ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 326

Tel Avivas

Tel Avivas-Jafa – Izraelio miestas, išsidėstęs šalies vakaruose, Viduržemio jūros pakrantėje. Didžiausias Izraelio uostamiestis, metropolinė teritorija, finansų ir prekybos centras. Tel Avivo apskrities centras. Iš gyventojų 96.1 proc. – žydai. T ...

Haiku

Haiku yra prozinės poezijos stilius. Tai unikali Japonijos poezijos forma, XIX a. Masaoka Šiki pataisytas hokku, pradinės eilės iš dviejų dalių eilėraščio haikai no renga.

Japonijos literatūra

Japonijos literatūra apima beveik 2000 metų laikotarpį. Pirmiesiems kūriniams, dažnai rašytiems klasikine kinų kalba, didelę įtaką darė Kinija ir kinų literatūra. Indijos literatūra irgi paveikė japonus atėjus budizmui. Po kurio laiko Japonijos l ...

Sakmė apie princą Gendži

Sakmė apie princą Gendži yra klasikinis japonų literatūros kūrinys, priskiriamas Japonijos bajorei Murasaki Shikibu ankstyvajame XI a., viduriniajame Heian laikotarpyje. Kūrinys dažnai tituluojamas pirmuoju romanu pasaulyje, taip pat pirmuoju mod ...

Tamsūs vandenys (knyga)

Tamsūs vandenys – japonų siaubo rašytojo Koji Suzuki apsakymų rinkinys. Rinkinyje yra septyni apsakymai, plius aštunta istorija padalinta į dvi dalis; kurių viena yra knygos prologas, antra – epilogas. Pagal du iš apsakymų pastatyti filmai. 2002 ...

Baltojo garnio pilis

Baltojo garnio pilis – viena iš lankomiausių Japonijos pilių pastatytų XVII a. Himedžio mieste. Per savo istoriją pilis nebuvo sugriauta, dėl šios priežasties iki mūsų dienų išliko autentiška pilies architektūra. Himedži pilis yra įtraukta į UNES ...

Edo pilis

Edo pilis, kitaip vadinama Čijodos pilimi yra lygumų pilis, kurią 1457 m. pastatė Ōta Dōkan. Ji yra Čijodos seniūnijoje Tokijuje, kuris tuo metu buvo vadinamas Edu, Tošimos rajone, Musašio žemėje. Tokugava Iejasu čia įkūrė Tokugavos šiogūnatą. Ta ...

Hikonės pilis

Hikonės pilis yra XVII a. pilis Japonijoje, Hikonės mieste, Šigos prefektūroje. Ji viena iš keturių pilių, įtrauktų į Japonijos nacionalinių vertybių sąrašą.

Inujamos pilis

Inujamos pilis yra XV a. pilis Japonijoje, Inujamos mieste, Aičio prefektūroje. Ji viena iš keturių pilių, įtrauktų į Japonijos nacionalinių vertybių sąrašą ir viena iš dvylikos iki šių dienų išlikusių pilių, pastatytų prieš Edo laikotarpį. Pilis ...

Kijosu pilis

Kijosu pilis yra pilis, kuri buvo Odos Nobunagos būstine Sengoku laikotarpio antroje pusėje. Ji stovi Kijosu mieste, Aičio prefektūroje, Japonijoje. 1989 m. ji iš dalies buvo restauruota švenčiant modernaus Kijosu miesto šimtmetį.

Macumoto pilis

Macumoto pilis yra XVI a. pilis Japonijoje, Macumoto mieste, Nagano prefektūroje. Ji viena iš keturių pilių, įtrauktų į Japonijos nacionalinių vertybių sąrašą ir turinti seniausią donžoną šalyje. Dėl savo juodai dažytos išorės, pilis taip pat žin ...

Nagojos pilis

Nagojos pilis – viena iš žinomiausių Japonijos pilių, pastatyta Nagojos mieste 1612 metais. Pilis klestėjo Edo periode, o per Antrąjį pasaulinį karą didžioji pilies dalis buvo sugriauta.

