ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 292

Pombero

Pombero – gvaranių folkloro mitologinė būtybė, panaši į elfą. Nors gvaraniškas pavadinimas reiškia "Saulės šeimininkas", tačiau pasak legendų, tai naktinis padaras. Apibūdinamas kaip žemas, bjaurus, plaukuotomis rankomis ir kojomis. Dėl plaukuotų ...

Tau (mitologija)

Tau – blogio dvasia gvaranių mitologijoje. Nors Tau nėra tapatus Velnio terminui krikščionių tikėjime, tačiau dažnai įvardinamas kaip Blogoji Dvasia, blogio sinonimas. Tau kartu su jo priešingybe Angatupyry buvo sukurtas ir paliktas gyventi Žemėj ...

Majų mitologija

Majų mitologija – majų tikėjimų ir mitų visuma. Tūkstantmečiais majų mintys ir veiksmai buvo smarkiai veikiami kosmologijos, laiko ir erdvės suvokimo. Jų pasaulėvaizdis rėmėsi sudėtinga politeistine religine sistema. Ši religinė sistema buvo suku ...

Hunahpu ir Šbalankė

Hunahpu ir Šbalankė – broliai dvyniai kultūriniai didvyriai majų kičių epe "Popol Vuh". Dvynių vardų reikšmė nelabai aiški: Šbalankė verčiamas kaip "jaguaras saulė" x-balam-que, "paslėpta saulė" x-balan-que arba "jaguaras elnias" x-balam-quieh, o ...

Popol Vuh

Popol Vuh – senovės majų epas, senovės indėnų literatūrinis paminklas. Parašytas Gvatemalos majų kičių kalba. Knygoje aprašytas pasaulio sukūrimo mitas, mitas apie dvynius-didvyrius Hunahpu ir Šbalankę bei jų kelionę į Šibalbą. Knyga taip pat yra ...

Šibalba

Šibalba – požemio karalystė majų mitologijoje. Pavadinimas kilo nuo majų kalbos žodžio xibil – išnykti. Pasak mitų, Šibalbos valdovai žmonėms nešdavo ligas ir mirtį. Pavyzdžiui, Šikiripatas ir Kučiumakikas sukeldavo kraujosrūvas, Ach Alpuchas ir ...

Vukub Kakišas

Vukub Kakišas – paukštis-siaubūnas, minimas majų kičių žymiajame epe "Popol Vuh". Aprašomas kaip didelis paukštis, išsipuošęs blizgiais papuošalais ir dėl to įsivaizduojąs esąs Saulė ir Mėnulis, kadangi šie dar neryškiai spindėjo, nes Žemė buvo n ...

Mezoamerikos mitologija

Mezoamerikos tautų mitologija – mitinė pasaulėvoka, susiklosčiusi tarp Mezoamerikos tautų. Iki ispanų užkariavimo XVI a., Mezoamerikoje gyveno įvairių kalbinių grupių indėnų tautos. Actekai, toltekai, sapotekai, mištekai, taraskanai, majai ir kit ...

Alsėjų kalbos

Alsėjų kalbos – iš dviejų glaudžiai susijusių kalbų, kuriomis buvo kalbama palei centrinę Oregono pakrantę, susidedanti kalbų šeima. Kalbų šeimai priklausė dvi kalbos: Jakinų kalba Alsėjų kalba Abi šios kalbos yra išnykusios. Kai kuriuose šaltini ...

Čarujų kalbos

Čarujų kalbos – išnykusi indėnų kalbų šeima, kurios kalbos buvo vartojamos Pietų Amerikos pietryčiuose, La Platos baseine: Urugvajuje, rytų Argentinoje ir Brazilijoje. Šiomis kalbomis iki XX a. kalbėjo čarujai ir jiems giminingos tautos, bet vėli ...

Činukų kalbos

Činukų kalbos yra Amerikos indėnų kalbų šeima. Šios kalbos buvo paplitusios Oregone ir Vašingtono valstijoje, JAV. Šiuo metu viso činukų kalbos yra visiškai arba beveik visiškai išnykusios. Kartais priskiriamos penučių kalboms. Činukų kalbų pagri ...

Čonų kalbos

Čonų kalbos arba patagonų kalbos – beveik išnykusi indėnų kalbų šeima, kurios kalbos buvo vartojamos Pietų Amerikos pietuose: beveik visoje Patagonijoje, Ugnies Žemėje bei pampose. Šiomis kalbomis kalbėjo tehuelčai, selknamai ir kitos, dabar daug ...

