ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 248

Gelsvoji laibabudė

Gelsvoji laibabudė – baltikinių šeimos, laibabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pelkėtose vietose ant durpių kupstelių su negyvomis samanomis. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai gležni, kepurėlė gofruotai vagota ...

Geltonoji balteklė

Geltonoji balteklė – kupstabudinių šeimos, balteklių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, spygliuočių, mišrieji miškai, drėgnos, žolėtos vietos. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė, lakšteliai ir kotas geltonos spal ...

Geltonžvynė guotė

Geltonžvynė guotė – guoteninių šeimos valgomas grybas, turintis geras maistines savybes. Dėl savo retumo įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Sinonimai: Lamacium chrysodon, Auksiaspalvė guotė.

Gijabudė

Gijabudė – gijabudinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė nuo baltos iki juodos spalvos. Lakšteliai įvairaus tipo – laisvi, priaugę, prisegti ir kt. Dauguma saprofitai. Auga miškuose, parkuose, daržuose, pievose, ganyklo ...

Gijabudiniai

Gijabudiniai – agarikiečių eilės grybų šeima. Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio dydžio. Kepurėlė varpelio, kūgio ir kt. formos, nuo baltos iki juodai mėlynos spalvos. Saprofitai. Išplitę visame žemės rutulyje, auga nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo ...

Gleivėtasis nuosėdis

Gleivėtasis nuosėdis – nuosėdžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, mėsingi. Kepurėlė 5-8 cm skersmens, užauga ir diddesnė, labai gleivėta, blizganti, geltonai ruda, oranžinė, rausvai ruda, vidurys amsesnis. Lakšteliai pilkšvi, s ...

Gleiviabudė

Gleiviabudė – gleiviabudinių šeimos grybų gentis. Gentis dabar priskiriama prie Psilocybe glotniagalvė. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, smulkūs, kartais stambūs. Kepurėlė lipni, gleivėta. Kotas su žiedu. Auga vasarą, rudenį ant žemės, ekskrementų, ...

Gleiviabudiniai

Gleiviabudiniai – papėdgrybūnų klasės agarikiečių eilės grybų šeima. Grybų vaisiakūniai įvairaus dydžio. Kepurėlės apatinėje pusėje esantis himenoforas lakštelinis. Auga miškuose, parkuose, soduose, laukuose ir ganyklose. Mėgsta gana įvairų subst ...

Guotė

Guotė – guoteninių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė balta, pilka, pilkšva ir kt. spalvų. Pagal formą kepurėlė būna kūgiška, iškilai paplokščia. Lietuvoje auga šios rūšys: Juosvoji guotė Hygrophorus atramentosus. Rūšis ...

Guotenė

Guotenė – guoteninių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai ryškių spalvų, įvairaus dydžio, tačiau retai būna dideli. Auga pievose, pamiškėse, ganyklose. Išskiriama ~150 rūšių. Lietuvoje auga šios rūšys: Kvapioji guotenė Hygrocybe quieta Rožinė guoten ...

Guoteniniai

Guoteniniai – agarikiečių eilės grybų šeima. Lietuvoje auga trys šios eilės grybų gentys: Guotainis Camarophyllopsis Guotenė Hygrocybe Guotė Hygrophorus

Ilgakotis mėšlagrybis

Ilgakotis mėšlagrybis – pievagrybinių šeimos, mėšlagrybių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, sodai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas baltas, baltai vilnotas, plaušuotas, ilgas. Vaisiakūniai nedideli. Kepurėl ...

Ilgasis kukurdvelkis

Ilgasis kukurdvelkis – pumpotaukšlinių šeimos valgomas grybas, turintis geras maistines savybes. Sinonimai: Calvatia saccata, Lycoperdon saccatum.

Išsėtinis mėšlagrybis

Išsėtinis mėšlagrybis – pievagrybinių šeimos, mėšlagrybių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, sodai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Smulkučiai grybai, augantys tik ant papuvusios medienos. Gležni, smulkučiai vais ...

