ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 279

Šiaurės Amerikos Kordiljeros

Šiaurės Amerikos Kordiljeros – Kordiljerų kalnų sistemos dalis Šiaurės Amerikoje. Driekiasi nuo pat Aliaskos pakrančių iki Centrinės Amerikos pietų. Ilgis daugiau nei 9000 km. Plotis nuo 800 km Kanadoje iki 1600 km JAV. Kordiljeros sudarytos iš į ...

Turkino kalnas

Turkino kalnas – Kubos aukščiausias taškas. Yra salos pietrytinėje dalyje, Siera Maestros kalnagūbryje, Kubos Santjago provincijoje. Kalno aukščiausias taškas – 1974 m. Kalnas ir jo apylinkės sudaro Turkino nacionalinį parką.

Išsigelbėjimo salos

Išsigelbėjimo salos – nedidelė vulkaninės kilmės salų grupė Atlanto vandenyne, 11 km nuo Prancūzijos Gvianos kranto. Užima 0.62 km² teritoriją. Sudaro 3 salos: Karališkoji Île Royale – plotas 28 ha, aukštis 66 m. Velnio Île du Diable – plotas 14 ...

Velnio sala

Velnio sala – mažiausia iš Išsigelbėjimo salų grupės, esančios Atlanto vandenyne, šalia Prancūzijos Gvianos krantų. Plotas 0.14 km². Iki 1946 m. naudota kaip Prancūzijos kalinių kolonija. Uolėta, palmių giraitėmis padengta 40 m aukščio sala išgar ...

Alto Velo sala

Alto Velo sala – negyvenama salelė Karibų jūroje, į pietus nuo Haičio salos. Išsidėsčiusi ant povandeninio kalnagūbrio, kuris driekiasi iki Beatos salos bei iki pietvakarinės Dominikos Respublikos pakrantės. Sala yra apvalios formos, jos plotas s ...

Beata (sala)

Beatos sala – nedidelė sala Karibų jūroje, 7 km į pietvakarius nuo Beatos kyšulio, piečiausio Haičio salos taško. Maždaug 12 km į pietvakarius išsidėsčiusi mažesnė Alto Velo sala. Beatos sala priklauso Dominikos Respublikai, Pedernaleso provincij ...

Kafeklubenas

Kafeklubeno sala arba Kavos klubo sala – nedidelė sala, esanti šalia šiaurinės Grenlandijos pakrantės. Ji laikoma labiausiai į šiaurę nutolusiu sausumos tašku pasaulyje.

Kalero sala

Kalero sala – upinė sala šiaurės rytų Kosta Rikoje, Limono provincijoje, San Chuano upės deltoje, iš rytų skalaujama Karibų jūros. Plotas – 151.6 km². Drauge su gretima Bravos sala sudaro Bara del Kolorado nacionalinį miško faunos draustinį. Į tą ...

Kokosų sala

Kokosų sala – negyvenama sala Ramiajame vandenyne, 550 km nuo Kosta Rikos krantų. Priklauso Kosta Rikai, Puntarenaso provincijai. Plotas 23.85 km². Sala stačiakampio formos, 8 km ilgio, 3 km pločio. Sala yra vulkaninės-tektoninės kilmės ir tai yr ...

Rytų Antilų salos

Rytų Antilų salos, Priešvėjinės salos, Priešvėjiniai Antilai – salų grupė Karibų jūroje, rytinės Mažųjų Antilų salų dalis. Driekiasi tarp Mergelių salų šiaurėje ir Trinidado pietuose. Didžiausios salos: Antigva Dominika Sent Vinsentas Gvadelupa G ...

Saona

Saona – tropinė sala Karibų jūroje, į pietus nuo Haičio salos pietrytinio kyšulio. Priklauso Dominikos Respublikos La Romanos provincijai. Tai vyriausybės saugomas draustinis ir dalis Rytų nacionalinio parko. Salos plotas siekia 110 km², ilgis 25 ...

Jakė del Nortė

Jakė del Nortė – ilgiausia Dominikos Respublikos upė. Upė prasideda 2580 m aukštyje virš jūros lygio, Sibao slėnyje susiliejus upeliams, kurie išteka Centrinėje Kordiljeroje, į pietus nuo Santjago miesto Santjago provincijoje. Upė teka beveik tie ...

Juna

Juna – 2-a ilgiausia Dominikos Respublikos upė. Ilgis siekia 185.17 km. Upė prasideda 1075 m aukštyje, Centrinėje Kordiljeroje, į pietvakarius nuo Bonao miesto, teka derlingu Sibao slėniu, paskui pasuka šiaurės–šiaurės rytų kryptimi, prateka pro ...

