ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 312

Didysis Kaukazas

Didysis Kaukazas – kalnų sistema tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų, drauge su Mažuoju Kaukazu sudaro Kaukazo kalnus. Driekiasi ~1100 km iš šiaurės vakarų į pietryčius, nuo Anapos iki Apšerono pusiasalio. Yra Rusijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Abchazi ...

Kabardos-Balkarijos rezervatas

Kabardos-Balkarijos aukštikalnių rezervatas – saugoma gamtos sritis Rusijoje, Kabardoje-Balkarijoje, Didžiojo Kaukazo šiauriniuose šlaituose. Įsteigtas 1976 m., siekiant apsaugoti Šiaurės Kaukazo aukštikalnių gamtą. Rezervatas apima Didžiojo Kauk ...

Kaukazo rezervatas

Kaukazo rezervatas – saugoma gamtos sritis Rusijoje, šiaurės vakarų Kaukaze, Krasnodaro krašto, Adygėjos ir Karačiajų Čerkesijos teritorijose. Įsteigtas 1924 m., siekiant apsaugoti Kaukazo aukštikalnių gamtą. Rezervatas apima Didžiojo Kaukazo auk ...

Suchumio karo kelias

Suchumio karo kelias – istorinis kelias per Didžiojo Kaukazo kalnus, jungiantis Čerkeskas ir Suchumį. Ilgis – 349 km. Kalnus kerta per Kluchoro perėją. Nuo senovės šiomis vietomis ėjo karavanų kelias. Jis pažymėtas XIV a. venecijiečių žemėlapiuos ...

Šiaurės Osetijos rezervatas

Šiaurės Osetijos valstybinis gamtos rezervatas – saugoma gamtos sritis Rusijoje, Šiaurės Osetijoje, Didžiojo Kaukazo šiauriniuose šlaituose. Įsteigtas 1967 m., siekiant apsaugoti ir ištirti Kaukazo kalnų miškų bei kalnų pievų gamtinius kompleksus ...

Šoninis kalnagūbris

Šoninis kalnagūbris – kalnagūbris Didžiajame Kaukaze, driekiasi lygiagrečiai su Pagrindiniu kalnagūbriu šiam iš šiaurės. Šoninis kalnagūbris nesudaro ištisos grandinės, bet susideda iš atskirų masyvų. Kalnai sudaryti iš nuosėdinių uolienų, krista ...

Teberdos rezervatas

Teberdos rezervatas – saugoma gamtos sritis Rusijoje, Karačiajų Čerkesijoje, Didžiojo Kaukazo šiauriniuose šlaituose, tarp Teberdos ir Didžiojo Zelenčiuko aukštupių. Įsteigtas 1936 m., siekiant apsaugoti ir ištirti Vakarų Kaukazo šiaurinių šlaitų ...

Vakarų Kaukazas

Vakarų Kaukazas – Didžiojo Kaukazo kalnų dalis, apimanti masyvo dalį, esančią į vakarus nuo Elbruso kalno, iki pat Juodosios jūros pakrantės. Dėl vyraujančių vėjų nuo Juodosios jūros ši Kaukazo dalis pasižymi dideliu drėgnumu, čia gausiausiai veš ...

Osetija

Osetija – regionas Šiaurės Kaukaze, abiejose Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio pusėse. Apgyvendintas daugiausia osetinų, kalbančių iranėnų grupei priklausančia osetinų kalba.

Osetinų kalba

Osetinų kalba – indoeuropiečių šeimos, šiaurės rytų iranėnų grupės kalba, vartojama osetinų tautos, gyvenančios daugiausia Osetijos regione, Kaukaze. Kalbančiųjų skaičius ~700 tūkst. Osetinų kalba yra oficiali Šiaurės Osetijos ir Pietų Osetijos k ...

Šiaurės Kaukazas

Šiaurės Kaukazas arba Prieškaukazė – geografinė ir istorinė Rusijos sritis nuo Juodosios ir Azovo jūrų iki Kaspijos jūros

Kabarda-Balkarija

Kabarda-Balkarija, Kabardos-Balkarijos Respublika – federacinė respublika pietų Rusijoje, Kaukaze. Ribojasi su Stavropolio kraštu šiaurėje, su Šiaurės Osetija rytuose, su Gruzija pietuose ir su Karačajevo Čerkesija vakaruose. Sostinė – Nalčikas.

