ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 256

Pievinis mėšlagrybis

Pievinis mėšlagrybis – pievagrybinių šeimos, mėšlagrybių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pievos, pamiškės, dirvonai, ganyklos. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Neištyžtantis į gėlytę panašus grybas. Vaisiakūniai smulkūs. Kepur ...

Pilkoji musmirė

Pilkosios musmirės kepurėlė 5 – 10 cm skersmens, pusrutuliška, sena paplokščia, rudai pilka, pilka ar juosvai pilka, apaugusi baltomis, vėliau pilkomis, koncentriškai išsidėsčiusiomis karputėmis. Lakšteliai balti, platūs, tankūs, prisegtiniai arb ...

Pilkšvarudė mažasporė

Pilkšvarudė mažasporė – šalmabudinių šeimos, mažasporių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių medžių kankorėžiai. Augimo laikas Ruduo. Pagrindiniai požymiai Sporos smulkutės, lakšteliai labai tankūs, siauri. Vaisiakūniai smulkučiai. Kepur ...

Pilkšvarudė šalmabudė

Pilkšvarudė šalmabudė – šalmabudinių šeimos, šalmabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ant gyvų lapuočių medžių žievės ir stuobrių, išvartų. Augimo laikas Ruduo, pavasaris. Pagrindiniai požymiai Lakšteliai reti, rožinio atspalvio. Vaisiakūnia ...

Plaukuotpėdė plempė

Kotas geltonai veltiniškai plaukuotas, vaisiakūniai gajūs, ištveria sausrą. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–8 cm skersmens, paplokščia, netaisyklingai išsilanksčiusi, plaušuota, tarsi dryžuota, rausvai ruda, išblunka iki rusvos spalvos, ...

Pleiskanotasis mėšlagrybis

Pleiskanotasis mėšlagrybis – pievagrybinių šeimos, mėšlagrybių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Panašus į kelminį mėšlagrybį, kepurėlė buka, su "pudros" sluoksniu. Vaisiakūniai n ...

Plempė

Plempė – baltikinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, kepurėlė gaubta, kartais įdubusi. Lakšteliai priaugtiniai ar laisvi. Auga miškuose, parkuose, soduose, krūmynuose. Saprofitai. Aprašyta daugiau kaip 70 rūšių. Lietuvoje auga ...

Plunksninis raukšliagrybis

Saprotrofas, sukeliantis baltąjį medienos puvinį. Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vėlyvą rudenį, kartais – pavasarį. Auga ant stambių, vidutinio suirimo stadijos eglių virtuolių senuose eglynuose, kuriuose daug negyvos medienos. Vaisiakūniai dažn ...

Pumpotaukšlis

Pumpotaukšlis – pumpotaukšlinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai rutuliški, kriaušiški arba kiaušiniški, apaugę smulkiomis trapiomis karpelėmis arba dygliais, kurie lengvai nusitrina arba senesnių grybų savaime išnyksta. Kartais nuo dygliukų gry ...

Puokštinė kelmabudė

Kepurėlė 2–7 cm skersmens iš pradžių pusiau apvali iškili, vėliau paplokščia, horizontali, dažnai su plačiu gūbreliu. Luobelė lygi blizganti, sieros geltonumo, tačiau vidurys tamsesnis, oranžiškai rudas. Kraštuose dažnai būna geltono šydo plaušin ...

Purpurinė guotė

Purpurinė guotė – guoteninių šeimos, guočių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Spygliuočių miškai, ypač pušynai. Augimo laikas Vasara, rečiau ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė rausvai purpurinė, rausvai gels ...

Raudonkraštė šalmabudė

Raudonkraštė šalmabudė – šalmabudinių šeimos, šalmabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, rečiau lapuočių miškai, ant spyglių, šakelių. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Lakštelių pakraštėliai rausvai rudi. Vaisiak ...

Raudonlakštis nuosėdis

Raudonlakštis nuosėdis – nuosėdžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3-5 cm skersmens, retai didesnė, jauna kūgiška, galiausiai tampa iškiliai paplokščia, su gūbreliu, paviršius lygus arba smulkiai plaušuotas, padžiuvusi būna n ...

Raudonsultė šalmabudė

Raudonsultė šalmabudė – šalmabudinių šeimos, šalmabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, dažniausiai juodalksnio ar baltalksnio papuvusi mediena. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai stangrūs, tamprūs, purpu ...

Rausvasis skiautenėlis

Rausvasis skiautenėlis – šalmabudinių šeimos, skiautenėlių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių medžių kamienai, padžiūvusios vietos. Augimo laikas Vėlyvas ruduo, žiema. Pagrindiniai požymiai Koto nėra, kepurėlė rausvai ruda, vaisiakūniai t ...

Rausvataškė šalmabudė

Rausvataškė šalmabudė – šalmabudinių šeimos, šalmabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, ant nukritusių spyglių. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė labai trapi, rausvai rudai dėmėta, taškuota. Vaisia ...

