ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 28

Čirkovo kultūra

Čirkovo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal XX a. šeštame dešimtmetyje A. Chalikovo tirtą Čirkovo gyvenvietę Viatkos baseine.

Desnos kultūra

Desnos kultūra 4 tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje – 3 tūkstantmečio pr. m. e. viduryje plito Desnos baseine. Ji susiformavo veikiama Lialovo kultūros, jos gyventojai migravo į Padesnį. Desnos kultūrą į rytus išstūmė, vėliau asimiliavo iš pi ...

Djakovo kultūra

Djakovo kultūra arba piliakalnių kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, nuo I-ojo tūkstantmečio iki m. e. antrosios pusės iki I-ojo tūkstantmečio m. e. pirmosios pusės paplitusi prie Volgos, Okos aukštupių ir Valdajaus aukštumoje. Pavad ...

Fatjanovo kultūra

Fatjanovo kultūra – neolito pabaigos ir eneolito archeologinė kultūra, pavadinta 1875 m. atrasto kapinyno netoli Fatjanovo kaimo Jaroslavlio srityje vardu.

Kargopolio kultūra

Kargopolio kultūra 5 tūkstantmetyje pr. m. e. – 2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje buvo paplitusi dabartinės Rusijos europinės dalies šiaurės vakaruose Archangelsko ir Vologdos sritis, prie Lačios, Vožės, Kenozero ir Belojės iš dalies ežerų.

Kijevo archeologinė kultūra

Kijevo archeologinė kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal prie Kijevo rastus būdingus paminklus. Kultūrą XX a. viduryje išskyrė Valentinas Danilenko.

Kostionkų-Avdejevo kultūra

Kostionkų-Avdejevo kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta būdingiausių paminklų – Kostionkų stovyklos ir Avdejevo stovyklos vardu.

Belgrado tvirtovė

Belgrado tvirtovė yra istoriniame Serbijos sostinės Belgrado centre, jos pagrindas pastatytas XV a. pradžioje, tačiau XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pr. tvirtovė išplėsta modernesniais bastionais. Dėl strategiškai svarbioje vietoje stovėjusios tvi ...

Sirmijus

Sirmiumas, garbingoji miestų motina, – senovės romėnų miestas Panonijoje. Dabartinio Sremo regiono pavadinimas kilo nuo šio antikinio miesto vardo. Sirniumas iš pradžių buvo ilyrų miestas, o I-ame amžiuje pr. m. e. jį užkariavo romėnai. Tai buvo ...

Askolos kultūra

Dauguma Askolos kultūros gyvenviečių yra Askolos apylinkėse netoli Porvo miesto Suomija ir Kemės upės baseine Karelija. Pagrindiniai įrankiai – kirviai platėjančiais ašmenimis, kaltai, viduriniai, kampiniai ir šoniniai rėžtukai, galiniai gremžtuk ...

Birka

Birka – didžiausias 800–975 metų Švedijos vikingų prekybos centras, kuris minimas "šiaurės apaštalo" Šv. Ansgaro gyvenime ir Adomo Brėmeniečio kūriniuose. Nuo XIX a. tapatinamas su Bjėrkės sala, esančia Melareno ežere. Ši vieta įtraukta į UNESCO ...

Stentofteno runų akmuo

Stentofteno runų akmuo – VII a. vidurio runų akmuo. Jis buvo rastas 1823 m. Stentoftene, Blekingės provincijoje Švedijoje klebono O. Hamero. Akmuo gulėjo įrašais į apačią, apsuptas penkių didelių aštrių akmenų, sudarančių penkiakampį. Vadinasi, p ...

Tanumo uolų raižiniai

Tanumo uolų raižiniai – uolos su bronzos amžiaus raižiniais, esantys šalia Tanumshedės miesto, Vestra Jotalando lėne Švedijoje. Iš raižinių galima numanyti, kad Skandinavijoje bronzos amžiuje gyvenę gyventojai buvo įgudę amatininkai ir geri jūrei ...

