ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 317

Chabarovsko krašto herbas

Herbo skydas prancūziškas/rusiškas. Sidabro lauke sėdintis anfas juodas baltakrūtinis himalajinis lokys raudonomis akimis, galvą pasukęs dešinėn, iškišęs raudoną liežuvį. Prie krūtinės laiko istorinį Chabarovsko miesto herbą. Virš skydo auksinė i ...

Chakasijos herbas

Chakasijos herbas – oficialus Chakasijos respublikos simbolis, patvirtintas 2006 m. gruodžio 20 d. Herbo skydas apvalus, apvestas plona auksine linija, sidabriniame lauke raudonas žaliu kontūru vidinis amazonių skydas su sidabriniu einančiu sauga ...

Chantų Mansijos herbas

Chantų Mansijos herbas – oficialus Chantų-Mansių autonominės apygardos simbolis, priimtas 1995 m. rugsėjo 14 d. Herbo skydas prancūziškas/rusiškas, laukas raudonas. Šiame skyde – didelis vidinis figūrinis skydas, didžiojo skydo matosi tik pakrašč ...

Čečėnijos herbas

Herbas antspaudo tipo. Herbo skydas apvalus, mėlynas laukas su auksiniu bordiūru, kuriuo apskritimu eina mėlynas čečėnų nacionalinis ornamentas. Skydo centre vidinis sidabrinis apvalus skydas angl. inescutcheon, kurio centre yra raudonas simetriš ...

Čiukotkos herbas

Baltasis lokys - tradicinis regiono simbolis, atspindi autonominės apygardos potencialią galią. Sidabriniai bordiūro spinduliai - šiaurės pašvaisčių ir baltosios tylos Čiukotkos tundroje žiemą simbolis. Auksinė spalva - aktyvumo gyvenime spalva, ...

Dagestano herbas

Dagestano herbas atspindi politinę ir istorinę bei kultūrinę daugiau kaip 30 giminingų etnosų vienybę. Auksinė spalva pabrėžia valdžią ir valstybingumą. Saulė – gyvenimas, gyvybės šaltinis, gyvybinė jėga, šviesa, turtingumas, vaisingumas ir gausa ...

Ingušijos herbas

Bokštas – simbolizuoja senovinę, bet jauną Ingušiją. Du kalnai – dešinysis Kazbekas, kairysis – Stalo kalnas. Skydelyje soliarinis ženklas – amžinas Saulės ir Žemės judėjimas, visa ko sąryšis ir begališkumas. Erelis išskėstais sparnais – taurumo ...

Ivanovo srities herbas

Herbo skydas prancūziškas/rusiškas, perskeltas. Heraldiškai dešinysis laukas raudonas, kairysis - mėlynas. Apatiniame trečdalyje skydą kerta trys sidabrinės siauros banguotos juostelės. Dešiniajame lauke auksinė šaudyklė su sidabriniu vidumi, kai ...

Jakutijos herbas

Skydas apvalus baltu lauku, jame baltas saulės diskas, atribotas dviguba raudona linija, saulės diske raudonas senovinis raitelis. Diskas apvestas mėlyna juosta su tradiciniu nacionaliniu ornamentu, kurį sudaro balti 7 rombiški elementai ir užraš ...

Jakutijos himnas

Jakutijos Respublikos himnas. Žodžių autoriai S. Tarasovas ir M. Timofejevas. Rusiško vertimo autorius – V. Fiodorovas.

Jamalo Nencų apygardos herbas

Žydrame lauke einantis sidabrinis šiaurės elnias, kairiajame heraldiniame kampe virš elnio sidabrinė keturkampė Šiaurinė, kurios kairysis spindulys trumpesnis už likusius. Virš skydo - tradicinė auksinė regioninė karūna su trikampiais dantinis ir ...

Kabardos-Balkarijos herbas

Kabardos-Balkarijos herbas – oficialus Kabardos-Balkarijos respublikos simbolis, patvirtintas 1994 m. liepos 21 d. Herbo skydas prancūziškas/rusiškas, skyde auksinis erelis pusiau išskleistais sparnais, dešinėn pasukta galva, mėlynomis akimis rau ...

