ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 253

Šilavoto kalvagūbris

Šilavoto kalvagūbris – Lietuvos pietinėje dalyje besidriekiantis kalvagūbris. Nutįsęs 40 km iš pietvakarių į šiaurės rytus ir atskiria Jiesios lygumą nuo Peršėkės lygumos. Gūbrys užsibaigia lėkštomis pakilumomis, nusitęsusiomis link Pakuonio. Kal ...

Veiverių kalvagūbris

Veiverių kalvagūbris – kalvagūbris Lietuvoje, Marijampolės, Kazlų Rūdos savivaldybėse bei Prienų ir Kauno rajonuose, Lietuvos Vidurio žemumos pietuose. Nusidriekęs iš pietvakarių į šiaurės rytus ir eina per Plutiškes, Skriaudžius, Veiverius, Pažė ...

Viešintų kalvagūbris

Viešintų kalvagūbris – pakraštinių morenų suformuotas kalvagūbris vidurio Lietuvos regiono šiaurės rytuose. Nusidriekęs ~80 km nuo Ukmergės iki Šimonių. Pietinis pakraštys pasiekia Šventosios dešiniąją pakrantę. Gūbrio plotis 2-3 km, santykinis a ...

Vilkijos kalvagūbris

Vilkijos kalvagūbris – pakraštinių morenų suformuotas kalvagūbris vidurio Lietuvoje. Driekiasi lanku nuo Panoterių rytuose iki Gynėvės pakrančių vakaruose. Pietrytinė dalis driekiasi pagal Neries dešinįjį krantą, toliau Kauno šiauriniu pakraščiu, ...

Vilkyškių kalvagūbris

Vilkyškių kalvagūbris − kalva Lietuvos vakaruose, skirianti Nemuno deltos žemumą nuo Karšuvos žemumos. Vilkyškių kalvagūbris tęsiasi 17 km iš šiaurės į pietus, nuo Lauksargių per Kreivėnus, Vilkyškius iki Nemuno 2−3 km pločio juosta. Vilkyškių ka ...

Dysnos lyguma

Dysnos lyguma – lyguma Lietuvos rytiniame pakraštyje, Utenos ir Vilniaus apskrityse; Polocko lygumos vakarinė dalis. Altitudė iki 130-140 metrų. Pietuose ribojasi su Švenčionių aukštuma, vakaruose su Aukštaičių aukštuma. Dysnos lygumos vidurinę d ...

Karšuvos žemuma

Karšuvos žemuma – žemuma Lietuvos pietvakarinėje dalyje, Vidurio Lietuvos žemumos vakarinėje dalyje, Nemuno žemupio dešiniajame krante, tarp Dubysos rytuose ir Jūros vakaruose. Šiaurėje Karšuvos žemuma nusitęsia iki Žemaičių aukštumos papėdės, be ...

Mūšos–Nemunėlio žemuma

Mūšos-Nemunėlio žemuma nutįsusi iš vakarų į rytus. Plotas apie 5000 km². Žemumos paviršius ties Pasvaliu iškilęs apie 40 m, o į pakraščius pakyla iki 100 m virš jūros lygio. Lygų paviršių rytinėje dalyje paįvairina neaukšti, 1–2 m ištįsę gūbriai. ...

Nemuno deltos žemuma

Nemuno deltos žemuma – žemuma vakarų Lietuvoje ir Rusijos Kaliningrado srityje, Kuršių marių pakrantėje. Driekiasi nuo Klaipėdos pietinių pakraščių šiaurėje iki Polesko pietuose, rytinę ribą žymi Rambyno kalnas. Plotas apie 2000 km², iš jo Lietuv ...

Neries žemupio žemuma

Neries žemupio žemuma – žemuma vidurio Lietuvoje, apie Neries žemupį ir Nemuno vidurupį. Apima Kauno marias ir driekiasi tarp Šilavoto ir Veiverių kalvagūbrių pietuose, Vilkijos kalvagūbrio vakaruose, Aukštaičių ir Dzūkų aukštumų rytuose. Ežerų n ...

Neries–Žeimenos žemuma

Neries-Žeimenos žemuma – žemuma rytų Lietuvoje, abipus Neries vidurupio ir jos intako Žeimenos. Apribota Aukštaičių, Švenčionių ir Ašmenos aukštumų. Iškilusi 140–150 m virš jūros lygio. Būdingi skurdūs nekarbonatingo smėlio, rečiau karbonatingo ž ...