Osama

Osama – upė Dominikos Respublikoje. Upės ilgis – 148 km; tai ketvirta ilgiausia upė šalyje ir 4-ta pagal baseino plotą. Upė išteka 856 m virš jūros lygio Loma Siete Kabesaso kalno šlaituose, Jamasos kalnagūbryje, netoli Vila Altagrasijos. Teka į ...

Atlanto miškai

Atlanto miškai – tropinių ir subtropinių miškų, mangrovių bei savanų ekoregionas Pietų Amerikos rytuose, Atlanto vandenyno pakrantėje. Driekiasi pagal Brazilijos Šiaurės Rio Grandės ir Pietų Rio Grandės valstijų pakrantę, einant gilyn į žemyną si ...

Ljanosas

Ljanosas – gamtinė sritis Kolumbijoje ir Venesueloje, kairiojoje Orinoko baseino pusėje, tarp Andų, Gvianos plokščiakalnio ir Guavjarės upės. Vyrauja lygumų reljefas, neiškylantis aukščiau 200 m. Klimatas subekvatorinis; karštas. Būdinga drėgna v ...

Pampos

Pampos – regionas Pietų Amerikoje, centrinėje Argentinoje, didesniojoje Urugvajaus dalyje bei Brazilijos Pietų Rio Grandės valstijoje. Užima apie 750 000 km² teritoriją.

Seradas

Seradas – gamtinis regionas centro pietryčių Brazilijoje. Yra tarp Amazonijos šiaurėje ir vakaruose, Gran Čiako pietuose ir Atlanto miškų vakaruose. Apima Brazilijos plokščiakalnį. Seradą dengia vešli tropinė savana su galeriniais miškais upių pa ...

Kolkos kanjonas

Kolkos kanjonas yra gilus kanjonas Peru Anduose apie 100 km į šiaurę nuo Arekipos. Gylis nuo kranto iki upės dugne – 1200 m. Gylis nuo šalia esančių kalnų iki dugno – 3200 m. Kolkos kanjonas Gineso rekordų knygoje vadinamas giliausiu pasaulio tar ...

Frovardo kyšulys

Frovardo kyšulys – toliausiai į pietus nutolęs Pietų Amerikos žemyno taškas. Yra Čilės teritorijoje, Bransviko pusiasalyje, Magelano ir Čilės Antarktidos regione, Magelano sąsiaurio pakrantėje. 1587 m. anglų korsaras Tomas Kavendišas kyšuliui sut ...

Anchelio krioklys

Anchelio krioklys – Venesuelos pietryčiuose, Bolivaro valstijoje, Kanaimos nacionaliniame parke, krintantis aukščiausias pasaulyje krioklys – 979 m, iš kurių nenutrūkstamas srautas – 807 m. Krioklys krinta nuo aukšto stalakalnio tepui, vadinamo A ...

Goktos krioklys

Goktos krioklys – krioklys, esantis šiaurės Peru, Amazonės departamente, Bongaros provincijoje, šalia Kokačimbos ir San Pablo gyvenviečių. 20 km į šiaurę nuo Čačapojo. 2006 m. nustatytas krioklio aukštis – 771 m. Tai ketvirtas pagal aukštį planet ...

Valdeso pusiasalis

Valdeso pusiasalis yra Argentinoje, Čubuto provincijoje, į šiaurės rytus nuo Puerto Madrino, išsikišęs į Atlanto vandenyną, siaura Carlos Ameghino sąsmauka jungiasi su žemynu. Plotas 3625 km². Pusiasalyje yra keletas druskingų ežerų, iš kurių vie ...

Huailaso alėja

Huailaso alėja – Andų tarpukalnių slėnis Peru, Ankašo regione. Prasideda 3945 m aukštyje, kur telkšo Konokočios lagūna. Toliau slėnio dugnu teka Santos upė. Callejón de Huaylas skiria Baltąją ir Juodąją Kordiljeras. Iš pietų slėnį riboja Huaihuaš ...

Mantaro slėnis

Mantaro slėnis – fliuvialinis slėnis Peru centrinėje dalyje, Chunino departamente, jo dugnu teka Mantaro upė. Ilgis 53 m, plotis 4-21 km. Iškilęs į 3330 m aukštį. Per metus slėnyje iškrinta ~760 mm kritulių. Mantaro slėnyje įsikūrę miestai yra Hu ...