Kaliningrado srities herbas

Herbo skydas prancūziškas/rusiškas, perkirstas ties apatiniu trečdaliu. Viršutinis laukas raudonas, jame pavaizuota sidabrinė mūrinė gynybinė siena su atidarais vartais. Iš abiejų sienos pusių kyla du sidabriniai dantyti bokštai. Tarp bokštų, vir ...

Kalugos srities herbas

Herbo skydas prancūziškas/rusiškas. Laukas žalias su sidabrine banguota juosta, išilgai juostos eina juodos banguotos linijos. Virš juostos, viršutinėje herbo dalyje auksinė imperatoriaus karūna. Ant skydo viršaus - didesnė auksinė karūna rodo XI ...

Kamčiatkos krašto herbas

Kamčiatkos krašto herbas – heraldinis krašto atributas, priimtas 2010 m. kovo 5 d. Kamčiatkos krašto įstatymu "Apie Kamčiatkos krašto herbą". Kamčiatkos kraštas buvo suformuotas 2007 m. liepos 1 d), jo herbas patvirtintas tik praėjus beveik treji ...

Karelijos herbas

Herbo skydas stačiakampiu viršumi ir pusapvale apačia, dukart perskeltas į trečdalius, su auksiniu bordiūru ir auksiniais stilizuotais spygliuočių atvaizdais, pusiau susiliejusiais su bordiūro šonais – dešinėje eglės, kairėje – pušies. Virš skydo ...

Komijos herbas

Komijos herbas – oficialus Komijos respublikos herbas. Dabartinis herbas priimtas 1994 m. birželio 6 d. Raudoname skyde auksinis plėšrus paukštis išskėstais pusiau nuleistais sparnais. Ant paukščio krūtinės auksinis moteriškas veidas saulės kontū ...

Krasnodaro krašto herbas

Krasnodaro krašto herbas – oficialus Krasnodaro krašto simbolis, patvirtintas 2004 m. birželio 23 d. Herbo skydas prancūziškas/rusiškas. Laukas žalias su auksine galva. Žaliame lauke auksinė dantyta gynybinė siena, su dviem auksiniais dantytais b ...

Krasnojarsko krašto herbas

Krasnojarsko krašto herbas – oficialus Krasnojarsko krašto simbolis, patvirtintas 1999 m. vasario 12 d. Herbo skydas prancūziškas/rusiškas, raudoname lauke su dešinėn paslinktu mėlynu stulpu auksiniais apvadais auksinis ant užpakalinių kojų stovi ...

Marijos herbas

Marijos herbas – oficialus Marijos respublikos simbolis, patvirtintas 2011 m. kovo 5 d. ir naudojamas nuo 2011 m. birželio 1 d. Ankstesnis herbas buvo naudojamas nuo 2006 m. lapkričio 30 d.

Mordovijos herbas

Herbo skydas prancūziškas/rusiškas sidabriniu lauku su raudona galva ir mėlyna papėde. Lauko centre – tos pačios formos baltas vidinis skydas su raudona einančia lape ir virš jos trimis raudonomis vertikaliomis strėlėmis, kurių antgaliai rodo į l ...

Nencų apygardos herbas

Sidabrinė spalva - kilnumas, atvirumas, teisingumas, Nacionalinėje simbolikoje reiškia Šiaurę, tyrumą, nuoširumą ir sniegą. Auksinė karūna žymi Nencų autonominės apygardos kaip Rusijos Federacijos subjekto statusą. Mėlyna spalva - upės Pečioros s ...

Permės krašto herbas

Herbo skydas prancūziškas/rusiškas, raudoname lauke sidabrinis einantis lokys, ant kurio nugaros – auksinė evangelija, virš kurios – baltas kryžius platėjančiais galais, kurių galinė dalis su trikampėmis išpjovomis vadinamasis aštuongalis kryžius ...

Primorės krašto herbas

Herbo skydas prancūziškas/rusiškas, žalio lauko su mėlynu įžambiuoju Andrejaus kryžiumi apatinėje pusėje yra einantis auksinis amūrinis tigras su juodais dryžiais.

Rusijos vėliava

Rusijos vėliava – stačiakampio formos audeklas padalintas į vienodo aukščio horizontalias juostas: baltą viršuje, mėlyną per vidurį ir raudoną apačioje. Tai oficialus Rusijos Federacijos simbolis.