Nevėžio žemuma

Nevėžio žemuma – moreninė lyguma Vidurio Lietuvoje, Nevėžio baseine, tarp Rytų Žemaičių plynaukštės, Vilkijos ir Viešintų kalvagūbrių; Vidurio žemumos dalis. Apima Kėdainių, Kauno ir Panevėžio rajonus. Šiaurinė riba neryški; sutartine riba laikom ...

Pajūrio žemuma

Pajūrio žemuma – Baltijos pakrantės žemuma Lietuvoje ir Latvijoje; šiaurėje ji siekia Estiją, pietuose siaurėjančiu ruožu įsiterpia tarp Nemuno deltos žemumos ir Žemaičių aukštumos. Pajūrio žemumos plotis Kuršo pusiasalio ir Vidžemės pakrantėje 2 ...

Pietryčių lyguma

Pietryčių lyguma – smėlėta lyguma Lietuvos pietryčiuose. Pietryčių lyguma eina ruožu nuo Ignalinos į pietvakarius per Pabradę, Nemenčinę, Vilnių, Varėną, Kapčiamiestį, pereina į Baltarusiją ir Lenkiją. Pietryčių lyguma yra tarp Baltijos, Švenčion ...

Ventos vidurupio žemuma

Ventos vidurupio žemuma – žemuma Lietuvos šiaurėje, į šiaurę nuo Žemaičių aukštumos, abipus Ventos vidurupio. Žemumos plotas apie 3000 km². Aukštis 60-100 m. Paviršių suformavo paskutiniojo ledynmečio ledyno plaštaka, traukdamasi į šiaurę. Ji pal ...

Vidurio Lietuvos žemuma

Lietuvos Vidurio žemuma – žemuma Lietuvoje lanku nutįsusi nuo Latvijos iki Kaliningrado srities. Šiaurės vakaruose žemuma siekia Linkuvos kalvagūbrį, Ventos vidurio žemumą, Rytų Žemaičių plynaukštę, Vilkyškių kalvagūbrį, pietryčiuose – Sūduvos, D ...

Žiemgalos žemuma

Žiemgalos žemuma – žemuma šiaurės Lietuvoje ir pietų Latvijoje, istoriniame Žiemgalos regione. Lietuvoje esanti dalis priskiriama Vidurio Lietuvos žemumai, o Latvijoje – Vidurio Latvijos žemumai. Pietinę ribą žymi Linkuvos kalvagūbris, vakaruose ...

Adomo Mickevičiaus slėnis

Pasakojama, kad poetas Adomas Mickevičius, 1819–1823 metais mokytojaudamas Kaune, mėgo dažnokai lankytis Ąžuolyne ir miškingame Girstupio upelio slėnyje, sėdėti prie parke esančio Adomo Mickevičiaus akmens. Kai poetas rengėsi išvažiuoti į užsienį ...

Ąžuolynas (Kaunas)

Ąžuolynas – Kauno miesto teritorija ir parkas, mėgstama poilsio vieta Žaliakalnyje. Tai didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas visoje Europoje. Plotas 84.42 ha. Parko valdytojas Kauno miesto savivaldybė. Ąžuolyną sudaro: Parodos kalno, ...

Joninių slėnis

Joninių slėnis - slėnis, esantis Jonavos mieste, tarp Rimkų mikrorajono bei Jonavos ligoninės ir Jonavos stadiono, netoli Jonavos sporto komplekso statybvietės ir Jonavos žydų kapinių. Poilsio ir pramogų vieta. Kasmet čia rengiamos Joninės. Vykst ...

Šventaragio slėnis

Šventaragio slėnis – slėnis Vilniuje prie Neries ir Vilnios santakos. Pagal Lietuvos metraštį toje vietoje buvo deginami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palaikai. Pasak legendos, šią laidojimo tradiciją pradėjęs valdovas Šventaragis, kurio palaika ...

Muitinės departamentas

Lietuvos Respublikos muitinės įkūrimo diena laikoma 1919 m. gegužės 8 d., kai įsigaliojo Laikinieji muitinių įstatai. Pirmosios muitinės administracijos – Prekybos ir pramonės ministerijos Muitinių departamento vadovu buvo Oskaras Baldamus. Atkūr ...

Muitinės kriminalinė tarnyba

Muitinės kriminalinė tarnyba - Lietuvos muitinės specialioji įstaiga, įsteigta 2002 m. kovai su kontrabanda ir kitais muitų teisės aktų pažeidimais ir nusikaltimais. Tarnybos steigėjas - Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų mi ...

