ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 239

Kavos pupelė

Kavos pupelė – kavamedžio krūmo vaisiaus sėkla. Kavamedžio vaisiai yra uogos, o jų viduje paprastai yra po dvi sėklas, kurios ir vadinamos kavos pupelėmis. Dalies kavamedžių uogose yra viena sėkla, tokio krūmo vaisius vadinamas žirniauoge dėl žir ...

Kedrinės pinijos

Kedrinės pinijos – kedrinių pušų valgomos sėklos. Lietuvoje dažniausiai parduodamos sibirinių pušų sėklos. Apskritai daugiausia kedrinių pinijų išgaunama Pietų Korėjoje, Kinijoje, Rusijoje, Pakistane, Afganistane. Didžiausia eksportuoja iš jų Kin ...

Kolamedis

Kolamedis – dedešvinių šeimos visžalių medžių gentis, paplitusi Afrikos tropikuose. Medžiai užauga iki 30 m aukščio. Kolamedžių riešutuose gausu kofeino. Jų kramtymas populiarus tarp vietinių gyventojų. Kolamedžio sėklos naudojamos gydant kvėpavi ...

Kvapusis muskatmedis

Kvapusis muskatmedis – muskatmedinių šeimos augalų rūšis, kilusi iš Bandos salų. Dabar auginamas Pietų, Pietryčių Azijoje, Pietų Amerikoje, Rytų Afrikoje, Madagaskare. Kvapusis muskatmedis tai 10-15 m aukščio visžalis medis. Lapai paprastieji, ly ...

Mandžiūrinis riešutmedis

Laja plačiai rutuliška, retesnė kaip graikinio, medyne augančių viršūninė, su tiesiu, šiek tiek laibėjančiu liemeniu. Žievė juosvai pilka, iš pradžių lygi, vėliau žemutinėje liemens dalyje sueižėjusi. Ūgliai gelsvai žali, apvalūs, stori, jauni pl ...

Moliūgas

Moliūgas – moliūginių šeimos augalų gentis, kilusi iš Vidurio Amerikos. Vienmetis ar rečiau daugiametis žolinis augalas. Stiebas ilgas šliaužiantis arba laipiojantis, rečiau trumpas ir šakotas, plaukuotas. Lapai dideli, ilgakočiai, plaukuoti skia ...

Paprastasis lazdynas

Tai vietinė, savaime auganti Lietuvos krūmedžių rūšis. Nors ir netolygiai, bet paplitę ir dažni visoje Lietuvoje. Vidutiniškai reiklus dirvožemiui. Auga įvairios mechaninės sudėties vidutinio derlingumo ir derlinguose vidutinio drėgnumo ir drėgno ...

Pilkasis riešutmedis

Laja tanki, plačiai rutuliška. Žievė pilka, giliai sueižėjusi. Ūgliai stori, apvalūs, pilkai žalsvi, jauni gausiai apaugę pilkais liaukiniais plaukeliais, vėliau beveik pliki, pilkai rudi. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 50–70 cm ilgio, ...

Sibirinė pušis

Sibirinė pušis, dar vadinama sibiriniu kedru – pušinių šeimai priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Sibire, Uralo kalnuose, Altajuje, vietomis auga Sichote Alinyje, Mongolijoje, šiaurės Kinijoje. Sutinkama tarp Uralo kalnų ir Timano ka ...

Širdinis riešutmedis

Laja plačiai rutuliška. Žievė lygi, pilka, žemutinėje liemens dalyje sueižėjusi. Ūgliai apvalūs, rudi, stori, plaukuoti. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 40–60 100 cm ilgio, sudaryti iš 11–15 plačiai elipsiškų arba net širdiškų, pjūkliška ...

Valgomasis arachis

Valgomasis arachis, dar vadinamas žemės riešutu, arachisu – pupinių šeimos augalas kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos.

Valgomasis kaštainis

Valgomasis kaštainis – bukinių šeimos lapuočių medžių rūšis. Natūraliai paplitusi pietryčių Europoje ir Mažojoje Azijoje, tačiau dabar įveista daugelyje šiltesnio klimato Europos šalių. Tai didelis, lapus metantis medis. Jo aukštis 20-25, rečiau ...