Karačiajų Čerkesija

Karačiajų Čerkesija, Karačiajų Čerkesijos Respublika – federacinė respublika pietų Rusijoje, Kaukaze. Ribojasi su Stavropolio kraštu šiaurėje, su Kabarda-Balkarija rytuose, su Gruzija pietuose ir su Krasnodaro kraštu vakaruose. Sostinė – Čerkeskas.

Nartų epas

Nartų epas, Nartiada – Kaukazo tautų, tokių kaip kabardinai, čerkesai, adygai, osetinai, epas. Nartų epo siužeto sakmių taip pat esama abchazų, balkarų, karačiajų, abazų, ingušų, čečėnų tautosakoje. Epo herojai nartai – legendiniai karžygiai, vad ...

Stavropolio kraštas

Stavropolio kraštas – federacinis kraštas Rusijos europinės dalies pietuose, Pietų federacinėje apygardoje. Ribojasi su Rostovo sritimi ir Kalmukija šiaurėje, su Dagestanu – rytuose, su Čečėnija ir Šiaurės Osetija – pietryčiuose, su Kabardos Balk ...

Rytų Turkestanas

Rytų Turkestanas, dar vadinamas Kinų Turkestanu – rytinė istorinio Turkestano regiono dalis, dabar pavaldi Kinijai ir iš esmės sutampanti su Sindziango autonominiu regionu. Šį terminą daugiausia vartoja rusų tiurkologai, o dabar – uigūrų neprikla ...

Sindziangas

Sindziangas – uigūrų autonominis regionas šiaurės vakarų Kinijoje. Plotas – 1.660 mln. km²; 19.6 mln. gyventojų. Sostinė – Urumči. Dabartinis regiono pavadinimas reiškia "Naujoji teritorija", ir vietinių gyventojų nėra mėgstamas. Istorinis šio re ...

Mentavajaus salos

Mentavajaus salos yra apie 70 salų grandinė Indonezijoje, prie vakarinių Sumatros salos krantų, atskirtos Mentavajaus sąsiauriu. Sudaro Vakarų Sumatros provincijos regenciją. Didžiausios salos: Siberutas, Sipura, Šiaurės Pagajus, Pietų Pagajus. P ...

Ahomai

Ahomai yra Asamo tauta, kilusi iš tajų, kurie su princu Sukapha atvyko į Brahmaputros slėnį 1228 m. ir valdė sritį šešis šimtus metų. Sukapha ir jo įpėdiniai įkūrė Ahomo karalystę, kurią valdė ir išplėtė Ahomų dinastija, kol po 1826 m. Britų-Mian ...

Laosiečiai

Laosiečiai arba lao – Azijos tauta, gyvenanti Laose, Tailande, Kinijoje, Vietname, Mianmare, Kambodžoje. Dar vadinami žemumų lao arba lao loum. Susideda iš kelių etninių grupių. Kalba lao kalbos dialektais. Dauguma tikinčiųjų – budistai, tačiau y ...

Monai (tauta)

Monai – tauta, daugiausia gyvenanti pietinėje Mianmaro dalyje. Kalba monų kalba, kuri priklauso austroazijiečių šeimai. Istoriniame kontekste į išplėstinę monų sampratą gali būti įtraukiamos keliomis giminingomis monų kalbomis kalbėjusios tautos ...

Tajai

Tajai – Azijos tauta, kuri koncentruojasi Tailande. Priklauso didesnei tajų tautų grupei. 99.8 % gyvena Tailande, kiti – Mianmare, Malaizijoje ir kitose šalyse. Kalba tajų kalba. Dauguma tikinčiųjų – budistai išpažįsta Theravados budizmą, yra ani ...

Vietnamiečiai

Vietnamiečiai yra tauta, kilusi iš dabartinio šiaurės Vietnamo ir pietinės Kinijos. Jie sudaro daugumą Vietname ir vadinami kinhais, kad atskirti nuo kitų Vietnamo tautų. Nors geografiškai ir lingvistiškai vietnamiečiai priklauso Pietryčių Azijai ...

Gudžarato istorija

Gudžaratas – istorinis Pietų Azijos subregionas, kuris sudaro didžiąją dalį dabartinės Indijos Gudžarato valstijos. Jame vyrauja gudžaratų etninė grupė, kalbanti gudžaratų kalba.

Limbuvanas

Limbuvanas – istorinis-geografinis Nepalo regionas, iki XVIII a. pabaigos buvęs nepriklausomas. Jis buvo gyvenamas kirantų limbų tautos. Šis regionas užima Nepalo rytinį pakraštį ir koncentruojasi ties Kaši upės baseinu apima dvi ryčiausias Nepal ...