Čumašų kalbos

Čumašų kalbos – išnykusi Šiaurės Amerikos indėnų kalbų šeima, kurios kalbos vartotos čumašų dabartinės JAV pietvakariuose, pietinės Kalifornijos pakantėje. Visos čumašų kalbos mirusios, bet dauguma jų gerai aprašytos. Kartu su jukių, gvaikurų ir ...

Emokų kalba

Emokų kalba – maskojanų kalbų šeimai priskiriama praktiškai išnykusi kalba. Vartota Gran Čiako rytuose, netoli Asunsjono. 1981 m. emokų populiaciją sudarė 630 žmonių.

Lenkų kalbos

Lenkų kalbos – išnykusi, smulki indėnų kalbų šeima, kurios kalbos buvo vartojamos Centrinėje Amerikoje: didžiojoje Salvadoro dalyje ir pietryčių Hondūre. Šias kalbas vartojo indėnai lenkai. Nenustatyta jokių lenkų kalbų ryšių su kitomis kalbomis, ...

Šipajų kalba

Šipajų kalba – praktiškai išnykusi tupių kalbų šeimos kalba. Paskutinio apskaičiavimo metu ja kalbėjo dvi senyvos moterys Brazilijos Paros valstijos Altamiros vietovėje.

Algonkinų kalbos

Algonkinų kalbos – indėnų kalbų pošeimis, kurią sudaro algonkinų tautų vartojamos kalbos. Algonkinų kalbos kartu su dar keliomis smulkiomis kalbomis sudaro algų kalbų šeimą. Algonkinų kalbų arealas užima šiaurinę JAV Didžiųjų lygumų dalį, rytinę ...

Atikamekų kalba

Atikamekų kalba – indėnų kalba, priklausanti algonkinų kalbų šeimai; viena iš kri kalbų, kurią vartoja kri indėnai atikamekai. Kalbančiųjų skaičius – ~5900 žmonių. Tai viena iš geriau išlikusių Kanados indėnų kalbų – ją vartoja beveik visi atikam ...

Kri kalba

Kri kalba – indėnų kalba arba kalbų grupė, priklausanti algonkinų kalbų šeimai. Vartojama kri indėnų, kurių arealas driekiasi per Kanados lygumas nuo Uolinių kalnų iki Labradoro bei apima pasienio teritorijas Montanoje. Kalbančiųjų skaičius – 120 ...

Šajenų kalba

Šajenų kalba – indėnų kalba, vartojama šajenų. Priklauso algonkinų kalbų šakai. Kalbančiųjų skaičius – ~2100 žmonių. Vartojama šiaurės šajenų rezervacijoje Montanoje ir Oklahomoje gyvenančių šajenų. Ši kalba laikoma sparčiai nykstančia ir atsidūr ...

Araukanų kalbos

Araukanų kalbos – izoluota kalbų šeima, apimanti kalbas, vartojamas Čilėje ir Argentinoje, indėnų mapučių genčių. Sudaro dvi kalbos: Mapudungunų kalba Pastaroji kalba dažnai laikoma mapudungunų kalbos dialektu.

Mapudungunų kalba

Mapudungunų kalba, dar vadinama mapučių kalba, araukanų kalba – izoliuota indėnų kalba, vartojama mapučių, gyvenančių centrinėje Čilėje ir Argentinos Patagonijoje. Kalbos pavadinimas kilo iš žodžių mapu – "žemė" ir dungun – "kalba". Kalbančiųjų s ...

Aravakų kalbos

Aravakų kalbos – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos paplitusios daugiausia Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje, o seniau – ir Karibuose. Pavadinimą įgavo nuo galingų aravakų genčių, gyvenusių Gvianos pakrantėse. Seniau aravakų kalbų sinonimas buvo ma ...

Garifūnų kalba

Garifūnų kalba – aravakų kalbų šeimai priskiriama kalba, vartojama afrikiečių ir aravakų/karibų palikuonių garifūnų. Paplitusi Belize, Hondūre, Gvatemaloje, Nikaragvoje. Kalbančiųjų skaičius ~100-300 tūkst. žmonių. Garifūnų žodyno kilmė: Aravakų ...

