ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 257

Žvynuotasis dantūnis

Žvynuotasis dantūnis – šalmabudinių šeimos, dantūnių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ant negyvų, rečiau gyvų spygliuočių medžių. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Lakštelių pakraštėliai dantyti, sporos neamiloidinės, didelės. V ...

Žvynuotoji skujagalvė

Žvynuotoji skujagalvė – skujagalvių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai dideli, šerpetoti, žvynuoti. Kepurėlė 5-15 cm skersmens, jauna ovališkai kūgiška, senesnių grybų iškili, paplokščia, gelsvai rusva, ochrinė, rusva, rusvai geltona, apšepusi sma ...

Ausiagrybiniai

Ausiagrybiniai – papėdgrybių ausiagrybiečių eilės grybų šeima. Vaisiakūniai 1-10 cm pločio, tiesūs arba išsiplėtę, pusiau piltuviški ir kitokios formos. Paviršius pūkuotas, rievėtas, šviesiai pilkos, gelsvai rausvos, raudonos spalvos, kartais vio ...

Tikrasis ausiagrybis

Tikrasis ausiagrybis – ausiagrybių genties grybų rūšis. Vaisiakūnis yra 3-10 cm skersmens, 0.2-0.5 cm storio ausies kaušelio formos, plonas nemėsingas drebučių pavidalo, tamprios konsistencijos. Viršutinė pusė apžėlusi smulkiais pūkeliais, šiurkš ...

Baravykiečiai

Baravykiečiai – papėdgrybūnų eilė. Iš viso žinoma apie 70 rūšių. Keletas rūšių nuodingų, dauguma valgomų. Lietuvoje auga šių šeimų grybai: Šeima. Alksniabaravykiniai Gyroporaceae Baravykenis Boletinus Šilbaravykis Gyroporus Alksniabaravykis Gyrod ...

Aitrusis pušynbaravykis

Aitrusis pušynbaravykis – baravykinių šeimos, pušynbaravykių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5–15 cm skersmens, jauna apvaliai iškili, senesnė paplokščia, mėsinga, matinė neblizganti, ruda, su geltonu ar pilku atspalviu. Vamzde ...

Aksombaravykis

Aksombaravykis – baravykinių šeimos grybų gentis. Kepurėlės paviršius aksominės spalvos, kotas plonas, cilindriškas. Perpjovus, vienų rūšių pasikeičia tramos spalva, kitų nesikeičia. Dauguma rūšių valgomos, viena – parazituoja ankštenių Scleroder ...

Baravykai

Baravykai – baravykinių šeimos grybų gentis. Grybai išaugina įvairaus dydžio mėsingus vaisiakūnius. Kepurėlės paviršius sausas drėgnu oru glitus, matinis, blizgantis. Paplitę visame pasaulyje, bet yra rūšių augančių tik atogrąžų miškuose. Šiaurės ...

Baravykiniai

Baravykiniai – baravykiečių eilės grybų šeima. Šie grybai turi įvairaus dydžio mėsingus vaisiakūnius, kepurėlės apačioje vamzdelius, rečiau lakštelius, kuriuose formuojasi sporos. Auga ant žemės, rečiau ant supuvusios medienos. Šeimoje daug valgo ...

Gražiakotis baravykas

Gražiakotis baravykas – baravykinių šeimos, baravykų genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, spygliuočių miškai, mėgsta ąžuolų, skroblų kaimynystę. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas vienodo storio, apačioje raudonas, tr ...

Juodkotė meškutė

Juodkotė meškutė – meškutinių šeimos, meškučių genties grybų rūšis. Augimo vieta Supuvusios eglės, pušies mediena, sutręšę kelmai, stuobriai, išvartos. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ekscentriška, kotas trumpas, juoda ...

Kartusis baravykas

Kartusis baravykas – baravykinių šeimos, baravykų genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Parkai, lapuočių miškai, ypač kalkingi ąžuolynai su skroblu, liepa. Augimo laikas Vasara, rečiau ruduo. Pagrindiniai požymiai ...

Kazlėkas

Kazlėkas – baravykinių šeimos grybų gentis. Gentį sudaro vidutiniai ir dideli vaisiakūniai. Kepurėlė gleivėta, retai sausa, apatinėje pusėje esantys vamzdeliai ir poros geltonos arba geltonai rudos spalvos. Auga mikorizėje su spygliuočiais medžia ...

