Norvegijos Tyrifjordeno ežere, apie 38 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Oslo centro. Artimiausias krantas nuo salos yra už 600 metrų. Utioja daugiausia apaugusi mišku, yra keli ...

Vegaejenas

Vegaejenas – salų grupė Norvegijos jūroje, šalia Norvegijos krantų. Priklauso Nordlando apskričiai, Vegos savivaldybei. Salyną sudaro ~6500 salų ir uolų, bendras jų plotas 69.3 km². Didžiąją dalį salyno ploto užima vienintelė gyvenama sala – Vega ...

Vesterolenas

Vesterolenas – Norvegijai priklausantis salynas Norvegijos jūroje, Nordlando apskrityje, į šiaurės rytus nuo Lofoteno salų. Apima – 3600 km² teritoriją. Svarbiausios salos – Hinioja 2204 km², Langioja 850 km², Andioja 489 km², Hadselioja 102 km². ...

Dezertašo salos

Dezertašo salos – nedidelių negyvenamų salų grupė Atlanto vandenyne, Madeiros salų grupėje, 25 km į pietryčius nuo Madeiros salos. Plotas 14.2 km². Dezertašo salas sudaro 3 salos, nusidriekusios grandine iš šiaurės vakarų į pietryčius 22.3 km, gr ...

Laukinės salos

Laukinės salos arba Selvaženšo salos – nedidelių negyvenamų salų grupė Atlanto vandenyne, Makaronezijoje, tarp Kanarų ir Madeiros salų. Priklauso Portugalijai, administruojamos iš Madeiros. Plotas 2.73 km². Laukines salas sudaro Didžioji Laukinė ...

Madeira (sala)

Madeira – sala Atlanto vandenyne, priklauso Portugalijai. Plotas – 740.7 km². Madeira su gretimomis Porto Santo, Dezertašo ir dar keletu smulkių salų sudaro Madeiros salyną.

Porto Santas

Porto Santas – sala Atlanto vandenyne, Madeiros salų grupėje, 43 km į šiaurės rytus nuo Madeiros salos. Plotas 42.2 km². Salos ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 14.2 km, plotis iki 7.8 km. Sala vulkaninės kilmės, sudaryta iš bazalto, tefros, t ...

Bel Ilio sala

Bel Ilio sala − Prancūzijos sala Atlanto vandenyne, Biskajos įlankoje, prie vakarinių Bretanės krantų; 14 km nuo Kibereno kyšulio. Napoleono I laikais sala vadinta Žozefinos sala Île Joséphine. Bel Ilio salos plotas apie 83.76 km². Sala priklauso ...

Deziradas

Deziradas, La Deziradas – sala Prancūzijos Vakarų Indijoje, Karibų jūroje, rytinėje Gvadelupos salų pusėje. Priklauso Prancūzijos užjūrio departamentui. Sala yra to paties pavadinimo komunos, į kurią įeina ir dvi negyvenamos Petit Tero salos, dal ...

Grand Teras

Grand Teras – sala Karibų jūroje, rytinėje Gvadelupos dalyje. Priklauso Mažųjų Antilų salynui. Atskirta nuo kitos Gvadelupos dalies, siauru jūros kanalu, vadinamu Rivière Salée. Pointe de la Grande Vigie yra šiauriausias salos taškas. Grand Teras ...

Klipertono sala

Klipertono sala arba Kristaus Kančios sala – negyvenamas koralinis atolas rytinėje Ramiojo vandenyno pusėje, 1080 km nuo pietvakarinių Meksikos krantų. Priklauso Prancūzijai, sudaro tiesiogiai Prancūzijos užjūrio ministerijos valdomą užjūrio teri ...

Mari Galantas

Mari Galantas – sala Karibų jūroje, esanti į pietus nuo Grand Tero ir į šiaurę nuo Dominikos. Priklauso Gvadelupei, Prancūzijos užjūrio departamentui. Salos plotas – 158.01 km². 12 009 gyventojai. Padalinta į Grand Buro, Kapester de Mari Galanto ...

