ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 266

Alaotra

Alaotra – ežeras rytinėje Madagaskaro dalyje, Vidurio plokščiakalnyje, į šiaurę nuo Ambatondrazakos. Tai didžiausias šalies ežeras. Ežeras labai seklus, jo krantai žemi, pelkėti, apaugę vandens augalų sąžalynais. Į Alaotros ežerą įteka Ambato upė ...

Čilva

Čilva – ežeras pietryčių Malavyje, šalia Mozambiko sienos, į pietus nuo Čiutos ežero. Ilgis iš šiaurės į pietus 60 km, plotis 40 km. Ežeras labai seklus, gylis siekia vos 2 m. Plotas kinta priklausomai nuo kritulių kiekio, vyrauja ~600 km². Čilvą ...

Čiuta

Čiuta – ežeras Malavyje ir Mozambike, Afrikos riftiniame slėnyje, tarp Čilvos ežero pietuose ir Amarambos ežero šiaurėje. Išsidriekęs šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi 34 km, plotis – 3–13 km. Ežeras seklus, siekia 3–4 m gylį. Plotas svyruoja pri ...

Ejasis

Ejasis – seklus ežeras šiaurinėje Tanzanijoje, Didžiajame riftiniame slėnyje, Kraterių aukštumose, į pietvakarius nuo Ngorongoro kraterio. Telkšo 1030 m aukštyje, nusidriekęs iš šiaurės rytų į pietvakarius 72 km, plotis siekia 16 km. Į ežerą sute ...

Manjara

Manjara – seklus ežeras, slūgsantis 600 m aukštyje virš jūros lygio Rytų Afrikos lūžių zonoje, šiaurės vakarinėje Tanzanijos dalyje, apie 120 km į vakarus nuo Arušos miesto. Pavadinimas kilęs iš masajų kalbos žodžio emanyara, apibūdinančio karpaž ...

Natrono ežeras

Natrono ežeras – Tanzanijoje, šiaurinėje ugnikalnio Ol Doinyo Lengai dalyje esantis ežeras. Natrono ežeras yra 64 km ilgio bei 16 km pločio. Karštis išgarina iš ežero daugiau vandens, negu jis gauna iš kritulių jų iškrinta vos 400 mm per metus. E ...

Bisina

Bisina – gėlavandenis ežeras rytinėje Ugandoje. Per supančias šlapynes jį vanduo atiteka Apedura iš Opetos ežero, o iš juo per šlapynes teka į Kiogos ežerą. Ežeras yra 32 km ilgio ir 6 km pločio, jo plotas apie 192 km². Ežerą supa siaura pelkė, a ...

Kvania

Kvania – gėlavandenis ežeras Apako ir Liros rajonuose. Kvanios ežeras yra didelės šlapynių sistemos dalis palei Baltąjį Nilą kitaip dar Viktorijos Nilas tarp Viktorijos ir Alberto ežerų. Šlapynės, į kurias įeina ne tik Kvania, bet ir Kiogos ežera ...

Nabugabo ežeras

Nabugabo ežeras – mažas gėlavandenis ežeras Ugandos Centriniame regione, prie Viktorijos ežero kranto. Ežero ilgis 8.2 km, o didžiausias plotis – 5 km. Ežero vandens paviršius yra 1136 m aukštyje.

Bangveulu

Bangveulu – ežeras šiaurės rytų Zambijoje, Luapulos ir Šiaurės provincijose. Yra Kongo baseine, iš ežero išteka Luapulos upė, įtekanti į Mveru ežerą. Bangveulu ežerą maitina Čambešio upė. Ežero plotas labai priklauso nuo laikotarpio: sausuoju lai ...

Mveru Vantipa

Mveru Vantipa – ežeras šiaurės rytų Zambijoje, Šiaurės provincijoje, įsiterpęs tarp Mveru ir Tanganikos ežerų. Telkšo Didžiajame riftiniame slėnyje. Ežero dydis priklausomai nuo sezono smarkiai kinta, įprastas ilgis siekia 65 km, plotis 20 km. Mv ...

Achagaras

Achagaro kalnynas – didžiulė, tuščia, beveik Prancūzijos dydžio plynaukštė Sacharos centre. Iš trijų pusių apsuptas kyšančių uolų, vakaruose Achagaras pereina į Tanezrufto plynaukštę "Troškulio šalį". Nors Achagaras, arba Hogaras, vadinamas kalny ...

Alidas

Alidas – ugnikalnis Eritrėjoje, Šiaurės Raudonosios Jūros regione. Tipas – stratovulkanas, aukščiausias taškas iškilęs 904 m virš jūros lygio. Stūkso Raudonosios jūros pakrantės vakaruose. Ugnikalnis susidaręs iš nuosėdinių uolienų, kurių pavirši ...