Mėnulio slėnis

Mėnulio slėnis – slėnis Čilės šiaurėje, Atakamos dykumoje, 20 km nuo San Pedro de Atakamos miesto. Slėnio skersmuo yra 500 metrų. Tai bergždžia dykvietė, primenanti Mėnulio kraštovaizdį, su savo gumbuotais rieduliais ir plonais smiltainio bokštai ...

Šventasis inkų slėnis

Šventasis slėnis arba Urubambos slėnis – fliuvialinis slėnis Peru centrinėje dalyje, Kusko regione, jo dugnu teka Urubambos upė. Slėnis – viena svarbiausių Peru žemės ūkio sričių.

Vidurio Čilės slėnis

Vidurio Čilės slėnis, Išilginis slėnis – įduba vidurio ir šiaurės Čilėje, nusidriekusi šiaurės–pietų kryptimi tarp Čilės pakrantės kalnagūbrio vakaruose ir Andų kalnų rytuose. Aukštis leidžiasi nuo 1200 m šiaurėje iki vandenyno lygio ties Ankudo ...

Katočės kyšulys

Katočės kyšulys – kyšulys Meksikoje, Kintana Roo valstijoje, 53 km į šiaurę nuo Kankuno, toliausiai į šiaurę nutolusi Jukatano pusiasalio vieta. Atskiria Karibų jūrą nuo Meksikos įlankos. Oficialiai kyšulys 1517 m. atrastas ispanų keliautojo Fran ...

Padėkos Dievui kyšulys

Padėkos Dievui kyšulys – kyšulys Centrinėje Amerikoje, išsikiša į Karibų jūrą. Trikampio formos, jos centrine dalimi teka Koko upė, sudaranti sieną tarp Hondūro ir Nikaragvos. Tai toliausiai į rytus nutolęs Hondūro taškas. Kyšulį taip pavadino pi ...

Korbeto kriokliai

Korbeto kriokliai – krioklių seka Gvadelupoje, Sufriero ugnikalnio papėdėje, Korbeto upėje, patenka į Gvadelupos nacionalinį parką. Pirmasis krioklys yra daugiau nei 125 m aukščio, prasideda ~900 m aukštyje virš jūros lygio. Pati Korbeto upė pras ...

Niagaros krioklys

Niagaros krioklys – krioklys JAV ir Kanadoje, ant Niagaros upės, tekančios tarp Erio ir Ontario ežerų. Ožio sala krioklį dalina į dvi dalis: Kanados krioklį, per kurį prateka 95 % vandens kiekio ir Amerikos krioklį. Taip pat išskiriamas nedidelis ...

Asuero pusiasalis

Asuero pusiasalis – didelis pusiasalis pietų Panamoje, išsikišąs į Ramųjį vandenyną. Skiria Montecho įlanką vakaruose ir Panamos įlanką rytuose. Pietvakariuose pusiasalis užsibaigia Mariato kyšuliu. Šis taškas yra toliausiai į pietus nutolusi Šia ...

Jukatano pusiasalis

Jukatanas – maždaug 181.3 tūkst. km² ploto Centrinės Amerikos pusiasalis, skiriantis Meksikos įlanką nuo Karibų jūros. Pusiasalyje yra trys Meksikos valstijos: Jukatanas, Kampečė ir Kintana Roo, Belizo šiaurinė pusė ir dalis Gvatemalos. Didžiausi ...

Kalifornijos pusiasalis

Kalifornijos pusiasalis, Žemutinės Kalifornijos pusiasalis – ilgas pusiasalis šiaurės vakarų Meksikoje, skiria Ramųjį vandenyną ir Kalifornijos įlanką. Driekiasi 1250 km šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, nuo Meksikalio iki Kabo San Lukaso. Plo ...

Nikojos pusiasalis

Nikojos pusiasalis – pusiasalis Kosta Rikos šiaurės vakaruose, išsikišęs į Ramųjį vandenyną, o nuo žemyno atskirtas Nikojos įlanka ir Papagajo įlanka. Plotas – 1074 km². Išsidriekęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 121 km, plotis – iki 60 km. Šiaur ...

Pietryčių pusiasalis

Pietryčių pusiasalis – Sent Kitso salos pietrytinis galas, nusidriekiantis 14 km nuo Bastero iki sąsiaurio, skiriančio nuo Nevio salos. Pusiasalis su likusia sala jungiasi siauresne nei 1 km pločio sąsmauka, skalaujama Fregatų įlankų. Pusiasalio ...

Pirio Žemė

Pirio Žemę vakaruose nuo Grenlandijos atskiria Viktorijos fjordas, o pietuose ir pietryčiuose – Nepriklausomybės fjordas. Šiaurėje pusiasalį skalauja Arkties vandenynui priklausančios Linkolno ir Vandelio jūros. Frederiko E. Hydo fjordas, įsirėžę ...

