ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 250

Vokiečių bokseris

Bokseris – yra vidutinio dydžio trupaplaukių šunų veislė, išvesta XIX amžiaus pabaigoje Vokietijoje. Bokserių pirmtakas, dabar išnykęs bulenbeiceris, buvo naudojamas stambių gyvūnų medžioklei, tačiau pats bokseris klasifikuojamas kaip darbinis ar ...

Vokiečių dogas

Vokiečių dogai veisiami trijų pagrindinių spalvų: Rudi ir tigriniai; Tigriniai: pagrindo spalva nuo šviesiai gelsvos iki sodrios raudonai-auksinės su juodais dryžiais, taisyklingai išsidėsčiusiais po visą kūną šonkaulių kryptimi. Būtina juoda kau ...

Vokiečių jagdterjeras

Jagdterjeras, vokiečių jagdterjeras - šunų veislė, išvesta Vokietijoje, po Pirmojo pasaulinio karo, 1920 m. Galutinis rezultatas gautas sukryžminus foksterjerą, leiklandterjerą ir velšterjerą. Šios veislės išvedimo tikslas buvo universalaus, medž ...

Vokiečių mažasis špicas

Mažieji vokiečių špicai – palyginus sena šunų veislė, priskiriama prie dekoratyvinių. Manoma, jog kilę Vokietijoje. Tai reta Lietuvoje šunų veislė - pagal 2003 m. statistiką buvo registruota vos dvidešimt šių šunų. Ir nežinia, kodėl tokia reta - ...

Vokiečių špicas

Vokiečių špicas - šunų veislė. Šios veislės šunys Lietuvoje nėra populiarūs. Lietuvos kinologų draugijoje užregistruota apie 20 mažųjų bei nykštukinių špicų.

Atlapakraštis ausūnis

Atlapakraštis ausūnis – ausūninių šeimos grybų rūšis. Vaisiakūniai nedideli, iki 4 cm skersmens. Jauni beveik rutuliški, puodelio, galiausiai - netaisyklingos, banguotos lėkštelės formos. Viršus nežymiai raukšletas, šviesiai rudas, gelsvai pilkšv ...

Ausūniniai

Ausūniniai – ausūniečių eilės grybų šeima. Visi šios šeimos grybai yra saprotrofai, iš jų kai kurie auga tik gaisravietėse, taigi yra tipiški gaisraviečių gyventojai. Šie vidutinio dydžio grybai yra plokščiadugnės lėkštės pavidalo ir dažnai būna ...

Krateriškasis taurūnis

Krateriškasis taurūnis – taukinių šeimai, priklausantis nevalgomas grybas. Lietuvoje retas, todėl yra saugotinas. Ši grybų rūšis nuo 2000 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje žinoma apie 10 šio grybo radaviečių Alytaus, Jurbarko, Mo ...

Paprastasis taukius

Paprastasis taukius – taukinių šeimai priklausantis nevalgomas grybas. Šis grybas yra beveik išnykęs. Dėl to yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Paprastasis taukius yra labai retas ir nykstantis grybas visoje Europoje.

Pirštuotasis aukšliavarpis

Pirštuotasis aukšliavarpis – briedžiukinių šeimos grybų rūšis. Kepurėlė 2-3 cm aukščio, 1-2 cm skersmens, varpeliška, viršutinė dalis priaugusi prie koto, nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos spalvos, pakraščiai balsvi, paviršius išilgai vagotas, ...

Rudasis ausūnis

Rudasis ausūnis - ausūninių šeimos grybų rūšis. Vaisiakūniai nedideli, 2-8 cm skersmens. Jauni yra apvalios, vėliau - dubenėlio, galiausiai - netaisyklingai briaunotos lėkštelės formos, kraštai aštrūs, dažnai sutrūkinėję, šviesiai rudos, kaštonin ...