Emi Kusis

Emi Kusis – užgesęs ugnikalnis Tibesčio kalnyne, Čado valstybės šiaurėje. Tai aukščiausias ne tik Čado, bet ir visos Sacharos kalnas. Aukštis siekia 3445 m. Tai 60–80 km pločio piroklastinis skydinis ugnikalnis, esantis vulkaninio Tibesčio masyvo ...

Kamerūno ugnikalnis

Kamerūno ugnikalnis, Fako kalnas – veikiantis vulkanas Kamerūne netoli Gvinėjos įlakos. Vulkanas yra viena aukščiausių Afrikoje, jo viršūnė siekia 4040 metrų virš jūros lygio. Dalis vulkano patenka į Kamerūno vulkaninę liniją į kurią patenka Njos ...

Kenijos kalnas

Kenijos kalnas – užgesęs ugnikalnis Rytų Afrikoje, Kenijos centrinėje dalyje, Rytų Afrikos lūžių zonoje. Tai aukščiausia Kenijos vieta ir antra pagal aukštį vieta Afrikoje. Aukštis iki 5199 m. Kitos viršūnės – Nelionas ir Point Lenana. Tai kūgini ...

Longonotas

Longonotas – užgesęs ugnikalnis Didžiajame Lūžių slėnyje, Kenijoje, į pietus nuo Naivašos ežero. Manoma, kad ugnikalnis paskutinį kartą išsiveržė 7-ajame XIX a. dešimtmetyje. Jo pavadinimas kilęs iš masajų žodžio oloonong’ot, reiškiančio "kalnai ...

Sniego kalnas

Sniego kalnas arba Piton de Nežas – skydinis ugnikalnis, esantis Reunjono saloje Indijos vandenyne. Tai aukščiausia salos vieta. Aukštis – 3069 m. Sniego kalnas susidarė prieš 2 milijonus metų Reunjono karštajame taške. Paskutiniuosius 20 tūkst. ...

Teidė

Teidė yra ugnikalnis Tenerifės saloje, vienoje iš Kanarų salų. Ugnikalnio aukštis yra 3718 m virš jūros lygio. Tai yra aukščiausia Ispanijos Karalystės viršūnė. Teidės ugnikalnio kūgiška viršūnė stūkso senesnio 2000 m aukščio vulkano krateryje, d ...

Antiatlasas

Antiatlasas arba Mažasis Atlasas – kalnagūbris Atlaso kalnų sistemos pietvakarinėje dalyje, Maroko teritorijoje. Nusidriekęs pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi 600 km, nuo Atlanto vandenyno pakrantės iki sandūros su Aukštuoju Atlasu. Nuo pastarojo ...

Atlaso kalnai

Atlaso kalnai – kalnų sistema šiaurės vakarų Afrikoje, Maroko, Alžyro ir Tuniso teritorijose. Nusidriekę šiaurės rytų kryptimi ~2000 km. Aukščiausiai iškyla Maroke, kur sudaryti iš paralelinių kalnagūbrių bei vidinių plynaukščių, taip pat denudav ...

Aukštasis Atlasas

Aukštasis Atlasas – 760 km ilgio Atlaso kalnyno dalis centriniame Maroke. Kalnai tęsiasi nuo Atlanto vandenyno pakrantės iki Maroko–Alžyro sienos. Kalnynas sudaro barjerą Sacharos klimato įtakai, o tai ypač jaučiama žiemą. Aukščiausiose kalnyno d ...

Sacharos Atlasas

Sacharos Atlasas – Atlaso kalnų sistemos pietinė dalis, besidriekianti Alžyro teritorija. Vakaruose ribojasi su Aukštuoju Atlasu, rytuose – su Aureso kalnais, šiaurėje pereina į Aukštąją plynaukštę, pietuose – į Sacharos dykumą. Sacharos Atlasas ...

Tel Atlasas

Tel Atlasas – Atlaso kalnų sistemos kalnų grandinė, basidriekianti Alžyro šiaurine dalimi palei Viduržemio jūros krantą ~1500 km. Vakarinėje dalyje remiasi į Er Rifo ir Vidurinio Atlaso kalnus, rytuose – į Aureso kalnus, pietuose Aukštoji plynauk ...

Todghos tarpeklis

Todghos tarpeklis arba Todros tarpeklis – tarpeklis Maroke, Aukštojo Atlaso kalnuose, netoli Tingiro miesto. Todghos tarpeklis driekiasi lygiagrečiai Dadeso tarpekliui. Jo ilgis ~40 km, iš kurių vaizdingiausi yra paskutiniai 600 m. Vietomis tarpe ...