Juodkraštė skydabudė

Juodkraštė skydabudė – skydabudžių genties grybų rūšis. Labai panaši į elninę skydabudę. Skiriasi nuo jos kiek mažesniais ir tamsesniais vaisiakūniais, ypač juodai taškuotais lakštelių pakraščiais. Kepurėlė 5-10 cm skersmens, jauna kūgiška, senes ...

Juosvoji guotė

Auga vasarą ir rudenį spygliuočių dažniausiai eglynuose, mišriuose miškuose su kalkingais dirvožemiais. Nuo kitų guočių, ypač juosvarudės guotės, skiriasi augavietėmis – pastaroji auga pušynuose. Kepurėlė pilka, su metalo atspalviu, 3.5-8 cm sker ...

Karčioji jaunabudė

Karčioji jaunabudė – jaunabudžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 7-12 15 cm skersmens, jauna varpelio formos, gaubta, iškili, senesnė paplokščia, horizontali, su buku gūbreliu, kartais be jo, pakraščiai vingiuotai išs ...

Karteklė

Karteklė – gleiviabudinių arba Hymenogastraceae šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai rausvai rudi, kartais oranžiški ar geltoni, paprastai su ryškiu kepurėlės dangalu. Auga miškuose ant trūnijančios medienos saprotrofas, gali ir parazituoti medžius.

Kelminė laibabudė

Kelminė laibabudė – baltikinių šeimos, laibabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Papuvusi lapuočių ar spygliuočių mediena. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė nešvariai pilkai ruda, išblunkanti. Vaisiakūniai smulkūs. K ...

Kelmutis

Kelmutis – šalmabudinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė mėsinga, plaušuota ar žvynuota. Kotas su žiedu, retai būna be jo. Lakšteliai balsvi, priaugtiniai. Auga rudenį, retai vasarą ant gyvų medžių kamienų, stuobrių, k ...

Kepenaininiai

Kepenaininiai – agarikiečių eilės grybų šeima, priklausanti papėdgrybių klasei. Vaisiakūniai iš pradžių gumbo, vėliau pailgų kepurėlių, kastuvėlio arba liežuvėlio pavidalo, apie 10-20 cm skersmens ir 2-6 cm storio. Kepurėlės pavienės arba suaugus ...

Kislioji guotė

Kislioji guotė – guoteninių šeimos, guočių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–5 7 cm skersmens, jaunų grybų išgaubta, vėliau paplokščia, kartais net plačiai įdubusi, gleivėta, po lietaus labai lipni, jaunų vaisiakūnių ...

Klumpiaausis

Klumpiaausis – klumpiaausinių šeimos grybų gentis. Šiai genčiai priklauso skėtiški arba vėduokliški grybai, kurie dažniausiai auga ant medžių šakų ir skaido medieną. Poros rūšių vaisiakūnių išvaizda labiau išskirtinė: Crepidotus cinnabarinus jie ...

Konrado guotenė

Konrado guotenė – guoteninių šeimos, guotenių genties grybų rūšis. Augimo vieta Atviros, žolėtos vietos, pamiškės, parkai, pakelės. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ir kotas oranžiškai geltoni, lakšteliai geltoni. Vaisi ...

Kopinė trapiabudė

Kopinė trapiabudė – pievagrybinių šeimos, trapiabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Kopos, smėlynai, smėlingi miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Auga smėlėtose vietose, dažniausiai tik pajūrio kopose. Vaisiakūniai smu ...

Kriaušinis pumpotaukšlis

Kriaušinis pumpotaukšlis – pumpotaukšlių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio didumo, 3-5 cm aukščio, 2-3 storio, viršutinė dalis kriaušės formos, į pagrindą smailėjantys. Jauni balti, senesni gelsvi, net rudi, paviršius smulkiai grūdėtas, ...