Oleronas

Oleronas − Prancūzijos sala Atlanto vandenyne, Biskajos įlankoje, į pietus nuo La Rošelio ir į šiaurę nuo Žirondos estuarijos. Sala ištįsusi iš šiaurės vakarų iki pietryčių apie 30 km, o jos plotis apie 6 km. Olerono plotas 175 km². Jeigu neskaič ...

Rė sala

Rė sala − Prancūzijos sala Atlanto vandenyne, Biskajos įlankoje, Antiošo sąsiauryje, prie Šarantos upės žiočių, netoli La Rošelio miesto. Rė sala dar nuo viduramžių garsėja kaip baltojo aukso − druskos kasykla. Rė sala yra 30 km ilgio ir 5 km plo ...

Šventųjų salos

Šventųjų salos – nedidelių salų grupė, priklausanti Prancūzijos Vakarų Indijai, į pietus nuo Bas Tero, į vakarus nuo Mari Galanto ir į šiaurę nuo Dominikos. Priklauso Gvadelupei, Prancūzijos užjūrio departamentui. Šventųjų salų plotas – 12.8 km², ...

Amrumas

Amrumas – sala Šiaurės Fryzų salyne, Vatų jūroje, priklauso Vokietijai, Šlėzvigui-Holšteinui. Plotas 20.46 km². Paviršius daugiausia plokščias, iškyla iki 32 m. Didesniąją dalį užima viržynai, ganyklos, o vakaruose driekiasi kopos, maršos, paplūd ...

Fėmarnas

Fėmarnas yra trečia pagal dydį Vokietijos sala ir miestas Šlėzvigo-Holšteino žemėje, Rytų Holšteino apskrityje. Plotas – 185 km², pakrantė – 78 km ilgio. 12 930 gyventojų 2006 m. Aukščiausia vieta – Hinrichsberg kalva 27.2 m virš jūros lygio, kie ...

Fėras

Fėras – sala Šiaurės Fryzų salyne, Vokietijoje, Šlezvigo-Holšteino žemėje. Yra Vatų jūroje, į pietryčius nuo Ziulto, į šiaurės rytus nuo Amrumo. Plotas 82.8 km². Tai antra pagal dydį Vokietijos Fryzijos sala. Jos ilgis 12 km, plotis iki 6.8 km. P ...

Juistas

Juistas – sala bei savivaldybė Auricho rajone, Žemutinėje Saksonijoje, Vokietijoje. Viena iš septynių gyvenamų Rytų Fryzų salų, tarp Borkumo vakaruose, Memerto pietvakariuose bei Nordernėjaus rytuose. Pietiniai krantai skalaujami Vatų jūros, o ši ...

Nordernėjus

Nordernėjus – viena iš septynių gyvenamų Rytų Fryzų salų, į šiaurę nuo Vokietijos krantų. Nordernėjaus savivaldybė kartu su visa sala priklauso Auricho rajonui. 5935 gyventojai. Salos plotas – 26.29 km². Yra 14 km ilgio ir maždaug 2.5 km pločio. ...

Šiaurės Fryzų salos

Šiaurės Fryzų salos – grupė salų Vatų jūroje, prie vakarinės Šlėzvigo-Holšteino pakrantės, Vokietijoje. Salos Vokietijos teritorijoje yra Šiaurės Fryzijos regione ir yra dalis Šlėzvigo-Holšteino Vatų jūros nacionalinio parko. Retkarčiais į šią sa ...

Fasos slėnis

Fasos slėnis yra Dolomitų pietinėje dalyje, Avisijo aukštupyje, Trento provincijoje. Slėnį supa Selos grupės, Rozengarteno ir Monzoni grupės kalnai. Gyventojai daugiausia kalba ladinų kalba. Fasos slėnis yra Ladino di Fassa regiono dalis it. Comu ...

Fiorentinos slėnis

Fiorentinos slėnis yra Dolomitų kalnų slėnis Beluno provincijoje, Italijoje. Slėnio teritorija padalinta tarp Selva di Cadore ir Colle Santa Lucia savivaldybių. Keliolikos kilometrų ilgio slėniu, kuriuo eina 251 kelias, teka to paties pavadinimo ...

Suzos slėnis

Suzos slėnis – tai slėnis Šiaurės Italijos Pjemonto regione, tarp Grajės Alpių šiaurėje ir Kotijaus Alpių pietuose. Šis slėnis yra ilgiausias Italijoje. Jis driekiasi virš 50 km iš vakarų į rytus nuo Prancūzijos sienos iki Turino apylinkių. Slėni ...