Kalifornijos slėnis

Kalifornijos slėnis, dar žinomas kaip Centrinis slėnis arba Didysis slėnis – tektoninis slėnis Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, Kalifornijoje, tarp Siera Nevados kalnų rytuose ir Pakrantės kalnagūbrių vakaruose, tęsiasi lygiagrečiai pagal R ...

Kosta Rikos centrinis slėnis

Kosta Rikos centrinis slėnis – plokščiakalnis Kosta Rikos centrinėje dalyje, kalnų apsuptyje, užima 11 366 km² teritoriją. Iš šiaurės slėnį supa Centrinė Kordiljera su 4 ugnikalnių kūgiais, iš pietų – Talamankos Kordiljera. Karpineros aukštumų gr ...

Mirties slėnis

Mirties slėnis – žemiausia Amerikos žemyno vieta. Yra vakarinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje, Kalifornijos valstijoje, apie 86 metrų žemiau jūros lygio. Įduba susidarė dideliam žemės luitui įsmukus žemyn, o šalia esanti žemė iškilo ir tapo ...

Monumentų slėnis

Monumentų slėnis yra JAV, Jutos ir Arizonos valstijose. Aukštis virš jūros lygio 1585 m, užima 12 141 hektarų plotą. Monumento slėnis priklauso Navahų genties parkui. Prieš 50 mln. metų ši vieta buvo plyna akmeninė platforma su keletu ugnikalnių. ...

Vinjaleso slėnis

Vinjaleso slėnis – karstinis slėnis vakarų Kuboje, Pinar del Rijo provincijoje, į šiaurę nuo Vinjaleso miesto. Slėnį supa Sierra de los Organos kalnai, kuriuose gausu olų, urvų, karstinių įgriuvų. Daug pavienių atlikuonių, vadinamų mogotais. Slėn ...

Baru

Baru, Čirikė – aukščiausias vulkanas Panamoje, kurio aukštis 3474 metrų. Šis neveikiantis ugnikalnis yra Kordiljerose, Čirikės provincijos vakaruose ir yra apsuptas derlingų plotų, kuriuos drėkina Čirikės ir Kalderos upės. Į vakarus nuo ugnikalni ...

Kik em Dženi

Kik em Dženi yra veikiantis povandeninis vulkanas Karibų jūroje. 8 km į pietus nuo vulkano yra Grenada. Matuojant nuo jūros dugno Kik em Dženi aukštis siekia 1 300 m. Pirmasis įrašas apie šį vulkaną buvo įrašytas 1939 m., tačiau neabejojama, kad ...

Liamuigos kalnas

Liamuigos kalnas – snaudžiantis ugnikalnis Karibų salose, Sent Kitso saloje. Aukštis – 1156 m. Tai aukščiausia net tik Sent Kitso ir Nevio, bet ir visų Britų Pavėjinių salų vieta. Viršūnę vainikuoja 1 km pločio krateris, kuriame telkšo vulkaninis ...

Nevio viršukalnė

Nevio viršukalnė – snaudžiantis ugnikalnis Karibų salose, Nevio saloje. Aukštis – 985 m. Nors šio stratovulkano istorinių išsiveržimų nėra aprašyta, jame reiškiasi vulkaniniai vyksmai – trykšta fumarolės, karštosios versmės. Tai kūgis su persiden ...

Pelė ugnikalnis

Pelė kalnas – aktyvus ugnikalnis Karibų jūros saloje Martinikoje. Ugnikalnis pagarsėjo kai 1902 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje išsiveržė ir palaidojo ligtolinį svarbiausią Martinikos miestą – Sen Pjerą. Žuvo apie 30 000 žmonių. Paskut ...

Sufriero ugnikalnis

Sufriero ugnikalnis – veikiantis ugnikalnis Karibų jūroje esančios Sent Vinsento salos šiaurinėje dalyje. Tai aukščiausia salos ir valstybės vieta. Tai jaunas stratovulkanas su telkšančiu kraterio ežeru. Kalno pavadinimas prancūzų kalba reiškia " ...

Vikingų kolonijos Amerikoje

Vikingų kolonijos Amerikoje – X a. vikingams tyrinėjant ir apgyvendinant Šiaurės Atlanto regioną bei Šiaurės Rytų Amerikos sritis įkurtos kolonijos. Nors vikingų kolonija Grenlandijoje išliko 500 metų, kolonijos Šiaurės Amerikoje buvo mažesnės ir ...