Vainius Butinas

1990 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, 2004 m. – Kauno technologijos universitetą. 1991–1993 m. Klaipėdos rajono pasienio užkardos šaulys, tarnavo Nidos kontrolės punkte. 1993–1997 m. Klaipėdos rinktinės Juodkrantės pasienio užk ...

Pranas Dragūnaitis

Mokėsi Riazanės aukštojoje vadų mokykloje. Ją išformavus perkeltas į analogiška mokyklą Baku, ją baigė 1960 m. 1960–1989 m. tarnavo TSRS ginkluotosiose pajėgose, 1981–1983 m. dalyvavo Afganistano kare. Nuo 1991 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respubli ...

Jurgis Jurgelis

Jurgis Jurgelis – žvalgybininkas ir politikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, Valstybės saugumo departamento vadovas.

Algirdas Sadkauskas

1967 m. baigė Vilniaus automokyklą, dirbo vairuotoju Trakų melioracijos statybos valdyboje. 1971 m. baigė Ukmergės žemės ūkio mechanizacijos technikumą. 1971 m. kolūkio dirbtuvių vedėjas, 1972–1979 m. inžinierius mechanikas, 1974–1985 m. Semelišk ...

Sigitas Virketis

1990 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1997 m. gruodžio 2 d. pradėjo tarnybą Pasienio policijos departamento PPD Šiaulių pasienio policijos rinktinės Operatyvinio skyriaus viršininku. Nuo 1998 m. rugpjūčio 25 d. PPD Šia ...

Ažvinčių–Minčios giria

Ažvinčių–Minčios giria – tai devintas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas, esantis Lietuvos rytuose. Driekiasi Aukštaitijoje, Ignalinos, Zarasų ir Utenos rajonuose. Pietuose siekia joje esantį vienintelį miestą – Ignaliną, šiaurėje – Salako miestelį.

Biržų giria

Plotas 17 320 ha, pagal dydį 10-ta vieta Lietuvoje. Mišku apaugę 15 419 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 15 588 ha. Priklauso Biržų miškų urėdijos Latvelių 1968 ha, Tamošiūnų 2893 ha, Spalviškių 3156 ha, Būginių 5663 ha girininkijoms. Girioj ...

Dainavos giria

Dainavos giria, Druskininkų-Varėnos miškai, Gudų giria – tai didžiausias Lietuvos miškų masyvas, plytintis Dzūkijoje, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės teritorijose. Girios plotas yra 1450 km², mišku apaugę 1145 km². Yra išskiriama ~250 ...

Kapčiamiesčio giria

Kapčiamiesčio giria − aštuntas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Lazdijų rajono ir visos Lietuvos pietuose, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Masyvo plotas ~ 27 000 ha. Girios šiaurėje įsikūręs Kapčiamiesčio miestelis. Miškų masyvas ištįsęs iš ...

Karšuvos giria

Karšuvos giria − tai ketvirtas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas esantis Jurbarko ir Tauragės rajonuose prie plento Klaipėda − Jurbarkas. Plotas 42 850 ha, mišku apaugę 35 900 ha. Viešvilės miestelis įsikūręs girios pietvakariuose, kiek toliau n ...

Labanoro–Pabradės giria

Didžiuma girios patenka į Žeimenos baseino dešiniąją pusę. Miškus vagoja šie dešinieji Žeimenos intakai: Lakaja, Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Gulbinė, Dubinga, Mečanka, Jusinė, Sąvalka. Rytinė miško dalis patenka į kairiąją Žeimenos baseino pusę – j ...

Romintos giria

Vikiteka Romintos giria – miškas ir tuo pačiu mezoreljefas Lietuvoje Vilkaviškio rajone, Karaliaučiaus krašte Nesterovo rajone ir Lenkijoje Varmijos Mozūrų vaivadijoje. Giria priklauso Sūduvos aukštumai, kuri yra viena iš Baltijos aukštumų dalių. ...

Rūdninkų giria

Rūdninkų giria − penktas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose, 23 km į pietus nuo Vilniaus esantis Lietuvos pietryčiuose. Girios plotas ~60 000 ha. Vakarinę masyvo dalį kerta 105 Pirčiupiai–Eišiškės plentas, šiaurinę ...

Šimonių giria

Masyvo plotas 13 500 ha pagal 2008 m. Miškas kompaktiškas, apie 16 km ištįsęs iš vakarų į rytus, apie 10 km − iš šiaurės į pietus. Pietvakariuose susisiekia su Akmenos mišku. Pušynai sudaro apie 60 procentų girios, beržynai – 24 procentus, eglyna ...