Osakos pilis

Osakos pilis – laikoma svarbiausiu Japonijos pilių gynybos kompleksu, esančiu Osakos mieste. Pilis baigta statyti 1586 metais, nors vėlesniais laikotarpiais buvo plečiama ir toliau. Pilis buvo nekartą apsiausta, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo ...

Šuri pilis

Šuri pilis – pilis-tvirtovė Japonijoje, Okinavos prefektūros sostinės Nahos šiaurėje esančiame Šuri rajone. Įkurta XIV a., pilis buvo ilga laiką naudojama kaip Riūkiū karalystės valdovų rūmai. Istorijos eigoje pilis buvo ne kartą sugriauta ir vėl ...

Japoniškas sodas

Japoniškas sodas – viena iš daugelio japonų estetikos, filosofijos ir gyvensenos apraiškų. Japonų teigimu, sodų funkcija vienaprasmė – pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, padėti pajusti pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus gyvenimo, gamtos harm ...

Čokutas

Čokutas, čokuto – tiesus vienašmenis japoniškas kalavijas, kokie buvo naudojami Japonijoje iki X a. Čokutai buvo pėsčiųjų kalavijai, naudojami duriamosioms ir kertamosioms atakoms, juos nešiojo pakabintus prie juosmens.

Eku

Eku – medinis irklo pavidalo Okinavos kobudo ginklas. Okinavos žvejai irklus naudodavo kaip savigynos priemones nuo užpuolikų, ginkluotų įprastiniais ginklais. Eku paprastai būdavo apie 160 cm ilgio. Kautynių eku technika panaši į karties bo tech ...

Javara

Javara – japoniškų kovos menų ginklas, trumpas storas strypelis, kurio abu galai, jį sugniaužus kumštyje, kyšo apie 2 cm. Javaras dažnai naudoja kaip porinį ginklą. Javaras naudoja metimuose, kaulams laužyti, baksniams į skausminius taškus. Analo ...

Kamajaris

Kamajaris, kamayari – japoniška ietis, kurios antgalio pamatinė dalis turi dvi skersinį primenančias žemyn nulenktas šakas. Tos šakos forma primena kamos geležtes, todėl ietis ir pavadinta kamayari. Kartais teigiama, kad žemyn nulenktos šakos apa ...

Kanabas

Kanabas, kanabo – japoniškas medinis iki 150 cm ilgio kuokos tipo ginklas. Rankena apvali, sudaro nuo trečdalio iki pusės viso ilgio. Rankena baigiasi buožele, į kurią paprastai įvertas žiedas. Kaunamoji dalis paprastai briaunota ir dažnai turi m ...

Nagamakis

Nagamakis – japoniškas kotinis ginklas, primenantis naginatą su labai ilga geležte arba naginatos ir katanos hibridą. Ginklas buvo populiarus XII–XIV amžiais.

Naginata

Šiuolaikinio naginatadžiutsu naginatos būna dvejopos: Shiai yo – jų kotas irgi ąžuolinis, o geležtė daroma iš bambuko ir yra pakeičiama, kadangi nuo stipraus smūgio kartais lūžta. Šio tipo katanas naudoja treniruočių dvikovoms, kadangi pataikymas ...

Nodačis

Nodačis – didelis dvirankis katanos tipo japoniškas kalavijas. Manoma, kad terminas nodačis reiškė bet kokį ilgą kovinį kalaviją daitō. Nodačis atrodo taip pat kaip ir tačis, tačiau gerokai ilgesnis. Nodačiai buvo pėstininkų kalavijai, skirti kau ...

Sajas

Sajas – duriamasis Okinavos ginklas, forma primenantis trišakį, kurio šoninės šakos trumpos ir kiek atlenktos į šonus. Panašūs ginklai žinomi Indijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Malaizijoje, Tailande. Paprastai teigiama, kad sajai atsirado iš triša ...

Suburitō

Suburitō – japoniškas medinis treniruočių kalavijas, gerokai didesnis ir sunkesnis už tipišką bokeną. Suburitō ilgis paprastai būna apie 115 cm, masė – apie 1 kg, nors gali būti ir 130 cm ilgio ir 2 kg svorio. Suburitō visiškai neturi gardos. Sub ...

