ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 255

Žiūrytiniečiai

Žiūrytiniečiai - papėdgrybių klasės grybai. Jiems būdinga apvalios arba pailgos formos papėdė, skirtingai negu visų papėdgrybių su 4 išilginėmis pertvarėlėmis. Jų vaisiakūniai drebučių konsistencijos, nebijantys iki 10 °C šalčio. Saprotrofai, kai ...

Klumpelės

Klumpelės – vienaląsčių pirmuonių gentis, paplitusi visame pasaulyje. Gentį sudaro 0.05–0.3 mm organizmai, judantys blakstienėlių pagalba. Kūnas pailgas, aptakus, panašus į klumpelę, padengtas dvisluoksne pelikule ir apaugęs ištisinėmis eilėmis b ...

Briedragė

Briedragė – kežinių šeimai priklausanti kerpių gentis, auganti ant medžių šakų bei kamienų ir savo forma primenanti išsikėtojusius briedžio ragus. Tai simbiotinis organizmas, kurio grybinis komponentas yra aukšliagrybis. Senovės egiptiečiai dėdav ...

Islandinė kerpena

Islandinė kerpena – kežinių šeimos, kerpenų genties grybas. Daugiametė, iki 10 cm aukščio kerpė. Gniužulas sudarytas iš šakotų, netaisyklingų plokščių, blakstienotais kraštais skiaučių. Viršutinė jų pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė švie ...

Kedenė

Kedenė – kežinių šeimos kerpių gentis. Šios kerpės paprastai auga nukarę nuo medžių šakų, būdamos panašios žalsvus arba pilkšvus plaukus ir barzdas. Plaukų viduje kartais būna kitos spalvos šerdis, tai svarbu atpažįstant rūšis. Kaip ir kitos kerp ...

Kerpena

Kerpena – kežinių šeimai priklausanti kerpių gentis. Gniužulas krūmiškas arba lapiškas, žalsvai rudos ar rudos spalvos, užauga iki 12 cm aukščio. Daugelis rūšių auga dideliame aukštyje ant smėlio arba plikos žemės, rečiau ant medžių žievės. Papli ...

Standusis taškuotkežis

Standusis taškuotkežis – kežinių kerpių šeimos rūšis, paplitusi įvairiuose žemynuose šiaurės ir pietų pusrutulyje, vidutinių platumų ir paatogrąžų juostose.

Sieninė geltonkerpė

Sieninė geltonkerpė - telošistinių šeimos kerpių rūšis. Viena dažniausių ir pastebimiausių Lietuvos kerpių. Ši kerpė skverbiasi visur, kur daug dulkių ir azoto junginių, dažnai išstumdama kitas toje pačioje vietoje augančias savo gentaines. Gali ...

Liepojos lėlių teatras

Liepojos lėlių teatras – lėlių teatras, esantis Latvijoje, įkurtas 1989 metų pradžioje, kuomet lėlių teatras buvo tarsi studija, nuo 1992 metų tapusi Liepojos miesto lėlių teatru, tačiau nuo 1999 metų. Apie tai vietos valdžios Ltd Liepojos lėlių ...

Carl Barks

Karlas Barksas – amerikiečių komiksų dailininkas, labiausiai žinomas dėl komiksų apie Antulį Donaldą. Jis taip pat sukūrė Skrudžą Makdaką. Karlas Barksas dirbo anonimiškai iki savo karjeros galo, o fanai jį praminė "Žmogumi-antimi" ir "Geru antin ...

Volto Disnėjaus komiksai ir istorijos

Volto Disnėjaus komiksai ir istorijos – komiksų serija, kurioje pasirodo dauguma Volto Disnėjaus kurtų personažų, tokių kaip Antulis Donaldas, Skrudžas Makdakas, Peliukas Mikis, Čipas ir Deilas, Močiutė Antulė, Mikė Pūkuotukas ir kiti. Šie komiks ...

Hanoverio berniukų choras

1950 m. įkūrė prof. Heinz Hennig. Choras pratęsė reikšmingą Hanoverio chorų tradiciją, kurios šaknys per XIX a. "Karališkojo Hannoverio dvaro ir pilies bažnyčios chorą” siekia vėlyvosios gotikos "Marktkirche” berniukų chorą. Anksti peržengė regio ...

Vienos berniukų choras

Vienos berniukų choras – Austrijos berniukų muzikinis kolektyvas iš Vienos, vienas garsiausių vaikų chorų pasaulyje.