Radžastanas

Radžasthanas arba Radžastanas yra didžiausia plotu Indijos valstija. Pagal gyventojų skaičių tai aštunta pagal dydį Indijos valstija. Dauguma gyventojų - radžastaniečiai. Radžastano sostinė – Džaipuras, esantis rytinėje valstijos dalyje.

Sindho istorija

Sindhas – istorinis Pietų Azijos subregionas, Indo žemupyje, šiuo metu administruojamas Pakistano kaip Sindho provincija. Jame vyrauja sindhų etninė grupė, kalbanti sindhų kalba. Dalis istorinio Sindho taip pat priklauso administraciniam Beludžis ...

Bengalai

Bengalai – daugiausia Bengalijoje, Indijos subkontinente, gyvenanti tauta, turinti keturių tūkstantmečių istoriją. Jie kalba bengalų kalba, priklausančia rytinei indoarijų kalbų grupės šakai. Tačiau jie yra heterogeniški žmonės, nes arijai maišės ...

Ceilono maurai

Ceilono maurai, Šri Lankoje vadinami tiesiog musulmonais – Pietų Azijos tauta. Gyvena Šri Lankoje. Populiacija – apie 2 mln. žmonių, tai sudaro 8 % Šri Lankos gyventojų. Kalba tamilų ir sinhalų kalbomis. Seniau vartojo arabų ir arvi kalbomis. Tik ...

Indai

Indais yra vadinami dabartinės Indijos Respublikos gyventojai. Tuo pačiu taip nuo seno buvo vadinami, to, kas yra suprantama kaip Indijos civilizacija, atstovai, tačiau šis vardas nė iš tolo neapibūdina kokios nors homogeniškos etninės grupės. Sv ...

Sinhalai

Sinhalai yra didžiausia Šri Lankos etninė grupė kalbanti indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančia sinhalų kalba. Sinhalai sudaro 75 % Šri Lankos gyventojų ir gyvena daugiausia pietvakarinėje ir centrinėje šalies dalyje.

Korėja

Korėja – bendras pavadinimas Korėjos pusiasalyje egzistavusių istorinių valstybių ir kultūrinės visumos, dar žinomos kaip korėjiečių civilizacija. Šioje teritorijoje po Antrojo pasaulinio karo susikūrė dvi atskiros valstybės: Korėjos Liaudies Dem ...

Altajaus kalnai

Altajaus kalnai, Altajus – kalnynas Centrinėje Azijoje, Rusijos, Kazachstano, Mongolijos ir Kinijos teritorijose. Grandinės ilgis virš 2000 km. Sistemą sudaro smarkiai apirę kalnai, sudarantys Obės, Irtyšiaus, Jenisėjaus ir Centrinės Azijos upių ...

Kyštymai

Kyštymai – vasaliniai gyventojai viduramžiais Pietų Sibire. Taip Jenisiejaus kirgizai vadino nuo jų priklausomas taigos tauteles duoklininkes. XVII a. šį terminą perėmė rusai ir taip Rusijos valdžia Pietų Sibire vadino savus duoklininkus. Termina ...

Sibiro gubernija

Sibiro gubernija – Rusijos imperijos gubernija, gyvavusi 1708–1782 m. Uralo, Sibiro ir Tolimųjų Rytų teritorijose. Gubernija ribojosi rytuose su Kinija, vakaruose – su Kazanės ir Archangelgorodo gubernijomis. Didžiausia tarp imperijos gubernijų s ...

Sibiro traktas

Sibiro traktas arba Didysis traktas – istorinis kelias, jungęs centrinę Rusiją su Sibiro miestais. Ankstyvaisiais Sibiro kolonizacijos laikais susisiekimas vyko praktiškai tik upėmis. Tačiau 1730 m. pradėtos sausumos kelio į Sibirą statybos. Keli ...

Tolimųjų Rytų respublika

Tolimųjų Rytų respublika, TRR – marionetinė, oficialiai nepriklausoma valstybė su kapitalistinio tipo ekonomika Užbaikalėje ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Buferinė valstybė tarp Tarybų Rusijos ir Japonijos.

Urianchajai

Urianchajai – etnonimas, kuriuo mongolai apibūdino į šiaurę nuo jų gyvenusias tautas. Šis terminas keletą kartų minimas Slaptojoje mongolų istorijoje. XIII a. persų istorikas Rašidas ad Dinas mini miškų urianchajus, gyvenančius beržo tošies palap ...

