ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 241

Pilkasis baltikas

Pilkasis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, ypač pušynai, mišrieji miškai. Augimo laikas Antra vasaros pusė, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė pilkos, rusvai pilkos spalvos, lakšteliai ir kota ...

Pilkasis kazlėkas

Pilkasis kazlėkas – baravykinių šeimos, kazlėkų genties grybų rūšis. Augimo vieta Maumedynai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai nešvariai gelsvai pilkos spalvos. Kepurėlė vidutinio dydžio, retai didesnė, 5–10 12 cm s ...

Pilkoji plempė

Pilkoji plempė – baltikinių šeimos, plempių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs arba vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–5 7 cm skersmens, jauna kūgiška, išgaubta, senesnė paplokščia, su gūbreliu, po lietaus lipni, išdžiūvusi matinė, pilka, rusvai ...

Pilkoji tauriabudė

Pilkoji tauriabudė – baltikinių šeimos, tauriabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, mišrieji miškai, krūmokšniai, tarp žolių. Augimo laikas Vasara retai, ruduo dažniau antroje pusėje. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai pelenų spal ...

Pilkšvarudė stirnabudė

Pilkšvarudė stirnabudė – baltikinių šeimos, stirnabudžių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Miškų pievos, pamiškės, parkai, tarp žolių. Augimo laikas Ruduo, retai vasara. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė, ypač jos ...

Pilkšvarudis baltikas

Pilkšvarudis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, spygliuočių miškai, parkai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė rusva, paviršius šiurkštus, kotas baltas. Vaisiakūniai nedideli ...

Pilkšvoji kreivabudė

Pilkšvoji kreivabudė – šalmabudinių šeimos, kreivabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, ant negyvų šermukšnių, blindžių ar drebulių. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Šviesesnė, nei gluosninė kreivabudė. Vaisia ...

Pilvotasporė žvynabudėlė

Pilvotasporė žvynabudėlė – pievagrybinių šeimos, žvynabudėlių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, tarp žolių. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Sporos didelės, verpstiškos, pilvotos, kepurėlė rudai ochrinė. Vaisiakū ...

Plačialapė kremblė

Plačialapė kremblė – baltikinių šeimos, kremblių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, spygliuočių, mišrieji miškai. Augimo laikas Nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė suaižėjusi, kotas ilgomis gijomis suaugęs su ...

Pušyninis baravykas

Pušyninis baravykas – baravykinių šeimos, baravykų genties grybų rūšis. Augimo vieta Pušynai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Labai panašus į tikrinį baravyką, auga tik po pušimis. Vaisiakūniai masyvūs, dideli. Kepurėlė užauga ...

Raibasis baltikas

Raibasis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, pamiškės, parkai. Augimo laikas Vasaros antra pusė, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė pilkai rusva, pilka, pasišerpetojusi, lakšteliai ir kotas pilki. Va ...

Rašalinis mėšlagrybis

Rašalinis mėšlagrybis – pievagrybinių šeimos, mėšlagrybių genties grybų rūšis. Augimo laikas – nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Augimo vieta – lapuočių miškai, parkai, sodai, pakelės, skverai. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė varpelio formos, kotas ...

Raudongalvis baltikenis

Raudongalvis baltikenis – baltikinių šeimos, baltikenių genties grybų rūšis. Augimo vieta Negyva spygliuočių ir lapuočių mediena. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ir kotas purpuriškai raudoni, žvyneliuoti. Vaisiakūniai ...

Raudonkepuris aksombaravykis

Raudonkepuris aksombaravykis – baravykinių šeimos, aksombaravykių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Lapuočiai, mišrieji miškai, parkai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė rusvai raudona ...

Raukšlėtasis gudukas

Raukšlėtasis gudukas, dar vadinamas guduku, turku, kalpoku – nuosėdžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5-7 12 cm skersmens, jauna varpelio, šalmo formos, ovališka, senesnė paplokščia, su ryškiu gūbreliu, jauna balsva, ...

Rausvarudė stirnabudė

Vaisiakūniai vidutinio dydžio, retai didesni. Kepurėlė 4–8 cm, retai 10 cm skersmens, netaisyklingai įdubusios tauriabudės formos, rausvai ruda, oranžiškai ruda, išblunkanti iki geltonos, gelsvos spalvos. Lakšteliai balsvi, gelsvi, siauri, tankūs ...

Rausvoji ūmėdė

Kepurėlė 7–13 cm skersmens mėsinga, iš pradžių pusiau apvali, vėliau paplokščia, vidurys truputį įdubęs, violetinės spalvos. Luobelė lygi, drėgnu oru šiek tiek lipni. Kotas 4 – 8 cm ilgio, cilindriškas arba nežymiai smailėjantis, kietas ir mėsing ...