Kislusis baravykas

Kislusis baravykas – baravykinių šeimai priklausantis valgomasis grybas, turintis vidutiniškas maistines savybes. Lietuvoje tai nykstanti rūšis, todėl įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Valgomi tik jauni grybai, nors ir menkaverčiai. Senesni ki ...

Raudonviršis

Raudonviršis, raudonikis – baravykinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai dideli, kepurėlė pilka, ruda, raudona. Iš pradžių ji būna gaubta, vėliau paplokščia. Lietuvoje užregistruota 16 rūšių raudonviršio genties rūšių, visi valgomi, kai kurie iš ...

Vėduoklinė meškaitė

Vėduoklinė meškaitė – meškutinių šeimos, meškaičių genties grybų rūšis. Augimo vieta Supuvusi eglės, pušies, lapuočių skroblo, ąžuolo mediena. Augimo laikas Pavasaris, ruduo, net žiema rūsiuose, šiltnamiuose. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė aksomi ...

Vėduoklinė meškutė

Vėduoklinė meškutė – meškutinių šeimos, meškučių genties grybų rūšis. Augimo vieta Papuvusi spygliuočių, ypač pušies mediena. Augimo laikas Vasara, ruduo, net žiema. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė vėduoklės formos, sporos beveik apvalios, nedidel ...

Dyglutiniai

Dyglutiniai yra voveraitiniečių eilės grybų šeima. Šios šeimos atstovai turi aiškiai atskirtą kepurėlę ir kotą. Himenoforą sudaro minkšti trapūs dygleliai. Trama minkšta ir skleidžia stiprų malonų kvapą. Sporos baltos, elipsiškos arba apvalokos. ...

Raukšlėtasis dyglutis

Raukšlėtasis dyglutis – dyglučių genties grybų rūšis. Kepurėlė tvirta mėsinga, iš pradžių iškili, vėliau – paplokščia arba įdubusi, dažniausiai taisyklingai išsilankščiusi ar banguota. Luobelė šiek tiek pūkuota arba raukšlėta. Kepurėlė šviesiai g ...

Rausvagelsvis dyglutis

Rausvagelsvis dyglutis, mėsingasis dyglutis – dyglučių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio ir didesni. Kepurėlė 5-10 cm skersmens, retai didesnė, geltonai oranžinės, geltonai rudos spalvos, paviršius lygus. Apatinėje pusėje balsvi, ...

Karpininkiečiai

Karpininkiečiai – papėdgrybių eilė. Vaisiakūniai išsiplėtę arba kepurėti. Lietuvoje auga šių šeimų grybai: Šeima. Bankeraceae Žvynuotoji baravykpintė Boletopsis subsquamosa Baravykpintė Boletopsis Kvapusis dyglutėlis Hydnellum suaveolens Rudasis ...

Čerpėtasis žvynadyglis

Čerpėtasis žvynadyglis – papėdgrybių klasės grybas. Augimo vieta: spygliuočių miškai, ypač smėlėti pušynai, kerpšiliai. Augimo laikas: vasara, ruduo, iki užšalimo. Pagrindiniai požymiai: vaisiakūniai sumedėję, trapūs, dažnesni spalio mėnesį. Vais ...

Rudasis dyglutėlis

Rudasis dyglutėlis – karpininkinių šeimos grybas. Kepurėlė buožiška, plokščia arba vidurys truputį įdubęs, jauna vatuota, su keliais raudonais skysčio lašais, senesnė rausvai ruda, baltais kraštais, persenusios visas paviršius rudas. Jaunų vaisia ...

Kempiniečiai

Kempiniečiai – papėdgrybių klasės grybų eilė. Grybų himenoforas nelakštelinis išskyrus kai kurias kempininių šeimos rūšis. Dauguma šių grybų yra aktyvūs gyvos ir negyvos medienos ardytojai. Jų grybiena dažniausiai išsivysto medienoje, iš kurios i ...

Blizgutiniai

Blizgutiniai – kempiniečių eilės grybų šeima, priklausanti papėdgrybių klasei. Jie yra daugiamečiai grybai ir gali užaugti gana dideli. Vaisiakūniai plokščių, apskritų ar vėduokliškų kepurėlių pavidalo, prie substrato prisitvirtina šonu. Himenofo ...