Tubkalis

Tubkalis – viršukalnė Maroke, Aukštojo Atlaso kalnuose, 63 km į pietus nuo Marakešo. Aukštis – 4167 m. Tai aukščiausias Maroko, Atlaso ir visos Šiaurės Afrikos kalnas. Aplink Tubkalį būdingas tarpeklių išraižytas kraštovaizdis su panašaus aukščio ...

Vidurinis Atlasas

Vidurinis Atlasas – kalnagūbris šiaurės Maroke, priklauso Atlaso kalnų sistemai. Kartu su Sacharos Atlasu ir Tel Atlasu sudaro Aukštojo plokščiakalnio ribą. Vidurinis Atlasas driekiasi šiaurės rytų kryptimi nuo Aukštojo Atlaso link Tel Atlaso. Se ...

Drakono kalnai

Kalnų grandinės ilgis apie 1000 km. Didžiausias aukštis 3482 m Thabana-Ntlenyanos kalnas. Nuo pakrantės žemumos juos skiria kalvotų priekalnių juosta. Susidarę iš smiltainio, bazalto. Viršūnės plokščios, erozijos suskaidytos į plynaukštes stačiai ...

Montosursas

Montosursas – kalnagūbris Afrikoje, aukščiausia Drakeno kalnų dalis. Šis Amfiteatru vadinamas aukštas pusratis – skardinga Montosurso, pelkėto ir migloto plokščiakalnio su išsišovusia 3200 m viršukalne, riba. Montosurse trykšta skaidrūs kaip kriš ...

Etiopijos kalnynas

Etiopijos kalnynas – kalnynas šiaurės rytų Afrikoje, Etiopijoje. Susidaręs ant prekambrinių kristalinių uolienų pamato, padengto storu smiltainio, klinties ir bazaltinės lavos sluoksniu. Šiaurėje – kristalinis peneplenas su pavieniais izoliuotais ...

Elgonas

Elgonas – užgesęs skydinis ugnikalnis Rytų Afrikoje, Kenijos ir Ugandos teritorijose, į vakarus nuo Kitalės. Aukščiausia kalno viršūnė, vadinama Vagagai, yra Ugandos teritorijoje ir siekia 4321 m aukštį. Elgono skydas užima ~3500 km² teritoriją. ...

Ruvenzoris

Ruvenzoris – kalnynas Rytų Afrikoje, dar vadinamas Mėnulio kalnais. Uolingas jų masyvas driekiasi apie 96 km išilgai Ugandos ir Kongo Demokratinės Respublikos sienos. Margerita, viena iš Stenlio kalno viršūnių, yra 5110 m aukščio. Daugiau kaip pr ...

Stenlio kalnas

Stenlio kalnas – kalnas, išsidėstęs Ruvenzorio kalnyne, Rytų Afrikoje, tarp Kongo Demokratinės Respublikos ir Ugandos. Būdamas 5109 m aukščio, jis yra aukščiausias kalnas tiek Ugandoje, tiek ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Stenlio kalnas yra ...

Virungos kalnai

Virungos kalnai – aštuoni ugnikalniai – iš kurių du veikiantys – iškilę į debesis virš trijų Rytų Afrikos šalių – Ruandos, Ugandos ir Kongo Demokratinės Respublikos lygumų. Virungos virtinę sudaro aštuoni ugnikalniai, nusidriekę 58 km ruože. Šeši ...

Charga

Charga – oazė ir joje esanti gyvenvietė Libijos dykumoje, 170 km į vakarus nuo Nilo, toliausiai nutolusi į pietus iš visų Egipto oazių. Naujojo Slėnio muchafazos administracinis centras. Oazė įsikūrusi tektoninėje įduboje, kurios ilgis iš šiaurės ...

Dachla (Egiptas)

Dachla arba Dachlos oazė – oazė Egipte, Libijos dykumos rytuose. Yra Naujojo Slėnio muchafazoje, 350 km į vakarus nuo Nilo, tarp Chargos ir Farafros oazių. Dachlos oazė yra nenuotakioje įduboje, kurios ilgis 80 km, plotis 32 km. Oazėje gyvena ~75 ...

Farafra

Farafra − oazė Egipte, Libijos dykumoje, Naujojo Slėnio muchafazoje; apie 315 km į vakarus nuo Asjuto. Visi 5000 2002 m. oazės gyventojų, kurių dauguma beduinai, gyvena viename kaime. Gyvenamieji namai pastatyti iš molio pagal tradicinę architekt ...