Smiltyninis ausūnis

Smiltyninis ausūnis – ausūninių šeimos grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs, nedideli, iki 4 cm skersmens. Jauni yra rutuliški, vėliau – atsiveria taurės, piltuvo formos vaisiakūniu, kurio pamatinė dalis kotiškai nusmailėjusi, 1-2 cm ilgio, pasinėru ...

Trumas

Trumas, dar vadinamas triufeliu – labai vertingas truminių šeimos grybas ir vienas brangiausių delikatesų. Vaisiakūniai bulvės gumbo formos ir didumo, su juoda gruoblėta luobele. Auga ąžuolynuose, skroblynuose, 10–20 cm gylyje. Ne visos ąžuolų ir ...

Vasarinis trumas

Vasarinis trumas – trumų genties grybų rūšis, kurią gurmanai vertina kaip delikatesą. Vaisiakūnis 3-9 cm skersmens, beveik kūgiškas, padengtas piramidės formos briaunotais juodai rudais gūbreliais. Spalva įvairuoja nuo tamsiai rudos iki juodos. T ...

Agarikiečiai

Agarikiečiai – papėdgrybių eilė. Grybai išaugina įvairius vaisiakūnius, kepurėlės forma įvairi. Himenoforas lakštelinis. Lietuvoje auga 19 šeimų: Šeima. Pievagrybiniai Agaricaceae Pievagrybis Agaricus Šlakabudėlė Cystolepiota Mėšlagrybis Coprinus ...

Agurkinė didpūslė

Agurkinė didpūslė – mažūninių šeimos, didpūslių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pievos, pakrantės, pagrioviai, miškai, tarp žolių. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Cistidės verpstiškos, didelės, pūslės pavidalo. Vaisiakūniai m ...

Amiantinė šlakabudė

Amiantinė šlakabudė – pievagrybinių šeimos, šlakabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, retai lapuočių miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė grūdėta, kotas kepurėlės spalvos, plaušuotas. Vaisiak ...

Anyžiakvapė tauriabudė

Anyžiakvapė tauriabudė – baltikinių šeimos, tauriabudžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2–5 cm skersmens, jauna apvaliai iškili, vėliau paplokščia, truputį įdubusi, smulkiai plaušuota, jaunų grybų balta, senų pilkšvai rusva. ...

Ankstyvoji dirvabudė

Ankstyvoji dirvabudė – kiškiabudinių šeimai priklausantis valgomas grybas, turintis vidutiniškas maistines savybes. Lietuvoje dažna.

Apgaulingasis pumpotaukšlis

Apgaulingasis pumpotaukšlis – pumpotaukšlių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai nedideli, 2-4 cm skersmens, plaušuoti, plaušuotai karpoti. Jauni būna rutuliški, vėliau – kriaušiški. Viršutinė dalis galvutė platesnė, į pamatą siaurėjanti, smailėjanč ...

Apykaklinis mažūnis

Apykaklinis mažūnis – mažūninių šeimos, mažūnių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ant nukritusių lapų, šakelių, šaknų. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė baltai kreminė, gofruota, kotas rausvai rudas, beveik juodas. Vaisi ...

Ašarojanti jaunabudė

Ašarojanti jaunabudė – jaunabudžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5-7 10 cm skersmens, jauna varpelio formos, gaubta, iškili, senesnė paplokščia, lygi, plaušuota, sausa, tik po lietaus lipni, balsva, gelsva. Lakšteli ...

Ašutinis mažūnis

Ašutinis mažūnis – mažūninių šeimos, mažūnių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ant nukritusių pušies, eglės, spyglių, rečiau ant smulkių šakelių. Augimo laikas ankstyvas pavasaris, vėlyvas ruduo, vasara. Pagrindiniai požymiai Panaši šiurkščiakotė ...

Auksaviršė skujagalvė

Auksaviršė skujagalvė – skujagalvių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, retai dideli. Kepurėlė 5-1013 cm skersmens, retai didesnė, mėsinga, geltona, rusvai geltona, lipni, apšepusi rusvais, prigludusiais žvyneliais. Lakšteliai kre ...

