ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 305

Helambu

Helambu arba Jolmo – regionas Aukštuosiuose Himalajuose, Nepalo teritorijoje, Išsidėstęs į šiaurę nuo Katmandu, į vakarus nuo pagrindinio Langtango slėnio. Regionas yra mėgstamas turistų, ir per šias kalnuotas vietoves eina vienas trijų alpinisti ...

Kali Gandaki slėnis

Kali Gandaki slėnis arba Thak Khola – kalnų slėnis Aukštuosiuose Himalajuose, pavadintas dėl per jį tekančios Kali Gandaki upės, kuri yra vienas iš septynių svarbiausių Gandakio intakų. Slėnis yra Nepale Mustango rajone, įsiterpęs tarp dviejų auk ...

Khumbu

Khumbu – kalnų slėnis Aukštuosiuose Himalajuose, Nepalo teritorijoje, esantis daugiau nei 3300 m aukštyje, pavadintas dėl šiaurėje esančio Khumbu ledyno. Šį slėnį šiaurėje, rytuose ir vakaruose uždaro aukščiausias Aukštųjų Himalajų kalnagūbris – ...

Langtangas

Langtangas – regionas Aukštuosiuose Himalajuose, Nepalo teritorijoje, pavadintas dėl šiaurėje esančio Langtango himalio. Nors jame nėra tokių aukštų viršūnių, kaip Khumbu slėnyje, regionas yra mėgstamas turistų dėl patogios padėties. Jis yra išsi ...

Manangas

Manangas – kalnų slėnis Aukštuosiuose Himalajuose, taip pat pagrindinis kaimas tame pat slėnyje. Yra Nepale, įsiterpęs į Anapurnos himalio rytinę dalį, išsidėstęs iš rytų į vakarus. Rytuose susijungia su gretimu Nar slėniu. Pats slėnis yra apie 3 ...

Spyčio slėnis

Spyčio slėnis – Himalajų tarpukalnių slėnis, esantis šiaurės Indijoje, Himačal Pradeše, aplink Spyčio upę. Plyti 3800 m aukštyje. Rohtango perėja skiria Spyčio slėnį nuo Kulu slėnio, o Kunzumo perėja skiria nuo Lahulo slėnio. Pasiekiamas keliais ...

Tamuro slėnis

Tamuro slėnis – kalnų slėnis Aukštuosiuose Himalajuose, pavadintas dėl per jį tekančios Tamuro upės, kuri yra vienas iš septynių svarbiausių Kosio intakų. Yra ryčiausias Nepalo Himalajų slėnis, įsiterpęs į vakarus nuo Kančendžangos kalnagūbrio. A ...

Tavangas

Šis straipsnis apie slėnį Himalajuose. Apie to paties pavadinimo miestą, žiūrėkite straipsnį Tavangas miestas, apie rajoną – Tavango rajonas Tavango slėnis – kalnų slėnis Aukštuosiuose Himalajuose, prie pat šiaurės rytinės Butano sienos, šiuo met ...

Trisuli slėnis

Trisuli slėnis – kalnų slėnis Aukštuosiuose Himalajuose, pavadintas dėl per jį tekančios Trisuli upės, kuri yra vienas iš septynių svarbiausių Gandakio intakų. Slėnis yra Nepale ir Kinijoje, įsiterpęs tarp Ganešo ir Langtango himalių. Slėnis prik ...

Zanskaras

Zanskaras – kraštas Indijos valstijoje Džamu ir Kašmyre, sudaro Kargilo rajono parajonį. Administracinis centras – Padumas. Zanskarą nuo Ladako skiria Zanskaro kalnagūbris, jo vidutinis aukštis yra ~6000 m. Zanskaras užima ~7000 km² teritoriją, k ...

Amorongas

Amorongas – ugnikalnis, esantis Lusono saloje, Pangasinano provincijoje, Filipinuose. Amorongas – lavos kupolas, kurio aukštis 376 m. Stūkso lygumoje į pietus nuo Siera Madrės kalnagūbrio. Sudarytas iš trachito ir andezito. Ugnikalnio uolienose y ...

Majonas

Majonas yra veikiantis ugnikalnis, esantis Filipinų Luzono saloje, Bikolio regione. Ugnikalnio kūgio forma labai primena Fudizjamos kalną Japonijoje. Ugnikalnis yra 15 km. į šiaurės vakarus nuo Legazpio miesto. Majonas priklauso stratovulkanų ugn ...

Pinatubas

Pinatubas – aktyvus ugnikalnis Filipinuose, Lusono saloje, Sambaleso, Tarlako ir Pampangos provincijų sandūroje, netoli Ancheleso miesto. Aukštis 1486 m. Sudarytas iš andezito ir dacito. Pagarsėjo savo paskutiniu niokojančiu išsiveržimu, kuris po ...