Altajiečiai

Altajiečiai arba altajai – pietų Sibiro tauta, priklausanti tiurkų tautų grupei. Gyvena daugiausia Altajaus kalnuose – Altajaus Respublikoje ir Altajaus krašte. Taip pat yra Kemerovo srityje, Novosibirsko srityje, Kazachstane bei Uzbekistane. Kal ...

Buriatai

Buriatai – šiaurinės Azijos tauta. Gyvena daugiausia Rusijoje, Užbaikalėje, taip pat šiaurės Mongolijoje, šiaurės rytų Kinijoje. Populiacija – virš 0.5 mln. žmonių. Kalba mongolų kalboms priskiriama buriatų kalba, taip pat vartoja rusų, kinų, mon ...

Chakasai

Chakasai – tiurkų kilmės Sibiro tauta, gyvenanti daugiausia Rusijos Chakasijos Respublikoje, taip pat Krasnojarsko krašte, Tuvoje, Kemerovo srityje. Kalba tiurkų kalbų šeimai priklausančia chakasų kalba, dalis – rusų kalba. Chakasai rasiškai yra ...

Dolganai

Dolganai – tiurkų tauta, gyvenanti šiaurės Sibire, Rusijos Federacijoje. Populiacija – 7000 žmonių; iš jų apie 5000 – Krasnojarsko krašto Taimyro rajone, 1300 – Jakutijoje. Kalba jakutų kalbai labai artima dolganų kalba. Dolganų tauta susiformavo ...

Evenkai

Evenkai – Sibiro tauta, kalbanti evenkų kalba ir gimininga evenams bei mandžiūrams. Gyvena ne tik beveik visame vidurio ir rytų Sibire, tačiau ir šiaurės Kinijoje bei Mongolijoje. Iš apie 35 tūkst. Rusijos evenkų 18 232 gyvena Jakutijoje, taip pa ...

Jakutai

Jakutai – Sibiro tauta. Jakutų kalba priklauso tiurkų kalbų grupei. Daugiausiai jakutų gyvena Jakutijoje, taip pat Amūro, Magadano, Sachalino srityse, Kamčiatkos pusiasalyje, Čiukotkoje, Krasnojarsko krašte, Taimyro ir Evenkų autonominėse srityse ...

Motorai

Motorai – išnykusi samodų tauta, gyvenusi Sibire, šiauriniuose Sajanų šlaituose, Tubos ir jos intako Amylo slėniuose. Kalbėjo dabar išnykusia matorų kalba. Vertėsi elnininkyste, medžiojo kailinius žvėris. Pagal kalbą priklauso Uralo kalbų šeimai, ...

Nanajai

Nanajai, seniau – goldai – Tolimųjų Rytų tauta, gyvenanti Rusijoje ir Kinijoje, Amūro žemupio pakrantėse, taip pat prie Usūrio ir Sungario upių. Populiacija – apie 17 tūkst. žmonių. Kalba nanajų kalba, priklausančia tungusų-mandžiūrų kalbų šeimai ...

Negidalai

Negidalai – negausi Rusijos Tolimųjų Rytų tauta. Gyvena Chabarovsko krašte, prie Amgūnės ir Amūro upių. Populiacija nesiekia 600 žmonių. Ženkli dalis asimiliavosi su ulčiais ir nivchiais. Kalba tungūzų kalbų šeimai priklausančia negidalų kalba, d ...

Nencai

Nencai – vietinė šiaurės Sibiro tauta, gyvenanti Arkties vandenyno pakrantėje pradedant Kanino pusiasaliu ir baigiant Taimyru, priklausanti Uralo kalbų šeimos samodų šakai.

Nganasanai

Nganasanai – negausi Sibiro tauta, priklausanti samojedų grupei. Beveik visi nganasanai gyvena Krasnojarsko krašto šiaurėje esančiame Taimyro-Dolgano nencų rajone autonominė apygarda). Laikoma toliausiai šiaurėje gyvenančia Eurazijos tauta. Ngana ...

Oročiai

Oročiai – negausi Tolimųjų Rytų tauta, gyvenanti Amūro žemupio baseine. Gausiausiai gyvena Chabarovsko krašto pietuose, prie Tumnino upės žemupio, Kizų ežero, Chungario upės. Dar negausios grupės yra Magadano srityje, Sachaline bei Ukrainoje. Ben ...