Lėlė

Lėlė – žaislas. Lėlėmis žaidžia kūdikiai, vaikai, taip pat suaugę žmonės. Lėlės vaizduoja žmones, gyvūnus ir įsivaizduojamas būtybes. Superdidvyrių ir jų pirmtakų lėlės yra ypač populiarios tarp berniukų. Lėlės kūdikiai, popierinės lėlės – mėgiam ...

Armiliustrijus

Armiliustrijus – Senovės Romoje spalio 19 d. vykdavusi šventė, skirta pagerbti karo dievą Marsą. Šią dieną kariai atlikdavo ritualinį ginklų valymą ir žiemai padėdavo juos į saugyklas. Išpuoštame gėlių girliandomis Didžiajame cirke vyko kariuomen ...

Ekvirijos

Ekvirijos – dievo Marso šventės Senovės Romoje, turėjusios tiek religinę, tiek karinę reikšmę. Pirmosios ekvirijos buvo švenčiamos vasario 27 d., antrosios ekvirijos – kovo 14 d. Romos valstybė karo dievo švenčių šventimui skyrė didelį dėmesį, ka ...

Furinalijos

Furinalijos – kasmetinė Senovės Romos šventė, kurios metu liepos 25 d. švęsdavo deivės Furinos kultą. Markas Varonas rašė, kad tai buvo vieša šventė, oficialus laisvadienis feriae publicae dies. Tiek šventė, tiek deivė vėliau tapo mažai žinomi ne ...

Kaprotinijos

Kaprotinijos – Senovės Romoje vykdavusi šventė, pavadinta Junonos Kaprotinos, dievų motinos, santuokos, vaisingumo, moterų globėjos deivės vardu. Ji vykdavo liepos 9 d. Šią dieną buvo pagerbiamos moterys vergės. Ceremonijos metu jos save mušė kum ...

Kvinkvatrijos

Kvinkvatrijos – šventė, kovo 19 d. vykdavusi Senovės Romoje. Ji buvo skirta Minervai, Romos miesto ir imperijos globėjai, išminties, amatų, meno ir mokslų deivei. Tą dieną buvo pašventinta ir šventykla jos garbei ant Aventino kalvos. Kvinkvatrijo ...

Larentalijos

Larentalijos – senovės Romos šventė, švęsta gruodžio 23 d. Vėliau Augustas buvo įsakęs ją švęsti dukart per metus. Spėjama, kad šios šventės būdavo švenčiamos larų garbei. Larai buvo įsivaizduojamos namų dvasios, garbintos namuose ir laikytos šei ...

Lemūrijos

Lemūrijos, Lemūralijos – šventė Senosios Romos religijoje, kurios metu būdavo atliekamos apeigos, kuriomis iš savo namų išvarydavo blogas mirusiųjų dvasias. Kenkiančias nerimstančias mirusiųjų pamėkles vadino lemūrais lot. lemures ar larvomis lot ...

Lukarijos

Lukarijos – Senovės Romos religijoje tai šventųjų giraičių garbinimo šventė, vykdavusi liepos 19 ir liepos 21 d. Tikroji ceremonijos prasmė nėra aiški, nes senovės istoriko Varono laikais, t. y., I a. pr. m. e., ji nepaminėta jo švenčių sąraše. N ...

Luperkalijos

Luperkalijos – senovės romėnų šventė, kasmet vykdavusi vasario 14 d., pagerbiant vaisingumo dievą Lupercus. Kadangi ši data įprasmina piemenų šventę, tai jos šventimo tradicijų prigijimas Romoje neatsiejamas nuo Romulo ir Remo, piemenų karalių, R ...

Merkuralijos

Merkuralijos – Senovės Romos šventė, vykdavusi gegužės 15 d. Ja buvo pagerbiamas prekybos, keliautojų, komercijos ir pelno dievas, Merkurijus. Jis taip pat dievų pasiuntinys ir tarnas, menų bei amatų globėjas, magijos žinovas. Netoliese Romos mie ...

Neptūnalijos

Neptūnalijos – archaiška dviejų dienų šventė vandenų dievo Neptūno garbei, švęsta Senovės Romoje per vasaros karščius ir sausras, manoma, liepos 23 d. Tai buvo viena iš dies comitiales, kai piliečių komitetai galėdavo balsuoti civiliais ar krimin ...