Taalio ugnikalnis

Taalio ugnikalnis – ugnikalnis Filipinuose, Lusono salos pietinėje dalyje, Batangaso provincijoje. Aukštis – 311 m. Ugnikalnis stūkso Taalio ežere, sudaro Ugnikalnio salą. Tai vienas veikliausių šalies ugnikalnių, per istorinius laikus išsiveržęs ...

Bromas (ugnikalnis)

Bromas – veikiantis ugnikalnis Indonezijoje, Javos salos rytuose, Rytų Javos provincijoje. Aukštis – 2329 m. Patenka į Bromo Tenger Semeru nacionalinį parką. Ugnikalnis yra Tengero kalderoje, kurią dar sudaro Batoko, Kursi, Vatangano, Vidodareno ...

Kelimutu

Kelimutu − ugnikalnis Indonezijoje, Floreso saloje, Rytų Nusa Tengaros provincijoje. Kelimutu, vienas iš daugybės Floreso salos užgesusių ugnikalnių yra įžymus savo trimis ežerais, esančiais daugiau kaip 1600 m aukštyje. Saloje yra apie 14 veikia ...

Merapis

Merapis – veikiantis ugnikalnis Javos saloje, Indonezijoje. Vidutiniškai išsiveržia kas 7 metai. Po 1006 m. išsiveržimo buvo sunaikinta javos-indų Matarami karalystė. Vienas didžiausių pagal nuostolius buvo 1673 m. išsiveržimas. Kalno papėdėje bu ...

Semeru

Semeru – aukščiausias ir aktyviausias ugnikalnis Javos saloje. Vulkanas dar vadinamas Mahameru, yra stačiais šlaitais, nuo rytinės Javos salos pakrantės plokštumos staigiai kyla aukštyn. Semeru išsiveržimų istorija gana plati, nuo 1818 m. užfiksu ...

Tambora

Tambora – aktyvus stratovulkanas Sumbavos saloje, Indonezijoje. 1815 m. įvyko milžiniškas Tamboros išsiveržimas, pagal vulkanų išsiveržimo skalę vertinamas septyniais balais. Tai buvo vienas iš dviejų stipriausių mūsų eros laikais įvykusių išsive ...

Akusekidžima

Akusekidžima – viena iš Tokaros salų, priklausančių Kagošimos prefektūrai. Salos plotas 7.42 km², joje gyvena 59 žmonės. Akusekidžimoje nėra oro uosto, į ją galima patekti tik valtimi. Keltas dukart per savaitę plaukia į Kagošimą. Kelionė trunka ...

Asas (ugnikalnis)

Asas – ugnikalnis pietų Japonijoje, centrinėje Kiūšiū salos dalyje. Aukštis – 1592 m. Asas yra vienas didžiausių pasaulio ugnikalnių – jo kalderos plotis siekia 25 km. Kūgio, sudaryto daugiausia iš andezito, plotas – apie 2000 km². Centrinę kūgio ...

Fudzijama

Fudzijama arba Fudži kalnas – aukščiausias Japonijos kalnas, Honšiū saloje, Ramiojo vandenyno pakrantėje, už 96 km nuo sostinės Tokijo. Geru oru Fudzijamos ugnikalnis matomas iš daugelio Tokijo apylinkių vietų. Fudzijamos kalnas yra Japonijos sim ...

Kirišima

Kirišima – 1700 m aukščio aktyvių ugnikalnių grupė Kagošimos ir Mijadzakio prefektūrose, Kiūšiū saloje. Užregistruoti išsiveržimai 788, 1716 ir 1717 m. Augito-hipersteno andezitas yra labiausiai paplitusi uolienos rūšis. Aukščiausia viršūnė vadin ...

Kučinoerabudžima

Kučinoerabudžima yra ugnikalnis ir sala Osumi salose Japonijoje. Jam išsiveržus 1933 m. gruodžio 24 d., buvo sugriautas Šindakės kaimas, žuvo 8, sužeisti 26 žmonės. 1980 m. atsirado daugybė išsiveržimo kraterių. 2014 m. rugpjūčio 4 d. įvyko pirok ...

Sakuradžima

Sakuradžima yra aktyvus stratovulkanas ir buvusi sala Kagošimos prefektūroje, Kiūšiū, Japonijoje. Dėl per 1914 m. išsiveržimą tarp Sakuradžimos ir Osumi pusiasalio atsirado sausumos tiltas. Salos ugnikalnis vis dar aktyvus, išmeta daug pelenų. Dė ...