Šinajus

Šinajus – bambukinis kalavijas, kendo treniruotėse pakeičiantis japonišką kalaviją. Šinajai naudojami ir kituose japoniškuose kovos menuose, bet ten jie gali būti kiek skirtingos formos. Kendo kovotojai kendokos paprastai naudoja vieną šinajų tai ...

Šurikenas

Šurikenas – tradicinis japoniškas paslėptas ginklas, dažniausiai naudojamas, kaip svaidomasis ginklas, retkarčiais – kaip duriamasis ar pjaunamasis. Tai yra išgaląsta, rankose laikoma strypiška geležtė ar disko pavidalo ginklas, pagamintas iš įva ...

Tači

Tači – japoniškas kardas, ilgas, šiek tiek ilgesnis nei katana. IX amžiuje tači buvo tiesūs kardai, tačiau praėjus porai amžių, matyt, įtakoti dažnų mūšių, pradėti kaldinti lenkti, labiau primenantys gerai pažįstamas katanas. Laikui bėgant tači t ...

Tetsubas

Tetsubas, tecubas – japoniškas vėzdo tipo ginklas. Tetsubas medinis, tačiau jo kaunamoji dalis, sudaranti pusę tetsubo ilgio, apvilkta metalu ir turi metalinius spyglius. Tetsubai primena kanabus, tačiau kanabų kaunamoji dalis neapkaustyta metalu ...

Tonfa

Tonfa – tradicinis medinis Okinavos ginklas, žinomas visame pasaulyje. Šiais laikais naudojamos ir plastikinės ar metalinės tonfos. Naudojamas kai kurių šalių policijų kaip policininko lazda.

Vakizašis

Vakizašis yra japoniškas kardas, trumpesnis už kataną bet ilgesnis už tantą. Jį samurajus nešiodavosi sykiu su katana, bet eidamas į namo vidų, kataną palikdavo, o nešdavosi tik vakizašį. Katana ir vakizašio pora vadinama daišo. Katana buvo vadin ...

Japoninis pipirkrienis

Japoninis pipirkrienis – bastutinių šeimos augalas, kurio šaknys, o kartais ir lapai, naudojami kaip pagardas japonų virtuvėje. Savaime auga drėgnose kalnų upių pakrantėse Japonijoje, tačiau auginamas ir pramoniniu būdu tiek Japonijoje, tiek ir k ...

Juba

Manoma, kad juba pradėta gaminti Kinijoje, o iš ten kartu su budistų vienuoliais, praktikavusiais vegetarišką mitybą, išplatinta po aplinkines šalis. Pirmieji rašytiniai kinų ir japonų šaltiniai jubą mini XVI a. pabaigoje. XX a. antroje pusėje ju ...

Komacuna

Komacuna arba tamsusis kopūstas – bastutinių šeimos lapinė daržovė, populiari Japonijoje. Lapai naudojami salotoms, troškiniuose, sriubose, marinuojami. Kartais maistui naudojami ir žiedynai. Skonis primena špinatus ir kopūstus. Auginama saulėtoj ...

Miso sriuba

Miso sriuba yra tradicinė japoniška sriuba, gaminama iš sultinio ir fermentuotos sojų pupelių pastos miso. Priklausomai nuo metų laiko arba regiono ypatumų, taip pat ir asmeninio skonio, į ją papildomai dedami tofu gabaliukai, daržovės, jūržolės, ...

Natto

Natto – sojos produktas, išrastas ir mėgstamas japonų virtuvėje. Gaminant natto sojos yra išverdamos ir maišomos su specialiu raugu, o tada fermentuojamos. Fermentacijos metu pupelės pagamina daug gleivių, atsiranda specifinis kvapas ir konsisten ...

Oseči-riori

Oseči-riori – specifinis Naujųjų metų maistas, valgomas Japonijoje. Jis sudedamas į specialius kvadratinius lakinius indus ojū ir pasižymi ryškiomis spalvomis. Ypač svarbu, kad būtų naudojamos balta ir raudona spalvos, kurių derinys, pasak paproč ...

Ramenai

Ramenai – japonų patiekalas iš kvietinių kiniškų makaronų, patiekiamų mėsos sultinyje, pagardintame sojų padažu ar miso kartu su įvairiais priedais, priklausomai nuo rūšies – kiaulienos pjausniu, nori, žaliaisiais svogūnais, fermentuotais bambuko ...