Rausvėjantis balsvis

Rausvėjantis balsvis – pievagrybinių šeimos, balsvių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pakelės, panamės, parkai, skverai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai balti, augdami ar paliesti papilkėja, parusvėja. Vaisiakūnia ...

Rausvoji musmirė

Rausvoji musmirė – musmirių genties grybas. Vaisiakūniai stambūs. Kepurėlė iki 15 cm skersmens, jauna iškili, vėliau iškiliai paplokščia, pakraščiai užsilenkę žemyn, mėsinga, rausvai ruda, kartais pilkšva, su pilkšvomis karpelėmis. Lakšteliai iš ...

Rinkėtasis nuosėdis

Rinkėtasis nuosėdis – nuosėdžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 7-10 15 cm skersmens, iš pradžių varpelio formos, kūgiška, vėliau paplokščia, su buku gūbreliu, plaušuota, žvynuota, pakraščiai su raudono šydo liekanomis, mėsinga ...

Ryškioji guotenė

Ryškioji guotenė - tai guoteninių šeimai priklausantis, geras maistines savybes turintis, valgomasis grybas. Kartais dar vadinama ryškiaspalve guotene arba Hygrophorus puniceus.

Ropliaodis kukurdvelkis

Ropliaodis kukurdvelkis – kukurdvelkių genties grybas. Vaisiakūniai dideli, 7-15 cm aukščio ir 5-12 cm skersmens, stambios bukos kriaušės formos. Jauni būna baltos spalvos, seni – rudos. Iš pradžių paviršius būna beveik lygus, nežymiai dygliuotai ...

Rudakepurė jaunabudė

Rudakepurė jaunabudė – nuosėdinių šeimos nevalgomas grybas. Šį grybą lengva supainioti su ašarojančiąja jaunabude. Sinonimai: Agaricus mesophaeus.

Rusvasis skiautenis

Rusvasis skiautenis – šalmabudinių šeimos, skiautenių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ant lapuočių medžių stuobrių, išvartų, dažniausiai ant kelmų. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Lakštelių pakraštėliai nedantyti, sporos neam ...

Skujagalvė

Skujagalvė – gleiviabudinių šeimos grybų gentis. Grybai išaugina vidutinio dydžio vaisiakūnius, kurių kepurėlė plaušuota ar žvynuota, retai jos paviršius būna lygus, kartais gleivėtas. Kotas žvynuotas, retai su žiedu. Auga ant negyvos medienos, r ...

Slidabudė

Slidabudė – skydabudinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, kepurėlė gleivėta, be apdangalo likučių. Lakšteliai laisvi. Kosmopolitai. Gentyje 3 rūšys – visos valgomos, bet menkavertės: Stambioji slidabudė Limacella guttata. Lietu ...

Smailiakotė plempė

Smailiakotė plempė – baltikinių šeimos, plempių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–7 10 cm skersmens, jauna kūgiška, iškili, gaubta, vėliau horizontali, lygi, neplaušuota, rudai raudona, geltonai raudona, kaštono spalv ...

Stirnabudė

Stirnabudė – baltikinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai melsvos, violetinės, pilkos ir kitų spalvų. Lakšteliai priaugtiniai. Auga vasarą ir rudenį miškuose, parkuose, pievose, ganyklose, laukuose, daržuose. Lietuvoje auga šios rūšys: Gelsvoji s ...

Šalmabudė

Šalmabudė – šalmabudinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio arba smulkūs. Kepurėlė kūgio ar varpelio pavidalo su priaugtiniais lakšteliais. Auga miškuose, parkuose, soduose, laukuose, pievose. Dygsta vasarą ir rudenį. Kai kurios r ...

Šiurkščiakotė plempė

Šiurkščiakotė plempė – baltikinių šeimos, plempių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, lapuočių ir mišrieji miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas taškuotas, karpotas, vaisiakūniai tamprūs, auga kupstais. Vaisi ...

Šiurkščiakotė smirdeklė

Šiurkščiakotė smirdeklė – mažūninių šeimos, smirdeklių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, mišrieji miškai. Augimo laikas Ištisus metus. Pagrindiniai požymiai Kotas juodas, šiurkštus, grūdėtas, viršuje gelsvas, dvokiantis. Vaisiakūniai ...

Šiurkščioji trapiabudė

Šiurkščioji trapiabudė – pievagrybinių šeimos, trapiabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pelkės, pamiškės, parkai, pagrioviai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė pašiurpusi, sporos karpotos, rudos. Vaisiakūniai vidut ...

Švelnioji kelmabudė

Švelnioji kelmabudė – kelmabudžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio didumo. Kepurėlė 3-5 8 cm skersmens, jauna kūgiška, iškili, vėliau paplokščia, lygi, rudai geltona. Lakšteliai pilkšvi, senesnių grybų violetiškai pilki, pilka ...

Švininė vilktabokė

Švininė vilktabokė – vilktabokių genties grybų rūšis. Vaisiakūnis 2-4 cm skersmens, rutuliškas, išorinė luobelė egzoperidis lygi, primenanti kiaušinio lukštą. Vidinis sluoksnis endoperidis plonas ir panašus į vatą. Išorinė luobelė iš pradžių būna ...