Avačios ugnikalnis

Avačios ugnikalnis, Avačia – aktyvus ugnikalnis Rusijoje, Kamčiatkoje, Rytų kalnagūbrio pietinėje dalyje, į šiaurę nuo Kamčiatkos Petropavlovsko, tarp Avačios ir Nalyčevos upių. Aukštis 2741 m. Viršūnė kūginė. Sudarytas iš bazalto, andezito, tufo ...

Bezymianas

Bezymianas – veikiantis ugnikalnis Rusijoje, Kamčiatkoje, Rytinio kalnagūbrio sistemoje, ~40 km nuo Kliučių gyvenvietės. Aukštis – 2882 m. Tai jaunas, itin aktyvus stratovulkanas, sudarytas iš andezitinės lavos. 1956 m. kovo 30 d. įvyko gaivališk ...

Kamčiatkos ugnikalniai

Kamčiatkos ugnikalniai – ugnikalnių grupė Kamčiatkos pusiasalyje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Kamčiatkos upė ir jos slėnis yra apsupti ugnikalnių žiedu. Jį sudaro 160 ugnikalnių, iš kurių 29 yra aktyvūs. 1996 m. Kamčiatkos ugnikalniai buvo įtra ...

Kliučių Sopka

Kliučių Sopka − aktyvus ugnikalnis Rusijoje, rytų Kamčiatkoje, 60 km nuo Beringo jūros. Aukštis 4750 m. Šalia Kliučių Sopkos iškilęs Bezymiano ugnikalnis. Kūgis taisyklingas, su pastoviai rusenančiu krateriu. Sudarytas iš bazalto, andezitinės lav ...

Šivelučas

Šivelučas − ugnikalnis Rusijoje, šiauriausiai esantis iš veikiančių ugnikalnių Kamčiatkoje. Ugnikalnis susidaręs iš andezito ir bazalto. Jo aukštis 3283 m; pagrindo diametras 45−50 km, plotas apie 1300 km². Šivelučą sudaro trys dalys: Senasis Šiv ...

Amudarja

Amudarja – upė Vidurinėje Azijoje. Ilgis 1415 km. Prasideda Tadžikistano ir Afganistano pasienyje, susiliejus Vachšo ir Piandžo upėms, prasidedančioms Pamyre. Teka į vakarus ir šiaurės vakarus Uzbekijos-Afganistano, Turkmėnijos-Afganistano sienom ...

Gomalis

Gomalis – upė Afganistane ir Pakistane; Indo dešinysis intakas. Prasideda į pietryčius nuo Gaznio, Paktikos provincijoje. Aukštupyje teka per puštūnų gilzajų žemes į pietryčius, ten turi daug vardų. Toliau teka per Pakistaną, Pietų Vaziristano sr ...

Harirudas

Harirudas – upė, tekanti iš centrinio Afganistano kalnų į Turkmėniją, kur pradingsta Karakumų dykumoje. Rud persų kalboje reiškia "upė". Upė išteka iš Baba kalnagūbrio, Hindukušo sistemos dalies, ir teka palyginti tiesiai į vakarus. Vakarinėje Af ...

Helmandas

Helmandas – upė pietiniame Afganistane. Tai ilgiausia šalies upė. Prasideda Hindukušo kalnuose, 80 km į pietus nuo Kabulo. Teka į pietvakarius dykuminėmis Dašti Margo ir Registano lygumomis. Baigiasi nenuotakioje Sistano įduboje, Hamuno ežere, es ...

Kabulas (upė)

Kabulas – upė Afganistane ir Pakistane; Indo upės dešinysis intakas. Prasideda Hindukušo kalnuose, Sanglacho kalnagūbryje. Teka į rytus Hindukušo pašlaitėmis. Įteka į Indą netoli Atoko. Didžiausi intakai – Logaras, Pandžširas, Kunaras, Alingaras, ...

Kokča

Kokča – šiaurės rytų Afganistano upė, Amudarjos intakas, tekantis per Badachšano provinciją Hindukuše. Upė teka per Faizabadą, o prie Artin Jelovo kaimo yra tiltas per Kokčą. Kokčos slėnyje yra garsios lapis lazuli kasyklos Badachšano provincijoj ...

Kunaras (upė)

Kunaras – upė Pakistane ir Afganistane; Kabulo kairysis intakas. Prasideda pačioje Pakistano šiaurėje, Hindukušo kalnuose. Aukštupyje teka į pietvakarius kalnų slėniais Pakistane, kur vadinama Jarkhunu, Mastužu, Čitraliu. Patekusi į Afganistaną j ...