Įvairiaspalvė kempė

Įvairiaspalvė kempė - kempininių šeimos grybas. Vaisiakūniai vienmečiai, iki 12 cm skersmens, apskritų, vėduokliškų, dažniausiai čerpiškai suaugusių kepurėlių skrotelė. Kepurėlių paviršius aksomiškas, plaukuotas, su koncentrinėmis gelsvomis, rusv ...

Karpotoji kempė

Karpotoji kempė – priklauso kempininių šeimos kempių genties grybų rūšiai. Randama Europoje, Azijoje, Japonijoje.

Kempė

Kempė – kempininių šeimos grybų gentis. vaisiakūniai malonaus kvapo, vienmečiai arba daugiamečiai, apskritų arba vėduokliškų kepurėlių pavidalo. Kepurėlių paviršius švelniai apšepęs, šiurkščiai plaukuotas arba plikas. Auga dažniausiai ant lapuoči ...

Kempininiai

Kempininiai – kempiniečių eilės grybų šeima, priklausanti papėdgrybių klasei. Vaisiakūniai labai įvairios formos: kepurėti, kotuoti arba bekočiai, padrikai išsidėstę, atsišakojusiais kraštais nuo substrato. Dažnai jie mėsingi, odiški, sumedėję, į ...

Krokinis minkštenis

Krokinis minkštenis – kempiniečių eilės kempininių šeimos minkštenių genties grybų rūšis. Paplitusi vidutinėse platumose Azijoje, Europoje, Okeanijoje, Amerikoje. Daugelyje Europos šalių reta rūšis. Jos arealas sutampa su ąžuolo arealu, išskyrus ...

Pintis

Pintis – kempininių šeimos grybų gentis. Lietuvoje auga viena rūšis – Tikroji pintis Fomes fomentarius. Augimo vieta: ant negyvų lapuočių medžių Augimo laikas: pavasaris, vasara, ruduo žiema Pagrindiniai požymiai: vaisiakūniai dideli, dažniausiai ...

Rausvoji pintainė

Saprotrofas, sukeliantis rudąjį medienos puvinį. Vaisiakūniai daugiamečiai, jų šviesiai rožinės spalvos porų paviršius sudaro ryškų kontrastą su tamsiu neišraiškingu kepurėlės paviršiumi. Panašūs į mažus raudonkraštės pintainės Fomitopsis pinicol ...

Šiurkščioji kempė

Šiurkščioji kempė - priklauso kempininių šeimos grybų genčiai. Vaisiakūniai vienmečiai, pusiau apskritų kepurėlių pavidalo, pavienių, rečiau suaugusių po kelias, čerpiškai viena virš kitos, kraštu priaugusių prie medžio žievės, 3-10 cm skersmens, ...

Tikrinis blizgutis

Tikrinis blizgutis – blizgutinių šeimai priklausantis, nevalgomas grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Marijampolės rajone dažnesnis, kituose rajonuose retesnis. Sukelia "baltąjį medienos puvinį".

Tinklūnas

Tinklūnas – šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai pusiau apvalių kepurėlių pavidalo, išsiplėtę, atšokusiais kraštais nuo substrato. Paviršius tamsiai arba pilkšvai rudas, dažnai su rievėmis. Auga ant spygliuočių medienos. Sukelia rudąjį medienos puvi ...

Valgomoji geltonpintė

Valgomoji geltonpintė – geltonpinčių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai stambūs, dideli, 10-70 cm skersmens ir 1-5 cm storio, čerpiškai išaugę vienas virš kito, vienu kraštu prisitvirtinę prie substrato, geltonai oranžinės spalvos, paviršius nelyg ...

Žvynuotoji skylėtbudė

Vaisiakūniai labai dideli. Kepurėlė didelė – 10-30 cm iki 60 cm skersmens, vėduokliškai apskrita, gelsva, apaugusi tamsiai rudais, koncentriškai išsidėsčiusiais žvyneliais, kraštai ploni, dažniausiai užsilenkę žemyn. Vamzdeliai gelsvi, gelsvai ru ...

Invalo šakočius

Invalo šakočius – šakočio genties grybų rūšis. Vaisiakūniai kerelio, koralo, krūmelio formos, 3-8 cm aukščio, dvišakiai arba netaisyklingai šakoti, ochriškai rudos spalvos. Kylant į viršų kerelis platėja, šakelės šakojasi, tankėja, plonėja, viršū ...