Auksiaspalvis grūzdas

Kepurėlė 4–6 cm skersmens, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia ir galiausiai per vidurį įdubusi, jaunų vaisiakūnių kraštai užsilenkę žemyn. Luobelė plika, matinė, dažnai padengta tamsiomis dėmėmis. Kotas 4– 8 cm ilgio ir 1.5 – 2 cm skersmens, ly ...

Ąžuolinė kepena

Ąžuolinė kepena – kempenainių šeimos grybų rūšis. Vaisiakūniai stambūs, 10-30 cm skersmens, 3-6 cm storio, vienmečiai, minkšti, sultingi, mėsingi, trumpu storu šoniniu kotu prisitvirtinę prie gyvo ąžuolo kamieno. Kepurėlė vėduokliškai pailga, šie ...

Ąžuolinė kreivabudė

Ąžuolinė kreivabudė – šalmabudinių šeimos, kreivabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Parkai, pakelės, gyvų lapuočių sužalotoje vietoje. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė mėsinga, kieta, paviršius šiurkštus, plaušuot ...

Ąžuolinis skiautenėlis

Ąžuolinis skiautenėlis – šalmabudinių šeimos, skiautenėlių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ant negyvos lapuočių medienos, ypač ąžuolo kelmų, stuobrių, išvartų. Augimo laikas Ruduo, nešalta žiema, pavasaris, vasara. Pagrindiniai požymiai Lapuoči ...

Balsvoji kupstabudė

Balsvoji kupstabudė – kupstabudinių šeimos, kupstabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, retai sodai, pakelės, pamiškės, grioviai. Augimo laikas Ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai balti, tamprūs, lakšteliai priaugtiniai. ...

Baltasis baltikas

Baltasis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, krūmokšniai. Augimo laikas Ruduo. Pagrindiniai požymiai Balti, pilkšvi vaisiakūniai, auga grupėmis, ypač po beržais. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 8–12 cm sk ...

Baltikas

Baltikas – baltikinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, mėsingi. Kepurėlės paviršius glitus, sausas, plaušuotas, žvynuotas. Lakšteliai priaugtiniai. Kotas su žiedu arba be jo. Trama kartais ryškaus, nemalonaus kvapo. Auga vasarą ...

Baltikiniai

Baltikiniai – agarikiečių eilės grybų šeima. Šios šeimos grybų vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlės paviršius lygus ar žvynuotas. Yra valgomų, nuodingų rūšių, aktyvių medienos ardytojų. Lietuvoje užregistruota virš 300 rūšių, priklausančių ši ...

Bekvapė gijabudė

Bekvapė gijabudė – gijabudžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5-10 12 cm skersmens, iškili, senesnių grybų iškiliai paplokščia, su gūbreliu, kartais netaisyklingai įdubusi, lygi, blizganti, pilka, violetiškai pilka, s ...

Bevainikė musmirė

Bevainikė musmirė – musmirių genties grybas. Kepurėlė 5-10 cm skersmens, jauna varpelio formos, senesnė paplokščia, pilka, ruda, gelsva, balsva, pagal spalvą ir kai kurias kitas žymes skirstoma į kelias formas, bet praktiniu požiūriu visos jos ly ...

Cinamoninis nuosėdis

Cinamoninis nuosėdis – nuosėdinių šeimos valgomas grybas. Jo nepatartina valgyti, nes šiek tiek nuodingas. Apsinuodijimo šiuo grybu požymis: virškinimo sutrikimai. Lietuvoje labai dažnas.

Degėsinė trapiabudė

Degėsinė trapiabudė – pievagrybinių šeimos, trapiabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Negyva lapuočių, retai spugliuočių mediena. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Jauni grybai lyg apsnigti, apšerkšniję, baltai dribsniuoti. ...