Opikonsivijos

Opikonsivijos – Senovės Romos šventė, minėta rugpjūčio 25 d. Ji buvo skiriama sabinų deivei Opei. Ji buvo vaisingumo, gausaus derliaus ir žemės, asmeninio klestėjimo deivė. Deivės vardas dar buvo minimas ir gruodžio 19, o šventė jos garbei taip p ...

Parilijos

Parilijos, kitaip Palilijos – žemės ūkio šventė, švęsta senovės Romoje kasmet balandžio 21 d. ir skirta avims ir avių piemenims apvalyti. Šventės metu pagerbiama Romos dievybė Palė, kurios lytis nėra žinoma ir kuri globojo aviganius ir avis. Mano ...

Šimtametės žaidynės

Šimtametės žaidynės, arba Sekularos žaidynės – religinė teatralizuota šventė su aukomis, skirtomis požeminio pasaulio dievams Senovės Romoje. Ji vykdavusi tris dienas ir naktis pažymėti vieno gyvenimo šimtmečiui Saeculum užbaigti ir kitam pradėti ...

Tubiliustrijus

Tubiliustrijus – ceremonija, vykusi kovo 23 d., paskutinę Kvinkvatrijų dieną. Kvinkvatrijų metu būdavo pagerbiami romėnų dievas Marsas ir sabinų deivė and Nerine. Tubiliustrijus turėjęs paruošti Romos armiją karui, jo metu buvo naudojami trimitai ...

Tubilustriumijos

Tubilustriumijos – Senovės Romos šventės, vykdavusios kovo 23 d., paskutinę Kvinkvuatrijų šventimo dieną., buvo skirtos pagerbti Romos globėją, karo dievą Marsą ir sabinų deivę Neriną. Šventės vėl vykdavo gegužės 23 d., pagerbiant ugnies ir ugnik ...

Vinalijos

Vinalijos – senovės romėnų šventės, šlovinusios vynuogynus ir sodus. Ta proga buvo pagerbiamos dievybės Jupiteris ir Venera. Balandžio 23 d. buvo švenčiama Vinalia urbana, šlovinusi praeitų metų vyną, linkinti gero derliaus naujajame sezone, o ru ...

Volturnalijos

Volturnalijos – Senovės Romoje rugpjūčio 27 d. vykdavusi šventė, skirta pagerbti Volturną, Jano sūnų, vandens ir to paties pavadinimo Italijos upės Kampanijoje dievą. Vėliau Volturnas tapo Tibro upės dievu. Volturnas buvo fontanų ir šaltinių deiv ...

Vulkanalijos

Vulkanalijos – senovės romėnų šventė, vykusi kasmet rugpjūčio 23 d., buvo skirta Vulkanui, ugnies ir kalvystės dievui, Jupiterio ir Junonos sūnui. Be rugpjūčio 23 d., ugnies dievo šventė vyko ir gegužės 23 d. per antrąjį Tubiliustrijų, kada buvo ...

Hinduizmo šventės

Populiariausia šventė yra Holi, kurios kilmė nelabai aiški. Ji švenčiama vasario-kovo pilnatį ir viename kalendoriuje laikoma naujaisiais metais. Holi siejama su meilės dievu Kamadeva, todėl šventė turi saturnalijos bruožų. Pirmąją dieną sudegina ...

Dašera

Dasera – viena pagrindinių tradicinių indų švenčių. Dasera švenčiama spalio pradžioje, kai atsibunda dievai, o žmonės vėl gali užsiimti žemės ūkio ir kariniais reikalais. Šventės metu garbinami padargai ir ginklai, todėl ji turi ryškiai išreikštą ...

Dyvalis

Dyvalis arba Dypavalis – viena pagrindinių tradicinių indų švenčių, ypač svarbi hinduistams, sikhams ir džainams. Dyvalis, žinoma kaip "Šviesų pynė", yra skirta pasidžiaugti gėrio pergale prieš blogį. Svarbiausias šventės akcentas – degamos lempu ...

Durgos pūdža

Durgos pūdža, dar žinoma kaip Durgotsava, Šarodotsabas – viena svarbiausių religinių hinduistų švenčių; skirta deivės Durgos garbei. Švenčiama daugiausia Vakarų Bengalijoje, taip pat Orisoje, Asame, Džarkhande, Manipure, Tripuroje ir kitur. Tai s ...