Kūgiabudė

Kūgiabudė – Hymenogastraceae šeimos grybų gentis. Sudaro ~300 rūšių, paplitusių daugiausia Šiaurės pusrutulyje. Dalis rūšių – nuodingos. Auga kur yra samanų danga, pūvantys medžiai. Lietuvoje auga šios rūšys: Rausvarudė kūgiabudė Galerina sideroi ...

Kukurdvelkis

Kukurdvelkis šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai kriaušės arba kiaušinio pavidalo, su ryškiu kotu. Jauni vaisiakūniai valgomi. Lietuvoje auga šios rūšys: Baltasis kukurdvelkis Calvatia candida Ilgasis kukurdvelkis Calvatia excipuliformis. Pav. Leli ...

Kupstabudė

Kupstabudė – kupstabudinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai mėsingi, balti, pilki, melsvi. Grybai smulkūs, vidutinio dydžio. Lakštelių trama keičia spalvą: ruduoja, mėlynuoja, juoduoja arba nekeičia spalvos. Lietuvoje auga šios rūšys: Melsvėjanč ...

Kupstinė šalmabudė

Kupstinė šalmabudė – šalmabudinių šeimos, šalmabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ąžuolo, retai kitų lapuočių kelmai, išvartos. Augimo laikas Vasara, dažniausiai ruduo. Pagrindiniai požymiai Kupstais auganti šalmabudė. Vaisiakūniai smulkūs. ...

Lapinis mažūnis

Lapinis mažūnis – mažūninių šeimos, mažūnių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ant nukritusių medžių lapų, ypač jų lapkočių, gyslų, žolių stiebų. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė vagotai raukšlėta, kotas rusvas. Vaisiakū ...

Lipnioji skujagalvė

Lipnioji skujagalvė – skujagalvių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, retai dideli. Kepurėlė 5-8 10-15 cm skersmens, užaugusi paplokščia, su buku gūbreliu arba be jo, gleivėta, geltonai ruda, žvynuota. Lakšteliai šviesiai geltoni, ...

Maumedyninis baltikas

Maumedyninis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Augimo vieta Maumedynai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Auga tik po maumedžiais. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–8 10 cm skersmens, paplokščia s ...

Melsvakotis nuosėdis

Melsvakotis nuosėdis – nuosėdžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5-10 12 cm skersmens, iš pradžių varpelio formos, kūgiška, iškili, senesnių paplokščia, su buku gūbreliu, lygi, gleivėta, ypač lipni drėgnu oru, blizganti, gelsva ...

Melsvažalė gleiviabudė

Melsvažalė gleiviabudė – gleiviabudinių šeimos grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio didumo, gleivėti. Kepurėlė 3-7 10 cm skersmens, jaunų grybų varpelio formos, senesnių – iškili, plaušuota, gleivėta, melsvai žalia, kartais išblukusi iki ...

Mėšlagrybis

Mėšlagrybis – pievagrybinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai smulkūs arba vidutinio dydžio, su skiautėtai gofruota kepurėle. Lakšteliai dažniausiai ištyžtantys. Kotas lygus, kartais su žiedu. Auga ant žemės, mėšlo, humusingos dirvos. Geras objek ...

Miltagrybis vyšninis

Miltagrybis vyšninis – miltagrybių genties grybų rūšis. Kepurėlė 3-12 cm skersmens, baltai gelsva, senesnių pilko atspalvio, netaisyklingos formos, dažniausiai piltuvėlio pavidalo, lygi arba lyg apibarstyta miltais, jaunoje stadijoje užraitytais ...

Minkštūnis

Minkštūnis – baltikinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, retai dideli. Kepurėlė su gūbreliu, mėsinga, įvairių spalvų. Lakšteliai priaugtiniai, balti, kreminiai, rudi. Auga pavasarį, vasarą ir rudenį miškuose, parkuose, soduose, ...