Islandijos ugnikalniai

Dėl savo unikalių geologinių savybių Islandijoje yra nemažai aktyvių ugnikalnių. Saloje yra apie 130 vulkaninių kalnų, iš kurių 18 išsiveržė nuo tada, kai joje apsigyveno žmonės. Per paskutinius 500 metų Islandijos ugnikalniai išmetė trečdalį vis ...

Hekla

Hekla – ugnikalnis, esantis Islandijos pietuose. Jo aukštis 1 491 m virš jūros lygio. Hekla yra vienas aktyviausių Islandijos ugnikalnių, nuo 874 metų įvyko virš 20 išsiveržimų. Viduramžiais islandai ugnikalnį vadino "Vartais į Pragarą". Šis kaln ...

Katla

Katla – aktyvus ugnikalnis pietinėje Islandijoje, apie 100 m gylyje po Mýrdalsjökull ledynu. Katlos aukštis siekia 1512 m. Tai vienas didžiausių plotu Islandijos ugnikalnių – jo kaldera yra 10 km skersmens. Pagal formą Katla priskiriama Vulkanini ...

Krapla

Krapla – aktyvus ugnikalnis šiaurės Islandijoje, apie 90 km ilgio geologinio lūžio zonoje. Kraplos aukštis siekia 650 m. Tai vienas didžiausių plotu – 10 km skersmens Islandijos ugnikalnis. Pagal formą Krapla priskiriama kalderos tipo ugnikalniam ...

Lakis

Lakis – taip pat vadinamas Lakagígar, Islandijos pietuose, netoli Eldgjá kanjono, Skaftafell nacionaliniame parke, tarp Mýrdalsjökull ir Vatnajökull ledynų esantis vulkaninis plyšys, priklausantis iš pietvakarių į šiaurės rytus besidriekiančiai u ...

Vezuvijus

Vezuvijus – ugnikalnis Italijoje, į rytus nuo Neapolio. Aukštis ~1280 m. Tipas – stratovulkanas. Vienas iš keleto aktyvių Europos vulkanų, be to, kadangi galimo išsiveržimo poveikio zonoje gyvena apie 3 mln. gyventojų, laikomas vienu iš potencial ...

Vulkanas (Italija)

Vulkano yra maža vulkaninė sala Tirėnų jūroje 25 km į šiaurę nuo Sicilijos salos. Sala užima 21 kvadratinio kilometro plotą, iškyla iki 501 m aukščio ir susideda iš kelių vulkaninių kraterių. Vienas iš šių kraterių priklauso vienam iš keturių ugn ...

Šanonas

Šis straipsnis yra apie upę. Apie miestą žiūrėkite: Šanonas Šanonas, ilgiausia upė Airijoje. Upės ilgis 322 km. Upė išteka Kulkigo kalnuose Fermanago grafystėje, teka per Šanono urvą, pakylą į Šanono puodą. Upė teka per 13 iš 32 Airijos grafysčių ...

Baltasis Drinas

Baltasis Drinas – upė Serbijoje ir Albanijoje; viena iš Driną sudarančių upių. Prasideda Metohijoje, Žlebo kalno papėdėje, į šiaurę nuo Pečo. Aukštupio vaga slenkstėta, sudaro krioklį. Teka į rytus, vėliau į pietryčius, vietomis teka kanjonais, k ...

Bojana

Bojana, Buna – upė Albanijoje ir Juodkalnijoje. Išteka iš Skadaro ežero ties Škoderio miestu Albanijoje. Teka į pietryčius per Albaniją, vėliau sudaro Albanijos-Juodkalnijos sieną, smarkiai vingiuoja. Įteka į Adrijos jūrą dvejomis atšakomis. Upės ...

Drinas

Drinas – ilgiausia Albanijos upė, kurios ištakos yra Serbijoje ir Makedonijoje. Upė prasideda dvejomis ištakomis: Juoduoju Drinu, ištekančiu iš Ohrido ežero ir Baltuoju Drinu, prasidedančiu netoli Pečo, Serbijoje. Ties Kukesiu jos susilieja į Dri ...