Rievėtasis piengrybis

Vaisiakūniai vidutinio dydžio ir didesni. Kepurėlė 3–10 cm skersmens, gaubta, vėliau – iškiliai paplokščia, plačiai įdubusi, kraštai ilgai susisukę, užsilenkę žemyn, gliti, blyškiai ochrinės spalvos, rievėta, viduryje mažiau. Lakšteliai balsvi, v ...

Rožialakštė šalmabudė

Rožialakštė šalmabudė – šalmabudinių šeimos, šalmabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, rečiau spygliuočių medžių kelmai, stuobriai, išvartos. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Viena sambiausių šalmabudžių, sporos am ...

Rožiaspalvė geltonpėdė

Rožiaspalvė geltonpėdė – geltonpėdinių šeimos, geltonpėdžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pušynai, ypač sausuose, gūbriuotuose jų pakraščiuose. Augimo laikas Ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ir kotas švelnios rožinės spalvos, lakšteliai ...

Rudakepuris aksombaravykis

Rudakepuris aksombaravykis – baravykinių šeimos, aksombaravykių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pušynai, eglynai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė kaštono spalvos, kotas rudas, vienodo storio. Vaisiakūniai vidutinio d ...

Rudanugarė guotė

Rudanugarė guotė – guoteninių šeimos, guočių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė geltonai ruda su kaštono spalvos skrituliuku viduryje. Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio ...

Rudeninė kupstabudė

Rudeninė kupstabudė – kupstabudinių šeimos, kupstabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Krūmai, brūzgynai, pagrioviai, žolėtos pakelės, reti miškai. Augimo laikas Ruduo, auga ir po šalnų. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė gelsvai, rudai ruda, aug ...

Skėtinė žvynabudė

Skėtinė žvynabudė – pievagrybinių šeimos, žvynabudžių genties grybų rūšis. Vienas didžiausių kepurėtųjų grybų, kepurėlė iki 30 cm skersmens ir didesnė, jauna kiaušinio formos, ovališka, senesnių grybų paplokščia, jaunų paviršius lygus, greitai ta ...

Skydinė žvynabudėlė

Skydinė žvynabudėlė – pievagrybinių šeimos, žvynabudėlių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, mišrieji miškai, parkai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Sporos plačiai verpstiškos, didelės, kepurėlės kraštai ir kotas pl ...

Skroblyninis raudonviršis

Skroblyninis raudonviršis – baravykinių šeimos, raudonviršių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Lapuočių miškai, po skroblais, lazdynais, ąžuolais. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai ...

Smiltyninis šilbaravykis

Smiltyninis šilbaravykis – alksniabaravykinių šeimos, šilbaravykių genties grybų rūšis. Augimo vieta Smiltingi spygliuočių, lapuočių miškai. Augimo laikas rugsėjis - spalis Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ir kotas geltonai rudos arba kaštoninės sp ...

Stambioji tauriabudė

Stambioji tauriabudė – baltikinių šeimos, tauriabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, mišrieji miškai, kalkingos, žolėtos vietos. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Stambiausia tauriabudė, vaisiakūniai gelsvai rudos s ...

Suaugtinė dirvapintė

Suaugtinė dirvapintė – tai kempininių šeimos, IV kategorijos valgomas grybas. Šis grybas Lietuvoje yra retas, todėl įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Sviestinė plempė

Sviestinė plempė – baltikinių šeimos, plempių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, lapuočių miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ir kotas rudos kaštono spalvos, lakšteliai balti. Vaisiakūniai vidutiniai ir ...

Šakotoji skylėtbudė

Šakotoji skylėtbudė – kempininių šeimos skylėtbudžių genties valgomų grybų rūšis. Plačiai paplitusi rūšis, bet reta visame šiauriniame pusrutulyje.

Šalninė guotė

Šalninė guotė – guoteninių šeimos, guočių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, ypač pušynai. Augimo laikas Ruduo, nebijo šalnų. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė, lakšteliai ir kotas gelsvi, vaisiakūniai gleivėti. Vaisiakūniai smulk ...

Šiaurinis kelmutis

Šiaurinis kelmutis – šalmabudinių šeimos, kelmučių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, sodai, pakelės, ant lapuočių, spygliuočių medienos. Augimo laikas Vasara retai, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlės pakraščiai šviesesnės spal ...

Šilinis kazlėkas

Šilinis kazlėkas, šližiukas – baravykinių šeimos, kazlėkų genties grybų rūšis. Augimo vieta Seni, žolėti pušynai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas be žiedo, vaisiakūnis ne toks gleivėtas kaip kazlėko. Šilinis kazlėkas laba ...