Sankt Peterburgo herbas

Herbo skydas prancūziškas/rusiškas, raudoname lauke du sidabriniai sukryžiuoti apversti inkarai, o ant jų vertikalus auksinis skeptras su auksiniu dvigalviu ereliu viršuje. Jūrinis inkaras su dviem kabliais eina iš heraldiškai kairio apatinio kam ...

Tatarstano herbas

Apvaliame baltame skyde didelis raudonas saulės diskas, kuriame eina baltas sparnuotas irbis su pakeltais sparnais ir uodega, auksiniais nagais ir dantimis, su apvaliu skydeliu ant krūtinės. Sparnus sudaro septynios plunksnos su auksinėmis juoste ...

Tulos srities herbas

Tulos srities herbas - oficialus Rusijos Federacijos Tulos srities simbolis, priimtas 2000 m. gruodžio 10 d., o 2005 m. lapkričio 24 d. patvirtinti herbo pakeitimai.

Udmurtijos herbas

Soliariniai ženklai – pagal padavimus saugo žmogų nuo nelaimių. Didysis ženklas – saugančios žemės jėgos, du mažesnieji – saugančios kosmoso jėgos. Balta spalva – kosmoso ir dorovinio tyrumo simbolis Raudona spalva – saulės ir gyvenimo simbolis J ...

Užbaikalės krašto herbas

Užbaikalės krašto herbas – oficialus Užbaikalės krašto simbolis, patvirtintas 2009 m. vasario 11 d. Užbaikalės kraštas atsirado 2008 m. kovo 1 d. sujungus Čitos sritį ir Agos Buriatų autonominę apygardą. Krašto vėliavos ir herbai buvo perimti iš ...

Žydų autonominės srities herbas

Žydų autonominės srities herbas – oficialus Žydų autonominės srities simbolis, patvirtintas 1996 m. liepos 21 d. Herbo skydas prancūziškas/rusiškas, akvamarininiame lauke auksinis einantis usūrinis tigras su juodais dryžiais figūra nukreipta į he ...

Adleris (Sočis)

Adleris – kurortas Rusijoje, Krasnodaro krašte, Juodosios jūros pakrantėje prie Mzymtos upės žiočių; įeina į Sočio miesto sudėtį. Rajono centras. Yra didelis geležinkelių mazgas, Sočio tarptautinis oro uostas, Sočio Imeretijos jūrų uostas. Adlery ...

Alupka

Alupka – miestas pietų Kryme, Juodosios jūros pakrantėje, 17 km į pietvakarius nuo Jaltos. Praeina Sevastopolio-Aluštos plentas. Populiarus pajūrio klimato kurortas, veikiantis ištisus metus. Veikia sanatorijos, poilsio namai. Gydoma plaučių ir k ...

Anapa

Anapa – miestas Rusijoje, Krasnodaro krašte, Juodosios jūros pakrantėje, 170 km į vakarus nuo Krasnodaro, prie Anapkos protakos ir aplinkinių šlapynių. Rajono centras. Į miestą ateina Rostovo-Batumio plento atšaka. Tekstilės, maisto pramonė. Svar ...

Aršanas

Aršanas – gyvenvietė Rusijoje, pietvakarių Buriatijoje, Tunkos rajone, Rytų Sajanuose, prie Kyngaros upės. Gyvenvietė yra 120 km į vakarus nuo Sliudiankos, 479 km nuo Ulan Udės. Balneoklimatinis kalnų kurortas. Virš Aršano iškilęs Tunkos kalnagūb ...

Belokuricha

Belokuricha – miestas Rusijoje, Altajaus krašte, 65 km į pietus nuo Bijsko, Belokurichos upės slėnyje. Pasiekia kelias iš Bijsko. Balneologinis kurortas.

Chosta

Chosta – kurortas Rusijoje, Krasnodaro krašte, Juodosios jūros pakrantėje, prie Chostos upelio; įeina į Sočio miesto sudėtį. Rajono centras. Yra geležinkelio stotis. Išlikę abchazų Chostos tvirtovės griuvėsiai, reliktinė kukmedžių–buksmedžių gira ...

Eupatorija

Eupatorija – respublikinio pavaldumo miestas Krymo autonominėje respublikoje, kurortas prie Juodosios jūros. Miesto savivaldydės administracinis centras. Įkurtas 497 m. pr. m. e. 123 777 gyventojų, gyv. tankumas – 1638.46 žm./km². Plotas – 123.7 ...