Žagarės giria

Žagarės giria − giria Joniškio rajone, 4 km į pietvakarius nuo Žagarės. Užima 66.2 km² plotą. Patenka į Joniškio miškų urėdijos Skaistgirio, Žagarės, Juodeikių, Endriškių girininkijas. Giria susideda iš 21 miško; didesnieji: Žagarės, Didmiškio, B ...

Žalioji giria

Žalioji giria − miškas Panevėžio ir Pasvalio rajonuose, 11 km į šiaurės rytus nuo Panevėžio, abipus kelio į Vabalninką. Girios plotas 14 172.62 ha pagal 2007 m., iš jų miškais apaugusi 12 546 ha arba 88 proc. Miškų masyvas ištįsęs apie 19 km iš v ...

Aukštaitija

Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas. Aukštaitija pasižymi tarmių, tradicinių papročių, tradicinės architektūros, gyvensenos ir kt. istorinio etnokultūrinio paveldo įvairove. Joje iš dalies išlikęs kai kurių sen. baltų etninių ...

Aukštaičių rūbai

Aukštaičių tautiniai rūbai – lietuviškojo tautinio kostiumo stilius didžiausiame Lietuvos regione Aukštaitijoje, XIX a. pabaigos – XX a. vidurio valstiečių išeiginiai rūbai. Naudojami kaip etalonas, pristatant Lietuvą tarptautiniuose renginiuose.

Aukštaičių tarmė

Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė, kuria šnekama etnografinėje Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje. Aukštaitiškai kalbančiųjų skaičius yra ~2.5 mln. Aukštaičių tarmė, ypač jos pietvakarinė ir pietinė dalis, yra gerokai archajiškesnė už ...

Gryčia

Gryčia – aukštaičių gyvenamasis namas. Ją sudaro tokios pagrindinės patalpos: priemenė, seklyčia, kamara ir gryčia. Stačiakampio plano, 1 ar 2 patalpų, paprastai su 4 langais, moliu plūkta asla. Krosnis įrengta kampe prie įėjimo. Gryčioje būdavo ...

Pantininkai

Pantininkai – rytų aukštaičių tarminė grupė. Būdinga tarimo ypatybė – vietoje bendrinės kalbos tvirtagalių dvigarsių am, an, em, en tariama om, on, ėm, ėn ; pavyzdžiui: k om ps, l on ks, t ėm pt, p ėn kts. Kiti pantininkai tose vietose taria um, ...

Pirkia

Pirkia – rytų aukštaičių ir dzūkų gyvenamasis namas, pagrindinis sodybos trobesys, rąstų sienomis, dvišlaičiu stogu su gonkelėmis prie pagrindinio įėjimo. Sudaro tokios pagrindinės patalpos: priemenė, pirkia, virtuvė, pirkaitė ir seklyčia. Dzūkų ...

Rūmas

Rūmas – aukštaičių gyvenamasis namas. Sudaro tokios patalpos: priemenė, gryčia, kamara, seklyčia ir kaminas. Tokie išvystyto plano pastatai su kryžma ir mėsos rūkymo kaminu buvo statomi iki XIX a. pab. Kupiškio raj.

Dzūkija

Dzūkija – etnografinis regionas Pietų Aukštaitijoje. Lietuvos Respublikai priklausančios Dzūkijos dalies autochtonai yra vad. dzūkai, kalbantys daugiausia lietuvių kalbos aukštaičių tarmės pietų aukštaičių, arba vad. "vakarinių dzūkų" / "dzūkų tr ...

Dzūkijos nacionalinis parkas

Dzūkijos nacionalinis parkas – Lietuvos valstybinis parkas, įkurtas 1991 m. gamtiniu ir kultūriniu požiūriu turtingiausioms Dzūkijos krašto teritorijoms saugoti, tvarkyti bei naudoti. Pagrindiniai uždaviniai – išsaugoti Dainavos krašto gamtinius ...

Dzūkų rūbai

Dzūkų tautiniai rūbai – tarp dzūkų paplitęs istorinių lietuvių drabužių stilius. Tautiniais drabužiais laikomi XIX a. pabaigos – XX a. vidurio valstiečių išeiginiai rūbai. Nederlingomis žemėmis žinomo Dzūkijos krašto gyventojai ilgai vilkėjo trad ...

Skarinys

Skarinis – dzūkų etnografinis rankšluostis su kutais, pašluostė, naudoti virtuvėje, namų buityje. Skariniu uždengdavo duoną ir rauginamų burokėlių statinaitę. Skariniu šluostėsi. Į skarinį susukdavo smulkius į kelionę imamus daiktus ar uždengdavo ...