Gurupūrnima

Gurupūrnima – hinduistinė šventė, minima ašadhos mėnesio mėnulio pilnaties dieną, skirta pagerbti mitinį išminčių ir mokytoją Vjasą. Laikoma, kad tą dieną gimė išminčius Vjasa, todėl Gurupūrnima dar vadinama Vjasapūrnima. Per Gurupūrnimą mokiniai ...

Holi

Holi arba Holika – viena svarbiausių kasmetinių hinduistų švenčių, taip pat švenčiama sikhų, dalies džainų, Nepalo budistų. Tai didžioji pavasario šventė, visoje Indijoje pradedama švęsti per phalgunos mėnesio mėnulio pilnatį. Holi siejama su mei ...

Mahašivaratrė

Mahašivaratrė – kasmetinė hinduistinė šventė, skirta Šivos garbei. Ji pagal hinduistinį kalendorių vyksta phalgunos mėnesio tamsiojo mėnulio 13-ą naktį ir 14-ą dieną. Tai visuotinė šventė, švenčiama ne tik šaivų, bet daugelio hinduistų. Dieną pri ...

Navaratrė

Navaratrė – hinduistinė šventė, skirta deivei Durgai. Švenčiama daugiausia šiaurės Indijoje, devynias dienas. Bengalų kraštuose Navaratrė švenčiama kaip Durgos pūdža, o šiaurės ir vakarų Indijoje – kaip Rama Lyla arba Dašera. Kiekviename krašte š ...

Onam

Onam – hinduistų šventė, švenčiama pietų Indijos valstijoje Keraloje. Švenčiama dešimt dienų rugpjūčio–rugsėjo mėnesių laikotarpiu ir kilo kaip derliaus nuėmimo šventė. Onam šventė siejama su mitu apie Asurų valdovą Mahabalį. Tikima, kad Onam met ...

Rathajatra

Rathajatra – hinduistinė šventė, kurios metu dievybių atvaizdai iškilminga procesija gabenami gatvėmis. Atvaizdai gabenami tam tyčia suręstais puošniais vežimais ir yra traukiami maldininkų. Rathajatros tradicija visų pirma susijusi su vaišnavimu ...

Kupala

Kupala – slavų šalyse, ypač Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, vykstanti šventė, birželio 23/24 d.d. pagal Grigaliaus kalendorių arba liepos 6/7 d.d. pagal Julijaus kalendorių. Įvedus krikščionybę šventę imta sieti ne tik su vasaros s ...

Islamiškos šventės

Šventės yra islamo religijos dalis. Pagal musulmonų kalendorių nustatomos visos musulmonų religinės šventės. Iš jų Id al Fitras bei Id al Adcha laikomos pačiomis svarbiausiomis. Pirmoji švenčiama ramadano pabaigoje ir yra pati didžiausia islamišk ...

Id al Adcha

Id al Adcha arba Kurban bairamas – musulmonų šventė, kuri pažymi hadžo ceremonijos pabaigą. Trunka 3 dienas. Prasideda Dhul Hidžos 10-tą dieną. Tie, kurie negali atlikti šventosios kelionės, dalyvauja Id al Adcha šventėje savo gyvenamoje vietoje. ...

Id al Fitras

Id al Fitras – musulmonų šventė, kuri švenčiama pasibaigus ramadanui, trunka 3 dienas. Prasideda naujo mėnulio, vadinamo Šavalo, pasitikimu. Musulmoniškame kalendoriuje tai atitinka 10 metų mėnesį. Pirmoji diena yra laikoma pačia svarbiausia. Ank ...

Maulidas

Maulidas – islamiška šventė, pranašo Mahometo gimimo diena. Kadangi tiksli gimimo data nežinoma, todėl švenčiama jo mirties dieną. Šventimas apribojamas, kadangi tuo pačiu minimos ir pranašo mirties metinės. Minima musulmonų kalendoriaus trečiąjį ...

Miradžas

Miradžas – pranašo Mahometo kelionė į Jeruzalę bei įžengimo į Dangų naktis. Buvo lydimas Arkangelo Džibrylio, skrido ant jo duoto sparnuoto žirgo Burako. Prieš tai persikė iš Mekos į Mediną. Jo siela buvo paimta į Rojų ir jis užėmė aukštą vietą š ...

Musulmonų naujieji metai

Musulmonų naujieji metai arba Hidžros diena pažymi naujuosius metus pagal musulmonų kalendorių. Tai diena, nuo kurios pradedama skaičiuoti metų pradžia.