Gelendžikas

Gelendžikas – miestas Rusijoje, Krasnodaro krašte, Juodosios jūros pakrantėje, 25 km į pietryčius nuo Novorosijsko, Kaukazo papėdėje. Praeina plentas Novorosijskas–Sočis. Svarbus pajūrio klimatinis kurortas, apylinkėse įsikūrę daug kurortinių mie ...

Goriačij Kliučas

Goriačij Kliučas – miestas Rusijoje, Krasnodaro krašte, Psekupso slėnyje, 50 km į pietus nuo Krasnodaro, tarp Vakarų Kaukazo Kotcho ir Pšafo kalnagūbrių. Geležinkelio stotis prie Krasnodaro–Tuapsės linijos, praeina "Dono plentas". Balneologinis k ...

Gurzufas

Gurzufas – miesto tipo gyvenvietė Kryme, 16 km į šiaurės rytus nuo Jaltos, Juodosios jūros pakrantėje, prie Avundos upelio žiočių. Patenka į Jaltos miesto apygardą. Klimato kurortas. Praeina Simferopolio–Aluštos troleibusų linija. Yra XIX a. rūma ...

Jalta

Jalta – miestas pietinėje Krymo autonominės respublikos dalyje. Kurortas Juodosios jūros pakrantėje. Miestą kerta Bystros upė, aplink kurią yra išsidėstęs miesto centras. 79.8 tūkst. gyventojų.

Jeiskas

Jeiskas – miestas Rusijoje, Krasnodaro krašte, jūrų uostas prie Azovo jūros ; rajono centras. Į miestą veda Rostovo prie Dono–Krasnodaro geležinkelio atšaka. Yra regioninės reikšmės oro uostas. Vystoma poligrafinių mašinų, staklių gamyba, statybi ...

Kislovodskas

Kislovodskas – miestas pietų Rusijoje, Didžiojo Kaukazo šiaurinėje pašlaitėje, prie Olchovkos ir Berezovkos upių, 234 km į pietryčius nuo Stavropolio. Geležinkelio stotis. Balneologinis kurortas. Išvystyta maisto, lengvoji, baldų pramonė. Yra 2 u ...

Krantas (Kaliningrado sritis)

Krantas arba Zelenogradskas – miestelis Kaliningrado srityje, Kuršių Nerijos pietinėje dalyje, populiarus Karaliaučiaus bei Lietuvos gyventojų kurortas.

Krasnaja Poliana

Krasnaja Poliana – miesto tipo gyvenvietė Rusijoje, Krasnodaro krašte, priklausanti kurortinio Sočio Adlerio rajonui. 2013 m. turėjo 4666 gyv.

Lazarevskojė

Lazarevskojė – kurortas Rusijoje, Krasnodaro krašte, Juodosios jūros pakrantėje, prie Psezuapsės upelio; įeina į Sočio miesto sudėtį. Rajono centras. Yra geležinkelio stotis, praeina Sočio–Džubgos plentas. Turi 14 km jūros pakrantės. Veikia dvi s ...

Lermontovas

Lermontovas – miestas Rusijoje, Stavropolio krašte. Kurtortinio tipo miestas, kuriame pagal 2019 m. duomenis gyveno 22.6 tūkst. gyventojų. Absoliuti dauguma gyventojų buvo rusų tautybės. Miestas ir apylinkės įeina į saugomą Kaukazo Mineralinių Va ...

Machačkala

Machačkala – miestas pietų Rusijoje, vakariniame Kaspijos jūros krante, Tarkitau kalno papėdėje, 2166 km į pietryčius nuo Maskvos; Dagestano sostinė. Jūrų uostas, geležinkelio stotis, oro uostas, automagistralė. Mašinų, metalo, juodosios metalurg ...

Mineraliniai Vandenys

Mineraliniai Vandenys – miestas Rusijoje, Stavropolio krašto pietuose, Kaukazo Mineralinių Vandenų kurortinėje srityje, Kumos slėnyje. Labai svarbus transporto mazgas: yra didžiausias pietų Rusijoje oro uostas, geležinkelio stotis, praeina "Kauka ...