Tanumshedė

Tanumshedė − miestas Švedijoje, Vestra Jotalando lėne, Tanumo komunoje, 55 km į šiaurės vakarus nuo Udevalos. Netoli Tanumshedės yra išlikusių bronzos amžiaus raižinių ant uolienų Tanumo uolų raižiniai. Juose įvairiais motyvais buvo vaizduojami g ...

Horgeno kultūra

Horgeno kultūra apie 3400 – 2850 m. pr. m. e. buvo paplitusi dab. Šveicarijos šiaurinėje dalyje ir Pietvakarių Vokietijoje, kai kur jos arealas tęsėsi iki Reino upės. Horgeno kultūros genezė siejama su Prancūzijoje Senos-Uazos-Marnos regione plit ...

Lateno kultūra

Lateno kultūra yra Europos ankstyva ikiromėninė geležies amžiaus archeologinė kultūra. Pavadinta pagal archeologinių radinių vietą La Tène Šveicarijoje, už keleto kilometrų nuo Noišatelio ežero. Ten Hanslis Kopas 1857 m. rado didelį artefaktų lob ...

Abaševo kultūra

Plito II tūkstantmečio pr. m. e. viduryje nuo Dniepro kairiojo kranto iki Tobolo upės Pietų Urale. Pavadinta pagal Abaševo kapinyną Čiuvašija. Tyrinėta Baškirijoje, Čiuvašijoje ir Marių Respublikoje. Skiriami 3 A periodai: protoabaševo, ankstyvas ...

Ištaloškė

Ištaloškė – kalnas šiaurės rytų Vengrijoje, Hevešo medėje, Biuko kalnuose. Aukštis – 958.1 m. Tai antras pagal aukštį Biuko ir šeštas pagal aukštį visos Vengrijos kalnas. Iki 2014 m. Ištaloškė laikyta aukščiausia Biuko vieta, bet tuomet nustatyta ...

Altmiulio kultūra

Altmiulio kultūra – viduriniojo paleolito archeologinė kultūra, paplitusi Pietų Vokietijoje. Pavadinta pagal senovės gyvenvietę Altmiulio upės slėnyje.

Badeno kultūra

Badeno kultūra – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Badeno, kur 1892 m. tirtas Konigsholės urvas, vardą.

Choinicų-Penkų kultūra

Choinicų-Penkų kultūra – mezolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Choinicės regioną ir Pienkų vietovę prie Varšuvos. Nereikia painioti su Pienkų kultūra.

Dufenzės kultūra

Dufenzės kultūra arba Dufenzėjės kultūra – ankstyvojo ir vidurinio mezolito lokalinė archeologinė kultūra, 8-7 tūkstantmetyje pr. m. e. paplitusi Šiaurės Vokietijoje, pavadinta pagal 1946 m. tyrinėtą Duvensee gyvenvietę.

Holenšteino urvo liūtažmogis

Holenšteino urvo liūtažmogis – priešistorinė skulptūra, rasta pietų Vokietijoje, Švabijos Alpėse esančiame Holenšteino urve. Šis vėlyvojo paleolito artefaktas laikomas seniausia pasaulyje zoomorfine skulptūra bei seniausiu neginčytinu figūratyvin ...

Ikos akmenys

Ikos akmenys – vandens erozijos nugludintų akmenų kolekcija su įvairiais neaiškios kilmės piešiniais. Žinoma ~50 tūkst. Ikos akmenų egzempliorių. Ši akmenų kolekcija esą buvo surinkta Peru miesto Ikos apylinkėse, kurios muziejuje dabar dauguma ši ...

Adenos kultūra

Vikiteka Adenos kultūra – archeologinė kultūra, plitusi 500 m. pr. m. e. – 100 m. e. m. Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje. Pavadinta fermos Ohajo valstijoje, greta kurios gausu piliakalnių ir pilkapių, vardu.

Fremonto kultūra

Fremonto kultūra – archeologinė kultūra, pavadinta pagal Fremonto upės, kurios pakrantėse XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje N. Morsas surado ir tyrinėjo senovės gyvenvietes, pavadinimą.