Tamprioji šalmabudė

Tamprioji šalmabudė – šalmabudinių šeimos, šalmabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, ant supuvusių lapų, spygliuočių, šakelių. Augimo laikas Ruduo, dažnai net po šalnų. Pagrindiniai požymiai auga vėlai rudenį. Kepurėlė ir kota ...

Tauriabudė

Tauriabudė – baltikinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, kepurėlė išgaubta, taurėliška. Auga vasarą, rudenį, kai kurios žiemą, pavasarį, miškuose, parkuose, soduose, miško paklotėje ir t. t. Iš viso aprašyta 112 tauriabudžių rū ...

Trapiabudė

Trapiabudė – pievagrybinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai trapūs, smulkūs, rečiau vidutinio dydžio. Kepurėlė kūgiška, gaubta ir ktitų formų, kartais su gūbreliu, įvairių rudų atspalvių. Lakšteliai siauri, įvairių spalvų. Kotas trapus, tuščiavi ...

Trispalvė meškabudė

Trispalvė meškabudė – baltikinių šeimos, meškabudžių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Lapuočių miškai, kalkingi dirvožemiai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė masyvi, išgaubta, kotas ...

Ūmėdinė guotė

Ūmėdinė guotė – – tai guoteninių šeimos valgomas grybas, turintis vidutiniškas maistines savybes. Ši rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.

Vagotakotė šalmabudė

Vagotakotė šalmabudė – šalmabudinių šeimos, šalmabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Šaknys, kelmai, stuobriai lapuočių, spygliuočių miškuose, pakelėse. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai pilkai rudi, kotas išilg ...

Vagotakotis minkštūnis

Vagotakotis minkštūnis – baltikinių šeimos, minkštūnių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, žolėti brūzgynai, krūmynai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ir kotas pilkai gelsvai rusvi. Vaisiakūniai stamboki, dideli. ...

Vandenmėgė trapiabudė

Vandenmėgė trapiabudė – tai pievagrybinių šeimos nevalgomas grybas. Sinonimai: Psathyrella hydrophila FR. MRE 1938, Drosophila appendiculata var. pilulaeformis Bull. Kühner & Romagn., 1953, Psathyrella subpapillata P. Karst. Schulm. Drosophila hy ...

Variaspalvis nuosėdis

Kepurėlė 8–12 cm skersmens, iš pradžių apvali, vėliau paplokščiai iškili. Kraštai kartais užlinkę žemyn. Luobelė lygi ir labai lipni. Kotas drūtas ir trumpas, 5–10 cm ilgio, baltos arba violetinės spalvos, prie pagrindo gumbiškai sustorėjęs. Lakš ...

Varpelinė sausabudė

Varpelinė sausabudė – šalmabudinių šeimos, sausabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Samanoti pušies, eglės kelmai, išvartos, stuobriai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė centre įdubusi, lakšteliai nuaugtiniai. Vaisi ...

Vėlyvoji plempė

Vėlyvoji plempė – baltikinių šeimos, plempių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, ypač pušynai, rečiau eglynai, maumedynai. Augimo laikas Ruduo, iki užšalimo. Pagrindiniai požymiai Vėlyvo rudens, pošalninis grybas, ypač dažnas pu ...

Verpstiškoji plempė

Verpstiškoji plempė – baltikinių šeimos nevalgomas grybas. Dar vadinamas Verpstakote plempe ir Agaricus fusipes. Panašios rūšys: kartais supainiojama su juodakote ugniabude Flammulina velutipes labai geru valguomuoju grybu.

Violetinis nuosėdis

Violetinis nuosėdis – nuosėdinių šeimos valgomas grybas, turintis vidutiniškas maistines savybes. Dėl savo retumo yra saugotinas.

Žagarūniniai

Žagarūniniai – agarikiečių eilės grybų šeima. Vaisiakūniai geltoni ar šviesiai rudi, dažniausiai buožių ir išsišakojusių krūmelių pavidalo, kotuoti arba bekočiai. Auga ant žemės ir ant išvirtusių medžių kelmų bei kamienų pavieniui arba grupėmis. ...

Žalsvoji gijabudė

Humuso saprotrofas. Grybas nuodingas. Auga nedidelėmis grupėmis žolėtose pakelėse, nesukultūrintose pievose, ganyklose, dirvonuose, parkuose. Šiltesniuose kraštuose kartais randamas plačialapių lapuočių retmiškiuose. Tinka kalkingas dirvožemis. N ...

Žeminis vertinis

Žeminis vertinis – vertininių šeimos grybas. Vaisiakūniai smulkūs. Jauni – rutuliški, subrendę iki 6 cm aukščio. Galvutė 0.5-11.5 cm skersmens, apvali ar suplota, kartais svogūniška, su angele viršuj, šviesiai rudos, ochrinės, rudos, smėlio spalv ...

Žieduotasis mėšlinukas

Žieduotasis mėšlinukas – pievagrybinių šeimos, mėšlinukų genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, ganyklos. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas su žiedu, sporos didelės, juodos. Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė užauga ...