Dėmėtoji plempė

Dėmėtoji plempė – baltikinių šeimos, plempių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, ypač seni samanoti pušynai. Augimo laikas Vasara, ypač ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė balta, gelsva, rausvai dėmėta, labai kartaus skonio. V ...

Didžioji langermanija

Didžioji langermanija, milžininis bizdžius arba didysis kukurdvelkis – pumpotaukšlinių šeimos grybas. Gana įdomus grybas, galintis išauginti iki 10 kg sveriantį vaisiakūnį, kuris iš pradžių būna baltas, o sendamas gelsvėja. Jo paviršius apaugęs s ...

Dygliuotasis pumpotaukšlis

Dygliuotasis pumpotaukšlis – pumpotaukšlių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai 3-5 cm skersmens, rutuliški, plačiai kriaušiški, ties pagrindu smailėjantis, be aiškiai susiformavusios koto. Spalva įvairuoja nuo baltos, balkšvos iki šviesiai rudos. G ...

Dirvabudė

Dirvabudė – kiškiabudinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė gaubta, balta, gelsva ir kitokių spalvų. Auga ant medienos, žemės, tarp samanų. Lietuvoje žinoma 11 rūšių, kelios valgomos: Šokoladinė dirvabudė Agrocybe erebi ...

Dirvoninė laibabudė

Dirvoninė laibabudė – baltikinių šeimos, laibabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Smėlėtos, žolėtos dirvos, pakelės, paupiai, miško aikštelės. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai drėgno smėlio spalvos, kepurėlė įd ...

Dulkančioji krenklė

Dulkančioji krenklė – kupstabudinių šeimos, krenklių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Negyvi ūmėdžių, piengrybių vaisiakūniai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Grybai, augantys ant kitų negyv ...

Dvisporis pievagrybis

Dvisporis pievagrybis, šampinionas – pievagrybinių šeimos, pievagrybių genties grybų rūšis. Valgomasis grybas.

Dvokiančioji gijabudė

Dvokiančioji gijabudė – gijabudžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5-8 cm skersmens, iškili, senesnių vaisiakūnių išsiplėtusi, šiek tiek įdubusi, lygi, blizganti, pilka, violetiškai pilka, pilkai ruda, kraštai netaisy ...

Dvokiančioji plempė

Dvokiančioji plempė – baltikinių šeimos, plempių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, mišrieji miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas baltai plaukuotas, šeriuotas, trama nemalonaus kvapo. Vaisiakūniai nedideli. Ke ...

Dvokiančioji smirdeklė

Dvokiančioji smirdeklė – mažūninių šeimos, smirdeklių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ant nukritusių, papuvusių lazdyno, ąžuolo, kitų lapuočių šakų. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Labai tamprūs, smarkiai dvokiantys, smulkūs ...

Dvokiančioji šlakabudė

Kepurėlė 2–6 cm skersmens iš pradžių pusiau apvali, vėliau varpeliška ir galiausiai beveik horizontali, su nedideliu gūbreliu per vidurį ir skilinėtais kraštais. Luobelė grūdėta. Kotas 3–6 cm ilgio, cilindriškas, prie pagrindo truputį sustorėjęs, ...

Dvokiančioji žvynabudėlė

Dvokiančioji žvynabudėlė – pievagrybinių šeimos, žvynabudėlių genties grybų rūšis. Augimo vieta Krūmokšniai, pakelės, parkai, miškai, žolėtos vietos. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė skėčio formos, baltame fone rausvai ...

Elninė skydabudė

Elninė skydabudė – skydabudžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio didumo, kartais dideli. Kepurėlė 5-10 15 cm skersmens, jauna kūgiška, senesnė paplokščia, su smailiu gūbreliu, kartais suskeldėjusi, plaušuota, drėgnu oru gleivėta, pilkai ...

Gelsvarudis mažūnis

Gelsvarudis mažūnis – mažūninių šeimos, mažūnių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, mišrieji miškai, parkai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas pamate su geltono micelio apvalkalu. Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2-3 ...