Siva

Sivos oazė – oazė Egipto vakaruose, Libijos dykumoje, apie 50 km į rytus nuo Libijos sienos. 80 km ilgio ir 20 km pločio oazė yra nuošaliausia Egipto gyvenamoji vietovė su 23 tūkst. gyventojų. Nemažą jų dalį sudaro berberai, kalbantys vietine siv ...

Bižagošo salos

Bižagošo salos – salynas Atlanto vandenyne, netoli Afrikos krantų, priklauso Bisau Gvinėjai. Salyną sudaro 88 salų, salelių ir uolų grupė ir apima 2624 km² teritoriją. Bižagošo salos susidarė iš sąnašų, suneštų Žebos, Didžiosios Bubos, Mansoa upi ...

Bolama

Bolama – sala ir joje esantis miestas Bisau Gvinėjai priklausančio Bižagošo salyno rytuose, Atlanto vandenyno šelfe, šalia Afrikos krantų, prie Didžiosios Bubos estuarijos. Bolamos regiono administracinis centras. Salos plotas – 65 km². Salą deng ...

Orangas

Orangas – sala Atlanto vandenyne, Bižagošo salyno, priklausančio Bisau Gvinėjai, pietinėje dalyje. Plotas – 122.7 km², kartu su greta esančiomis Kanogo, Imbanės ir Menekės salomis – 272.5 km². Ilgis ir plotis siekia 22.5 km. Kranto linijos ilgis ...

Pesišė

Pesišė – sala Atlanto vandenyne, šalia Bisau Gvinėjos krantų. Priklauso Kašeu regionui. Yra 50 km į vakarus nuo Bisau, Mansoa estuarijoje, nuo žemyno atskirta 3 km pločio sąsiauriu. Plotas – 168 km². Salos ilgis 20.6 km, plotis iki 12.8 km. Salos ...

Žeta

Žeta – sala Atlanto vandenyne, šalia Bisau Gvinėjos krantų. Priklauso Kašeu regionui. Yra tuoj į vakarus nuo Pesišės salos, Mansoa estuarijoje, nuo žemyno atskirta 3 km pločio sąsiauriu. Į pietus yra smulkios Kaio salelės. Plotas – 108.9 km². Kra ...

Biokas

Biokas – didžiausia Gvinėjos įlankos ir Pusiaujo Gvinėjos sala. Iš pradžių portugalai suteikė jai pavadinimą Formoza, vėliau, kolonizacijos laikotarpiu buvo vadinama Fernando Pó sala, po nepriklausomybės diktatoriaus prezidento garbei pavadinta F ...

Sen Deni (Reunjonas)

Sen Deni – Prancūzijos užjūrio departamento Reunjono administracinis centras. Yra salos šiaurinėje dalyje, Indijos vandenyno pakrantėje, prie Sen Deni upės žiočių. Tai didžiausias miestas tarp visų Prancūzijos užjūrio departamentų. Yra jūrų uosta ...

Šv. Elenos sala

Šv. Elenos sala – Jungtinei Karalystei priklausanti sala Pietų Atlanto vandenyne ir pagrindinė administracinio vieneto, apimančio kelias aplinkines salas, teritorija. Sala yra 16 km ilgio ir 8 km pločio, joje gyvena apie 4 500 gyventojų. Pavadini ...

Gofo sala

Gofo sala – vulkaninė sala Atlanto vandenyne, 400 km į pietus nuo Tristano da Kunjos salų; priklauso Šv. Elenos teritorijai. Sala užima 91 km² plotą. Nusidriekusi iš šiaurės vakarų į pietryčius 13 km, plotis iki 7 km. Paviršius kalnuotas, aukštis ...

Tristanas da Kunja

Tristanas da Kunja – salų grupė Pietų Atlante, priklauso Jungtinės Karalystės Šv. Elenos kolonijai. Kartu su Velykų sala, tai vienas atokiausių salynų pasaulyje. Išsidėstęs 2816 km nuo PAR, 3360 km nuo Pietų Amerikos. Į pietinę Gofo salą pretendu ...

Tristano da Kunjos herbas

Tristano da Kunjos herbas – Tristano da Kunjos salų oficialus simbolis. 2002 m. patvirtintas Šv. Elenos kolonijos gubernatoriaus. Iki tol salynas naudojo Šv. Elenos salų herbą. Herbą sudaro skydas su pavaizduotais keturiais albatrosais, dizainas ...

Brava (sala)

Bravos sala – vulkaninė sala Žaliojo Kyšulio respublikoje, Pavėjinių salų grupės vakaruose, į vakarus nuo Fogo salos. Plotas 64 km². Sudaro savivaldybę. Pagrindinė gyvenvietė – Nova Sintra. Bravos sala kalnuota, aukščiausia vieta – 976 m aukščio ...