Atapaskų kalbos

Atapaskų kalbos arba atabaskų kalbos – Šiaurės Amerikos indėnų kalbų šeima, vartojama atapaskų. Tai antra pagal kalbančiųjų skaičių Šiaurės Amerikos kalbų šeima, nusileidžianti tik jutų-actekų kalboms. Atapaskų pavadinimas kilo nuo anglicizuoto k ...

Pietų atapaskų kalbos

Pietų atapaskų kalbos arba apačių kalbos – atapaskų kalbų šeimos pošeimis, kurio kalbomis kalbama daugiausia pietvakarių JAV, taip pat Oklahomoje, Teksase, Meksikos Sonoros valstijoje. Šios kalbos vartojamos apačių ir navachų genčių.

Tlinkitų kalba

Tlinkitų kalba – atapaskų kalbų grupei priskiriama kalba, vartojama indėnų tlinkitų, gyvenančių Aliaskos ir Britų Kolumbijos pakrančių srityse. Kalba sparčiai nykstanti, skirtingais duomenimis ja kalba 800–1400 žmonių. Beveik visi gyventojai dvik ...

Agvarunų kalba

Agvarunų kalba – indėnų kalba, vartojama agvarunų genties žmonių, gyvenančių Peru šiaurėje, Maranjono baseine. 2000 m. apskaičiuota, kad šia kalba šneka mažiau nei 40 tūkst. žmonių ir ji sparčiai nyksta, kadangi daugelis agvarunų vis dažniau vart ...

Šuarų kalba

Šuarų kalba arba šuarų-čičamų kalba – indėnų kalba, priklausanti negausiai, izoliuotai chivaroanų kalbų šeimai. Vartojama indėnų šuarų, gyvenančių rytų Ekvadore, ir šiaurės Peru. Nors pačių šuarų yra apie 80 tūkst., sav kalbą tebemoka 34 tūkst. ž ...

Čoko kalbos

Čoko kalbos – nedidelė indėnų kalbų šeima, kurios kalbos vartojamos pietryčių Panamoje ir vakarų Kolumbijoje. Dauguma šios šeimų kalbų yra išnykusios.

Emberų kalbos

Emberų kalbos – indėnų kalba ar kalbų grupė, priklausanti negausiai Čoko kalbų šeimai. Vartojama indėnų emberų, gyvenančių Kolumbijoje ir Panamoje. Vartojama apie 40-50 tūkst. žmonių. Kalba agliutinacinė.

Jutų-actekų kalbos

Jutų-actekų kalbos – indėnų kalbų šeima, apimanti pietų, pietvakarių JAV indėnų kalbas bei didelę dalį Meksikos kalbų bei kelias kalbas Centrinėje Amerikoje. Šiai šeimai priklauso tokios kalbos kaip actekų, komančių, hopių ir kt. Dalis kalbininkų ...

Nahuatlių kalba

Nahuatlių kalba – tai susijusių kalbų ir tarmių, priklausančių jutų-actekų kalbų šeimai, grupė. Ši kalba paplitusi centrinėje Meksikoje, ja kalba maždaug 1.5 mln. žmonių. XIV–XVI a. buvo vartojamas piktografinis raštas, turintis hieroglifų elemen ...

Šošonų kalba

Šošonų kalba – Amerikos indėnų kalba, priklausanti jutų-actekų kalbų šeimai, kuria kalba šošonų gentis. Šošonų kalba kalbantys indėnai gyvena Vajominge, Jutoje, Nevadoje, Aidahe ir Montanoje. Pagrindinės šošonų kalbos tarmės apima vakarų šošonų t ...

Karibų kalbos

Karibų kalbos – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos paplitusios Pietų Amerikos šiaurėje: nuo Amazonės žiočių rytuose iki Ramiojo vandenyno pakrantės Kolumbijoje. Karibų kalbos taip pat buvo paplitusios ir Mažųjų Antilų salose, kur karibai išstūmė v ...

Majų kalbos

Majų kalbos – Mezoamerikos indėnų kalbų šeima. Majų kalbomis kalba bent 6 mln. majų kilmės žmonių daugiausia Meksikoje, Belize, Gvatemaloje. Dabartinės majų kalbos susiformavo iš majų prokalbės, kuria buvo kalbama jau prieš 5000 metų ir kuri išny ...

Ačių kalba

Ačių kalba – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų ačių, gyvenančių Gvatemaloje, Žemutinio Verapaso departamente. Išskiriamos dvi tarmės: Rabinalio Kalba dėstoma pradinėse mokyklose, yra išleistas žodynas, gramatika, Biblijos dal ...