Miškinis mėšlagrybis

Miškinis mėšlagrybis – pievagrybinių šeimos, mėšlagrybių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių miškai, parkai, pakelės, sodybos. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Sporos didelės, karpotos. Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–5 ...

Nuosėdinė žvynabudėlė

Nuosėdinė žvynabudėlė – pievagrybinių klasei, priklausantis nykstantis grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje rasta tik Žaliųjų ežerų apylinkėse. Reta ir visoje Europoje, todėl priskiriama prie sa ...

Nuosėdiniai

Nuosėdiniai – agarikiečių eilės grybų šeima. Vaisiakūniai taisyklingi. Lakšteliai gelsvi, rusvi arba tamsiai rudi. Daugelis rūšių turi voratinklio pavidalo šydą. Auga miškuose, parkuose, soduose, ypač rudenį. Dauguma šios šeimos grybų nevalgomi, ...

Nuosėdis

Nuosėdis – nuosėdinių šeimos grybų gentis. Tai didžiausia agarikiečių gentis, joje yra daugiau nei 2000 rūšių. Lietuvoje yra 120 rūšių. Labiausiai paplitusios: Gyvatkotis nuosėdis Cortinarius trivialis.Nevalgomas. Ožiakvapis nuosėdis Cortinarius ...

Oranžinė laibūnėlė

Oranžinė laibūnėlė – baltikinių šeimos, laibūnėlių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, ypač spygliuočių, parkai, tarp samanų, žolių. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Sporos mažos, neamiloidinės. Vaisiakūniai smulkūčiai, ma ...

Oranžinė musmirė

Oranžinė musmirė arba oranžiškoji musimirė – musmirių genties grybas. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5-10 cm skersmens, jauna kiaušiniška, varpelio formos, senesnė paplokščia, su buku gūbreliu, pakraščiai vagoti, blizganti, drėgnu oru gleivėta, ka ...

Ožiakvapis nuosėdis

Kepurėlė 4 – 10 cm skersmens, iš pradžių iškili, vėliau paplokščiai iškili, jaunų grybų plaušuota arba žvynuota, su buku gubreliu per vidurį. Kotas 6 – 10 cm ilgio, prie pagrindo gumbiškai sustorėjęs, dažnai padengtas violetinio apvalkalo šydo ta ...

Paprastoji alksniabudė

Paprastoji alksniabudė - alksniabudžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 1-35 cm skersmens, vėduoklės, kriauklės formos, pilkšva, baltai pilka, švelniai kreminė, pilkai gelsva, paviršius šeriuotas, panašus į veltinį, pakraščiai ...

Paprastoji ankštenė

Paprastoji ankštenė – Ankštenių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio didumo arba dideli, 3-10 cm skersmens, dažniausiai rutuliški, ochrinės spalvos gumbai, kartais po kelis suaugę į vieną kupstelį. Kotas rudimentinis, prie pagrindo su gelt ...

Paprastoji kelmiukė

Paprastoji kelmiukė, arba kislioji kelmiukė – kelmiukių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio didumo. Kepurėlė 3-7 cm skersmens, jauna išgaubta varpelio formos, vėliau iškili, su buku, tamsesniu nei kepurėlės pakraščiai gūbreliu, r ...

Paprastoji tauriabudė

Paprastoji tauriabudė – baltikinių šeimos, tauriabudžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2–5 cm skersmens, jauna apvaliai iškili, vėliau paplokščia, kartais kiek įdubusi, lygi, pakraščiai užsilenkę žemyn, plona, balta, gelsva. ...

Pievagrybiniai

Pievagrybiniai – agarikiečių eilės grybų šeima. Grybai išaugina gana nevienodo dydžio vaisiakūnius. Kepurėlės įvairios formos, jos paviršius žvynuotas, plaušuotas ar lygus. Lakšteliai ploni. Auga miškuose, parkuose, pievose, ganyklose ir kitose v ...