Šilkiškasis baltikas

Šilkiškasis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, mėsingi, balti. Kepurėlė 7–10 cm skersmens, mėsinga, jaunų vaisiakūnių varpelio formos, gaubta, senesnių paplokščia, žemyn užsilenkusiais pakraš ...

Šiurkščioji žvynabudė

Šiurkščioji žvynabudė – pievagrybinių šeimos, žvynabudėžų genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, ypač drėgni žolėti eglynai. Augimo laikas Vasara retai, ruduo. Pagrindiniai požymiai Perpjovus ar perlaužus kepurėlės ir koto trama pa ...

Šviesiakraštė guotė

Šviesiakraštė guotė – guoteninių šeimos, guočių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai oranžiškai rusvi, kotas laibas, į pamatą nusmailėjęs. Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėl ...

Tamprusis kazlėkas

Tamprusis kazlėkas, nakcižieda, retikas, juočbaravykis – baravykinių šeimos, kazlėkų genties grybų rūšis. Augimo vieta Smėlėti pušynai. Augimo laikas Rugsėjis - Lapkritis. Pagrindiniai požymiai Tamprūs vaisiakūniai, nebijantys šalnų, auga grupėmi ...

Taurelinė juosvabudė

Taurelinė juosvabudė – baltikinių šeimos, juosvabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Tarp žolių, miškai, parkai, paupiai, paežerės. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ir kotas juodai rudos spalvos. Vaisiakūniai tauria ...

Tikrasis juodbaravykis

Tikrasis juodbaravykis – baravykinių šeimos, juodbaravykių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Lapuočiai ir mišrieji miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlės paviršius aksomiškas, senų ...

Tikrasis kazlėkas

Tikrasis kazlėkas, kazlėkas, slidukas – baravykinių šeimos, kazlėkų genties grybų rūšis. Augimo vieta Pušynai, ypač jauni. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Gleivėtas, geltonai rudas smėlėtų pušynų grybas. Vaisiakūniai vidutinio ...

Tikrasis raudonviršis

Tikrasis raudonviršis, raudonviršis, raudonikis – baravykinių šeimos, raudonviršių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, mišrieji, žolėti miškai, tik po drebulėmis. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas apšepęs šviesiai r ...

Tikrasis žvynbaravykis

Tikrasis žvynbaravykis – baravykinių šeimos, žvynbaravykių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių miškai: ąžuolynai, beržynai, drebulynai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Žvynuotas, gauruotas, įpjauta trama rausta, juoduoja ...

Tikrinis baravykas

Tikrinis baravykas, baravykas – baravykų genties grybų rūšis. Plačiai paplitęs šiauriniame pusrutulyje. Pietų pusrutulyje natūraliai neaugo, tačiau buvo introdukuotas Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje. Vienas geriausiai pažįstamų ir verting ...

Trumpakotis minkštūnis

Trumpakotis minkštūnis – baltikinių šeimos, minkštūnių genties grybų rūšis. Augimo vieta Tarp žolių, pamiškės, pakelės, parkai, skverai, sodai. Augimo laikas Ankstyvas pavasaris, vėlyvas ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas du kartus trumpesnis už ...

Tuščiakotis baravykenis

Tuščiakotis baravykenis – alksniabaravykinių šeimos, baravykenių genties grybų rūšis. Augimo vieta Maumedynai, miškai, parkai tik po maumedžiais. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ir kotas kaštono spalvos. Kotas su pilkš ...

Valgomasis nuosėdis

Valgomasis nuosėdis – nuosėdinių šeimos valgomasis grybas, turintis geras maistines savybes. Tačiau dėl savo retumo yra saugotinas. Nerekomenduojama jo rinkti ir dėl galimybės supainioti su kitais jį panašiais nuodingaisiais grybais.

Valgomasis pievagrybis

Auga grupėmis ar pavieniui nuo pavasario iki vėlyvo rudens pievose, ganyklose, soduose, pamiškėse, dirvonuose. Reikalinga trąši dirva. Auginamas ir dirbtiniu būdu šiltnamiuose visus metus.

Valgomasis tampriukas

Valgomasis tampriukas – mažūninių šeimos, tampriukų genties grybų rūšis. Augimo vieta Ant eglės kankorėžių. Augimo laikas Pavasaris. Pagrindiniai požymiai Auga tik ant eglės kankorėžių. Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 1–2 cm skersmens, retai dides ...

Variaspalvė geltonpėdė

Variaspalvė geltonpėdė – geltonpėdinių šeimos, geltonpėdžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pušynai, žolėtos vietos. Augimo laikas Rugpjūtis - rugsėjis. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė sausa, lygi, blizganti, kotas kepurėlės spalvos, nusmailėjęs ...