Kundūzas (upė)

Kundūzas – upė Afganistane; Amudarjos kairysis intakas. Prasideda Hindukuše, Kohi Babos kalnagūbryje. Teka į šiaurę giliais kanjonais per šiaurinius Hindukušo gūbrius; ten upė vadinama Surchabu. Žemupyje išsilieja į Baktrijos lygumą, ten skaidosi ...

Piandžas

Apie miestą Tadžikistane žiūrėkite: Piandžas miestas. Piandžas – upė Vidurinėje Azijoje, Pamyre; Amudarjos kairioji ištaka. Susidaro susiliejus Pamyro ir Vachandarjos upėms ties Liangaro gyvenviete. Pradžioje teka siauru tarpekliu į pietvakarius, ...

Achurjanas

Achurjanas – upė Armėnijoje ir Turkijoje; Arakso kairysis intakas. Prasideda Armėnijos kalnyne, 1950 m. sudarytame Arpiličo tvenkinyje. Pirmuosius 15 km teka drėgnomis pievomis į rytus, vėliau pasuka į pietus ir teka Širako plynaukšte. Ją kerta g ...

Akstafa (upė)

Akstafa – upė Armėnijoje ir Azerbaidžane, dešinysis Kuros intakas. Upės ilgis 133 km, baseino plotas 2589 km². Išteka Armėnijos teritorijoje iš šiaurės rytinės Težlerio kalno, esančio Pambaksko kalnyne, pusės. Iš pradžių upė teka kalnuose siauru ...

Araksas

Araksas – upė Užkaukazėje; Kuros dešinysis intakas. Prasideda Turkijoje, netoli Erzurumo miesto. Teka į rytus siauru giliu kalnų slėniu per Armėnijos kalnyną. Araksas, susiliejęs su Achurjanu, teka Turkijos-Armėnijos, vėliau Azerbaidžano-Turkijos ...

Azatas

Azatas – upė Armėnijoje, tekanti Kotaiko sritimi; kairysis Arakso intakas. Upė prasideda pietvakariniame Gegamos kalnagūbrio šlaite, 3000–3200 m aukštyje, teka į pietvakarius Garni, Landžazato ir Arevšato gyvenvietėmis ir netoli Artašato miesto į ...

Debedas

Debedas – upė Armėnijoje ir Gruzijoje; Chramio dešinysis intakas. Prasideda Armėnijos šiaurėje, ties Dsecho kaimu susiliejus Pambako ir Dzorageto upėms. Teka į šiaurę, šiaurės rytus siauru, giliu tarpekliu. ~12 km teka Armėnijos-Gruzijos siena, o ...

Pambakas

Pambakas – upė šiaurės Armėnijoje, Lorio srityje; viena iš Debedą sudarančių upių. Prasideda Armėnijos kalnyne, Pambako kalnagūbrio šiaurės rytiniame šlaite. Teka į rytus tarpukalnių slėniu tarp Pambako ir Bazumo kalnagūbrių. Už Vanadzoro pasuka ...

Kura

Kura – upė Kaukaze. Prasideda Turkijos šiaurės rytinėje Karso provincijoje, teka per Gruziją, Azerbaidžaną; įteka į Kaspijos jūrą. Iki Tbilisio teka į šiaurės rytus, po to į rytus, pietryčius. Azerbaidžane susilieja su Arakso upe. Tai svarbiausia ...

Samuras

Samuras – upė Rusijoje, pietų Dagestane. Prasideda ledyne Didžiojo Kaukazo kalnuose, 3200 m aukštyje, Hutono kalno šiaurės rytiniame šlaite. Teka kalnais rytų, šiaurės rytų kryptimi. Žemupyje teka Rusijos-Azerbaidžano valstybine siena. Įteka į Ka ...

Brahmaputra

Brahmaputra – upė Centrinėje ir Pietų Azijoje. Teka per Kiniją, Indiją, Bangladešą. Ilgis 2896 km. Baseino plotas 935 tūkst. km². Brahmaputra prasideda šiauriniuose Himalajų šlaituose ir teka į rytus pietiniu Tibeto kalnyno pakraščiu, čia vadinam ...

Ganga

Ganga arba Gangas – viena didžiųjų Azijos upių, teka Indijoje ir Bangladeše Jos ilgis – 2525 km., baseinas apima 907 tūkst. km² plotą.

Tysta

Tysta – upė Pietų Azijos rytuose; Brahmaputros dešinysis intakas. Prasideda Himalajuose, Pauhunrio kalno, stūksančio ties Indijos, Nepalo ir Kinijos sienų sandūra, papėdėje, iš ledyno. Toliau teka kalnų slėniais ir tarpekliais per Sikimą. Nuo Ran ...