Kekinis šakočius

Kekinis šakočius – kuokinių šeimai priklausantis valgomas grybas, turintis geras savybes. Dar vadinamas naktižiebiu, kekiniu žagarūnu. Lietuvoje retas. Rastas Pakruojo ir Vilniaus rajonuose. Dažnesnis yra Žaliųjų ežerų apylinkėse.

Keturskiautis žvaigždulis

Keturskiautis žvaigždulis – žvaigždulinių genties grybų rūšis. Jauni vaisiakūniai rutuliški, uždari, 2-4 cm skersmens, odiškai geltoni, pilkai rudi. Egzoperidžiui trūkus, 4 nusmailėjusiomis, į žemę, lyg rankomis, atsirėmusiomis skiautėmis iškelia ...

Krūmiškasis šakočius

Krūmiškasis šakočius, krūminis žagarūnas – šakočio genties grybų rūšis. Vaisiakūniai daugiausiai vidutinio didumo arba dideli. Krūmeliai 5-10 15 cm aukščio. Iš 3-6 cm aukščio kamieno išauga krūmiškai išsišakojusios, dvišakomis viršūnėlėmis, gelto ...

Kuokiniai

Kuokiniai – papėdgrybių šeima, priklausanti poniabudiečių eilei. Vaisiakūniai išsišakojusių krūmelių, apversto kūgio ar buožių pavidalo, kotuoti arba bekočiai, gelsvi, pilkai ar gelsvai violetiniai, rudi ir kt. Visas šakelių paviršius, išskyrus k ...

Paprastoji poniabudė

Paprastoji poniabudė – poniabudžių genties nevalgomas grybas, liaudyje vadinamas Žemės taukais, vilkagrybiu. Jaunas vaisiakūnis būna vištos kiaušinio formos ir dydžio, išorėje baltas, pusiau išlindęs iš žemės. Jį sudaro du sluoksniai, tarp kurių ...

Poniabudė

Poniabudė – poniabudinių šeimos grybų gentis. Iš pradžių grybas išaugina vištos kiaušinio pavidalo vaisiakūnį, kuris būna pusiau išlindęs iš žemės. Trūkus luobelei, labai greitai išauga kotas su kepurėle. Kepurėlė 3-4 cm aukščio, nukirsta viršūne ...

Poniabudiniai

Poniabudiniai – poniabudiečių eilės grybų šeima, išauginanti kiaušiniškus arba rutuliškus vaisiakūnius. Vaisiakūniai išauga iš želinės konsistencijos rutulių, kurie dažnai būna po žeme arba vos iškilę. Sporifikacijos metu, vaisiakūnis iškyla iš r ...

Rudasis žvaigždulis

Rudasis žvaigždulis – žvaigždulinių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Iš pradžių rutuliški, 5-10 cm skersmens, vėliau – egzoperidis suskeldėja į 6-7 skilteles, kartais ir daugiau. Skiltelės rožinio atspalvio, senos – rudos spalv ...

Sphaerobolus stellatus

Sphaerobolus stellatus – žvaigždulinių genties grybų rūšis. Šis grybas yra labai mažas, 0.1-0.3 cm skersmens, oranžinės spalvos. Mikologus jis nepaprastai domina savo nepakartojamu sporų išbarstymo būdu. Iš pradžių, jis primena mažytį rutuliuką, ...

Šakočius

Šakočius – kuokinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai labai šakoti, dažniausiai įvairių spalvų. Lietuvoje auga 9 rūšys: Smailiaviršūnis šakočius Ramaria apiculata Auksaspalvis šakočius Ramaria aurea. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Keki ...

Šuniškoji poniabudėlė

Šuniškoji poniabudėlė – poniabudinių šeimai priklausantis nevalgomas grybas. Retai sutinkamas Lietuvoje, todėl yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Šiam grybui būdingas jo skleidžiamas nemalonus kvapas.

Tuščiaviduris žvaigždulis

Tuščiaviduris žvaigždulis – žvaigždulinių genties grybų rūšis. Jaunas šio grybo vaisiakūnis yra mažas baltas rutulys, jo viršutinis sluoksnis galiausiai sutrūkinėja į žvaigždiškas mėsingas skilteles, kurios užsiriečia žemyn; jų būna nuo 5 iki 10. ...