Hohokamo kultūra

Vikiteka Hohokamo kultūra – indėnų archeologinė kultūra, ją išskyrė H. S. Gladvinas pagal Gilos upės slėnyje 1928 m. kasinėtas gyvenvietes; kultūra pavadinta pagal išnykusios hohokamų genties vardą.

Hopvelio kultūra

Hopvelio kultūra arba Hopvelio tradicija – indėnų archeologinė kultūra, pavadinta Hopevelio fermos, prie kurios 1928 m. V. McKernas tyrinėjo laidojimo paminklus, vardu.

Ipiutako kultūra

Ipiutako kultūra – eskimų archeologinė kultūra, pavadinta pagal Hapo kyšulyje, į pietus nuo Ipiutako lagūnos, F. Rainio ir H. Larseno atrastą ir 1939–1941 m. tirtą gyvenvietę.

Kloviso kultūra

Kloviso kultūra, dar vadinama Ljano kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, apie 10 000–8900 m. pr. m. e. paplitusi Šiaurės Amerikoje. Kloviso kultūra – viena ankstyviausių paleoindėnų kultūrų. Pavadinta pagal Kloviso miestą JAV, Naujo ...

Mogoliono kultūra

Mogoliono kultūra – priešistorinė Šiaurės Amerikos pietvakarių indėnų kultūra, pavadinta pagal E. Haury 1933–1934 m. tirtą Mogoliono kalną.

Pueblai

Pueblų kultūra arba pueblų indėnais vadinamos puebluose gyvenančios Šiaurės Amerikos indėnų tautos. Pueblų kultūrai priklauso hopiai Hopi, keresai, akomai, tanai, zunjai ir jų protėviai anasaziai. Tarp žinomesnių pueblų centrų yra Mesa Verdė Kolo ...

Dorseto kultūra

Dorseto kultūra – archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1920 m. D. Dženeso tirtą gyvenvietę prie Dorseto kyšulio.

Folsomo kultūra

Folsomo kultūra – paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1926 m. Dž. Figinso aptiktą ir 1926–1927 m. tyrinėtą 23 bizonų griaučių radimvietę netoli Folsomo miesto.

Punuko kultūra

Punuko kultūra – senovės eskimų kultūra, kuri buvo paplitusi 600–1100 m. Beringo jūros salose, Beringo sąsiaurio pakrantėse, nuo Kolymos žiočių iki Baro kyšulio. Šią kultūrą 1928 m. atrado G. Kolinzas Punuko ir šv. Lauryno salose. Punuko kultūra ...

Australijos dykumos

Australijos dykumos užima 1 371 000 km² plotą, tai sudaro 18 proc. viso Australijos žemyno ploto. Tačiau apie 35 proc. Australijos pasiekia tiek mažai lietaus, kad šią dalį taip pat galima vadinti dykumomis. Dauguma Australijos dykumų yra vakarin ...

Didžioji Smėlio dykuma

Didžioji Smėlio dykuma yra 360 000 kvadratinių kilometrų ploto dykuma Australijoje. Šis didžiulis plotas yra retai apgyvendintas, arba iš vis neapgyvendintas. Dykuma yra tarp dviejų kalnų grandinių – Pilbaros ir Kimberlio. Į pietryčius yra Gibson ...

Didžioji Viktorijos dykuma

Didžioji Viktorijos dykuma – nederlingas, sausas, negausiai gyvenamas dykumos ekoregionas pietų Australijoje. Ji driekiasi Pietų ir Vakarų Australijos valstijose ir yra sudaryta iš daugybės mažų kopų, žolynų ir druskingų ežerų. Didžiosios Viktori ...

Gibsono dykuma

Gibsono dykuma yra Vakarų Australijoje, į pietus nuo Dižiosios Smėlio dykumos ir į šiaurę nuo Didžiosios Viktorijos dykumos. Dykuma užima apie 155 tūkst. kvadratinių kilometrų. Vieninteliai dykumos gyventojai – Australijos aborigenai. Joje veisia ...