Sakė

Sakė – fermentuotas alkoholinis gėrimas. Stiprumas 11-14 %. gaminamas iš ryžių. Paplitęs Japonijoje. Japonijoje žodis sakė gali būti vartojamas kaip bendrinis, visiems alkoholiniams gėrimams pavadinti. Tai vienas stipriausių tradicinių japoniškų ...

Soba

Soba – japoniškas grikių pavadinimas, taikomas ir pilkšvai rudos spalvos ploniems makaronams, gaminamiems iš grikių miltų arba grikių ir kviečių miltų mišinio. Soba valgymo tradicija atsirado Edo laikotarpiu. Japoniškoje virtuvėje panašūs stori m ...

Sušis

Sušis – saldžiu acto mišiniu pagardinti ryžiai su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis ; vieno kąsnio užkandėlė, patiekiama susuktų ritinėlių forma. Sušis yra japonų nacionalinis patiekalas, dar vadinamas "japoniška duonele". Bendruoju terminu ...

Širataki makaronai

Širataki makaronai – ploni, permatomi, želatininiai makaronai, tradiciniai japoniškoje virtuvėje. Širataki makaronams gaminti naudojami koniaku augalo Amorphophallus konjac stiebagumbiai. Dėl neįprastos išvaizdos ir kvapo koniaku dar vadinamas la ...

Udon

Udon – japoniškų storų makaronų iš kvietinių miltų atmaina, kaip ir soba, būdinga japoniškai virtuvei. Udon ir soba yra tradiciniai japoniški makaronai, skirtingai nuo ramenų, "pasiskolintų" iš Kinijos po Japonijos uždarymo užsieniečiams, Meidži ...

Japonų kalba

Japonų kalba – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje. Šia kalba kaip gimtąja šneka apie 130 mln. pasaulio gyventojų. Priklauso japonų kalbų šeimai. Kai kurie lingvistai bando japonų kalbą priskirti didesnei kalbų šeimai, be ...

Japonų kalbos

Japonų kalbos arba japoninės kalbos – iš bendros prokalbės kilusių kalbų šeima, apimanti pagrindinėse salose vartojamą japonų kalbą ir Riūkiū salose vartojamas Riūkiū kalbas. Kalbų išskyrimas į atskirą šeimą yra plačiai pripažįstamas kalbotyrinin ...

Japonų kalbos gramatika

Japonų kalbos gramatika yra japonų kalbos morfologija ir sintaksė. Ji daugeliu atžvilgių skiriasi nuo indoeuropiečių kalbų gramatikos, pasižymi agliutinacinėms kalboms būdingais bruožais.

Klasikinė japonų kalba

Klasikinė japonų kalba, dar vadinama vėlyvąja senąja japonų kalba – japonų kalbos stadija, vartota 794-1185 m., Heian periodu. Naudotos hiragana, katakana ir kinų hieroglifinė rašto sistemos. Senosios japonų kalbos periodu kalba perėmė kinų raštą ...

Lets Learn Japanese

Lets Learn Japanese - vaizdo pamokomis paremti pradinio lygio japonų kalbos kursai anglakalbiams. Kursą sudaro du sezonai. Pamoka susideda iš trumpo filmuko apie Yaną vaidina Nick Muhrin ir tam tikros pamokos temos, kurią teoriškai išaiškina vadi ...

Riūkiū kalbos

Riūkiū kalbos, arba riūkiūiečių kalbos, – keletas glaudžiai susijusių Riūkiū salose vartojamų kalbų, artimai giminingų japonų kalbai. Kartu su pastarąja sudaro japonų kalbų šeimą. Jomis kalbama Riūkiū salose. Nėra vieningos nuomonės dėl Riūkiū ka ...

Skoliniai japonų kalboje

Skoliniai japonų kalboje yra žodžiai, į japonų kalbą atėję iš kitų kalbų. Jie gali būti skirstomi į dvi dideles grupes: skolinius kilusius iš kinų kalbos ir skolinius iš Vakarų valstybių kalbų. Pirmieji sudaro apie 60 %, o antrieji - apie 16 % vi ...