Limas (upė)

Limas – upė Balkanuose; didžiausias dešinysis Drinos intakas. Prasideda pietryčių Juodkalnijoje, Kuči regione, Prokletijos kalnuose, Albanijos pasienyje. Pačiame aukštupyje prateka kelis kilometrus Albanijos teritorija, paskui grįžta į Juodkalnij ...

Škumbinis

Škumbinis – upė vidurio Albanijoje. Ant upės įrengta keletas nedidelių hidroelektrinių, žemupyje įrengta kanalų sistema. Upės vanduo naudojamas drėkinimui.

Vjosė

Vjosė, Aosas – upė Graikijoje ir pietų Albanijoje. Prasideda Graikijoje, Epyre, Pindo kalnuose netoli Vovusos kaimo. Teka į šiaurės vakarus 80 km per Graikiją, toliau – Albanijos teritorija. Aukštupyje sudaro kanjoną. Teka daugiausia kalnuotomis ...

Cileris

Cileris – upė, tekanti Cilertalio slėnyje, Tirolio žemėje, Austrijoje; dešinysis Ino intakas. Upės ilgis yra maždaug 55 km, plotis – iki 20 m, gylis – iki 2 m. Vidutinis debitas – 43.1 m³/s. Išteka iš Cilertalio Alpių. Mairhofene žinomas kaip Zem ...

Dijė

Dijė arba Taja – upė Čekijoje ir Austrijoje; Moravos kairysis intakas. Susidaro ties Rabsu susiliejus Moravų Dijei ir Vokiečių Dijei, kurios prasideda Bohemijos masyve. Teka į rytus tiek Austrijos, tiek Čekijos teritorijoms, vietomis sudaro šių š ...

Drava

Drava – upė centrinėje Europoje; Dunojaus dešinysis intakas. Prasideda Pietiniame Tirolyje, Italijos–Austrijos pasienyje. Vėliau teka į rytus per Austriją, Slovėniją, Kroatiją. Sudaro sieną tarp Kroatijos ir Vengrijos. Toliau Drava teka vėl teka ...

Dunojus

Prasideda Vokietijoje, Švarcvaldo rajono šlaituose, prie Donauešingeno, iš susiliejusių Bregės ir Brigacho upelių, įteka į Juodąją jūrą. Į baseino teritoriją įeina Vokietija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Serbija, Bulgarija, Rumunija, ...

Inas

Inas – upė, tekanti Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos teritorijomis; dešinysis Dunojaus intakas. Upė išteka iš Šveicarijos Alpių netoli Sent Morico Engadino regione. Upė teka į šiaurės rytus ir įteka į Austriją Tirolyje, prateka Tirolio sostinę ...

Lechas (upė)

Lechas – upė Austrijoje ir Vokietijoje; dešinysis Dunojaus intakas. Upės ilgis – 264 km, baseino plotas – 3926 km². Ištakos Forarlbergo žemėje, išteka iš Formarinso ežero, esančio Alpėse, 1870 m aukštyje virš jūros lygio. Teka šiaurės, šiaurės ry ...

Leita

Leita – upė Austrijoje ir Vengrijoje; Dunojaus dešinysis intakas. Prasideda Vienos baseino rytuose, susiliejus Švarcos ir Piteno upėms. Pradžioje teka į šiaurės rytus, paskui į pietryčius. Tarp Ebenfiurto ir Leitaprodersdorfo bei tarp Bruko prie ...

Lužnicė

Lužnicė – upė daugiausia pietų Čekijoje; Vltavos dešinysis intakas. Prasideda Austrijoje, Novohrado kalnuose, į šiaurės rytus nuo Veitros. Austrijos teritorija teka 4 km, toliau – per Čekiją šiaurės kryptimi. Ties Taboru pasuka į pietvakarius. Įt ...

Raba

Raba – upė Austrijoje ir vakarų Vengrijoje; Dunojaus dešinysis intakas. Prasideda Štirijoje, Alpėse, 20 km į šiaurę nuo Graco. Teka į rytus per Burgenlando žemę. Vengrijoje pasuka į šiaurės rytus, sudaro Vašo ir Dėro-Mošono-Šoprono medžių ribą. Į ...