Mažoji Smėlio dykuma

Mažoji Smėlio dykuma – dykuma Vakarų Australijoje, į pietus nuo Didžiosios Smėlio dykumos ir į vakarus nuo Gibsono dykumos. Toks dykumos pavadinimas parinktas dėl netoliese esančios Didžiosios Smėlio dykumos ir reljefo, faunos ir floros panašumo. ...

Simpsono dykuma

Simpsono dykuma – dykuma centrinėje Australijoje, apimanti Pietų Australijos valstiją, Kvynslando valstiją ir Šiaurės teritoriją. Dykumos plotas apie 170 000 km². Simpsono dykumos kopas prieš 14 000 metų supustė galingi vėjai. Ši dykuma yra viena ...

Smailių dykuma

Smailių dykuma, dar vadinama Pirštuotąja dykuma, – Nambungo nacionaliniame parke, Vakarų Australijoje esanti dykuma su neįprastais gamtos dariniais. Čia stovi keli tūkstančiai klintinių kupolų, kylančių iki 5 metrų aukščio. Smailių dykuma buvo ma ...

Spalvotoji dykuma (Australija)

Spalvotoji dykuma – dykuma Pietų Australijoje, pasižyminti spalvingomis uolienomis išmargintu kraštovaizdžiu, susidariusi maždaug prieš 80 milijonų metų. Spalvos susidarė erozijai ardant senovinės vidinės jūros dugno nuosėdines uolienas bei išpla ...

Stželeckio dykuma

Stželeckio dykuma – dykuma Pietų Australijos valstijos Tolimosios Šiaurės regione, pietvakarių Kvinslande ir vakarų Naujajame Pietų Velse, į šiaurės rytus nuo Eiro ežero baseino. Eiro ežero baseine yra dvi kitos dykumos – Simpsono dykuma ir Tirar ...

Tanamio dykuma

Tanamio Dykuma yra šiaurinės Australijos dalyje. Dykumai būdingas akmeningas sluoksnis ir mažos kalvelės. Tanamio dykuma yra viena iš labiausiai izoliuotų ir sausiausių vietų pasaulyje. Dėl Tanamio dykumos izoliuotumo ji nebuvo ištyrinėta iki XX ...

Amadiesas

Amadiesas – nenuotakus druskingas ežeras centrinėje Australijoje, Šiaurinėje Teritorijoje, netoli žymiosios Uluru uolos. Yra įduboje tarp Makdonelo ir Masgreivo kalnagūbrių. Dėl aridinio klimato Amadieso duobuo didžiąją metų dalį yra sausas. Vand ...

Ero ežeras

Ero ežeras – ežeras centrinėje Australijoje, Pietų Australijos valstijoje, didžiausias visame žemyne. Ero ežeras yra žemiausiame Australijos taške – jo dugnas yra 15 m žemiau jūros lygio. Dvi ežero dalys – šiaurinis Ero ežeras ir pietinis Ero eže ...

Torensas

Torensas – nenuotakus ežeras Australijoje, Pietų Australijos valstijoje, 345 km į šiaurę nuo Adelaidės. Telkšo tektoninės kilmės duburyje. Duburio ilgis 240 km, plotis 65 km. Plotas kinta priklausomai nuo sezono: žiemą plotas pasiekia iki 5700 km ...

Vilandros ežerynas

Vilandros ežerynas – ežerynas pietryčių Australijoje, Naujojo Pietų Velso vakaruose, netoli Murėjaus ir Darilngo santakos. Ežeryną sudaro apie 20 tarpusavyje besijungiančių pelkėtų ežerų. Bendras plotas – ~1100 km². Didžiausi ežerai: Mungas Mulur ...

Bangos uola

Bangos uola yra natūraliai susiformavusi uola Australijoje, nutolusi 4 km į rytus nuo Haideno, Vakarinėje Australijoje. Jos vardas atspindi jos formą - uola atrodo lyg didelė, lygi banga iš akmens. Šis nuostabus gamtos kūrinys susikūrė dėka erozi ...