Chakaltekų kalba

Chakaltekų kalba – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama vakarų Gvatemaloje bei Meksikos Čiapaso valstijoje. Dar vadinama popti ir abšubalių kalba. Išskiriamos dvi pagrindinės tarmės: vakarų Kur kas plačiau vartojama vakarų tarmė. Šių t ...

Cocilių kalba

Cocilių kalba yra majų kalba, kuria Meksikos Čiapaso valstijoje kalba majai cociliai. Pagal Instituto Nacional de Estadística Geografía e Informática duomenis Meksikoje 2005 m. buvo 329 937 gyventojai kalbantys cocilių kalba, tuo pačiu cocilių ka ...

Išilių kalba

Išilių kalba – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama vakarų Gvatemaloje, Kičės departamente, daugiausia San Chuan Kocalio, Santa Marija Nebacho ir Čachulio savivaldybėse. Išskiriamos šios tarmės: Čachulio Raštingumas šia kalba žemas arb ...

Jukatekų majų kalba

Jukatekų majų kalba – majų kalba, vartojama Meksikos Jukatano pusiasalyje, šiaurės Belize bei Gvatemalos regionuose. Vietiniai gyventojai ją vadina tiesiog majų kalba, tačiau lingvistai įvedė jukatekų terminą, idant atskirtų nuo kitų majų kalbų. ...

Kakčikelių kalba

Kakčikelių kalba – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų kakčikelių. Plačiausiai vartojama vakarinėse Gvatemalos aukštumose. Artima kičių ir cutuchilių kalboms. Išskiriama net 10 kakčikelių kalbos tarmių: Akatenango pietvakarių P ...

Kekčių kalba

Kekčių kalba – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų kekčių, gyvenančių Gvatemaloje ir Belize. Kalbančiųjų skaičius – netoli 0.5 mln. žmonių. Tai viena populiariausių Gvatemalos indėnų kalbų. Plačiausiai vartojama Aukštutinio ir ...

Kičių kalba

Kičių kalba – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų kičių, gyvenančių Gvatemalos aukštumose. Kalbančiųjų skaičius – apie 1 mln. žmonių. Kičių kalba yra antra pagal populiarumą Gvatemalos kalba, po ispanų. Tiesa, dauguma kičių kal ...

Pokomamų kalba

Pokomamų kalba – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų pokomamų, gyvenančių Gvatemaloje ir Salvadore. Kalbančiųjų skaičius – apie 50 tūkst. žmonių. Plačiausiai vartojama Aukštutinio Verapaso departamente, tačiau kalbos arealas dr ...

Panų kalbos

Panų kalbos – indėnų kalbų šeima, vartojama Pietų Amerikoje, vakarų Amazonijoje, Brazilijos, Peru ir Bolivijos teritorijose gyvenančių pano grupės indėnų. Dažnai pano kalbos gretinamos su takanų kalbomis į vieną hipotetinę šeimą. Dar toliau kalba ...

Ajorėjų kalba

Ajorėjų kalba – samukoanų kalbų šeimos kalba, vartojama indėnų ajorėjų. Dar vadinama Morotoco, Moro, Ayoré ir Pyeta Yovai. Pavadinimas ajoreo dažnesnis Bolivijoje, tuo tarpu Paragvajuje vartojamas morotoko pavadinimas. Kalbančiųjų skaičius 3771.

Sijų kalbos

Sijų kalbos − indėnų kalbų šeima, kurios kalbomis kalba indėnai sijai. XVII−XVIII a. sijų kalbomis kalbėjo indėnų gentys, gyvenusios Š. Amerikoje nuo Misisipės upės rytuose iki Uolinių kalnų vakaruose ir nuo Saskačevano upės šiaurėje iki Arkanzas ...

Dakotų kalba

Dakotų kalba – sijų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų dakotų. Nors laikoma atskira kalba, lingvistiškai ji greičiau sudaro dvi iš trijų sijų tarmių. Dakotų kalbą vartoja ~21 tūkst. žmonių, gyvenančių daugiausia Pietų Dakotoje ir Š ...

Lakotų kalba

Lakotų kalba – sijų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų lakotų. Nors laikoma atskira kalba, lingvistiškai ji yra greičiau viena iš trijų sijų tarmių. Lakotų kalba yra viena plačiausiai vartojamų JAV indėnų kalbų; ja kalba ~6000 žmon ...