Aleksandro tauriabudė

Aleksandro tauriabudė – baltikinių šeimos, tauriabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, kalkingi dirvožemiai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas trumpas, storas, viduje vatiškos konsistencijos. Vaisiakū ...

Ametistinė lakabudė

Ametistinė lakabudė – baltikinių šeimos, lakabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, spygliuočių miškai, parkai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Sporos dygliuotos dygliai iki 2 μm ilgio, apvalios. Vaisiakūniai smulkū ...

Ankstyvoji guotė

Kepurėlė 4–10 cm skersmens, tvirta mėsinga, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia, dažnai netaisyklingos formos, išsilanksčiusiais kraštais. Luobelė lygi ir sausa, dažnai nežymiai rievėta. Kotas 4– 8 cm ilgio ir 1– 2.5 cm skersmens, pilnaviduris, ...

Auksakotis aksombaravykis

Auksakotis aksombaravykis – baravykinių šeimos, aksombaravykių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočiai, spygliuočiai, mišrieji miškai, parkai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlės paviršius suaižėjęs, kotas raudonai dr ...

Auksaspalvis šakočius

Simbiotrofas. Vaisiakūniai vienmečiai, 6–15 cm aukščio, išauga rudenį. Valgomas jaunas. Grybas šakotas, ryškiai geltonos spalvos, primenantis koralą. Auga pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis. Augti tinka lapuočių, kartais spygliuočių miškai, la ...

Auksuotoji smulkiažvynė

Auksuotoji smulkiažvynė – pievagrybinių šeimos, smulkiažvynių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pamiškės, pagiriai, krūmynai, pagrioviai, žolėtos paežerės, paupiai. Augimo laikas Vasara antra pusė, ruduo. Pagrindiniai požymiai Geltoni, aukso spal ...

Avinė dirvapintė

Kepurėlė 5 -15 cm skersmens, mėsinga, bet trapi, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia arba nežymiai įdubusi, dažnai su netaisyklingais gūbreliais. Kraštai banguoti arba skilinėti. Luobelė sausa, senų grybų suaižėjusi arba sutrūkinėjusi lopeliais. ...

Ąžuolyninis raudonviršis

Ąžuolyninis raudonviršis – baravykinių šeimos, raudonviršių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ąžuolynai, lapuočių, spygliuočių, mišrieji miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas baltai, rausvai rudai žvyneliuotas. Vaisiakū ...

Baltasis balsvis

Baltasis balsvis – pievagrybinių šeimos, balsvių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pakelės, parkai, sodai, dirvonai, laukai, skverai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Lakšteliai balti, tik seni parusvėja, sporos plačiai elipsišk ...

Baravykas paąžuolis

Baravykas paąžuolis, žalbaravykis – baravykinių šeimos, baravykų genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių miškai, parkai su ąžuolo, liepos, beržo priemaiša. Augimo laikas Pavasaris retai, vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė aksomiška, ...

Barzdotasis baltikas

Barzdotasis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, kalkinga dirva. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė plaušuotai žvynuota, rudai rusva, kotas pasišerpetojęs. Vaisiakūni ...

Beržyninis baravykas

Vaisiakūniai dideli, mėsingi, balsvos, baltos, kreminės spalvos. Kepurėlė balta, balsva, užauga iki 15 cm skersmens, pusrutuliška, apvali, iškili, vėliau paplokščia, silpnai raukšlėta, drėgnu oru lipni. Vamzdeliai 1–2.5 cm ilgio, balti, seni – ge ...

Blyškusis baravykas

Blyškusis baravykas – baravykų genties grybų rūšis, paplitusi europinės Rusijos centrinėje ir pietų juostose, Polesėje, Priekarpatėje; Vakarų Europoje reta. Ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Bronzinis baravykas

Bronzinis baravykas – baravykinių šeimos, baravykų genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Ąžuolynai, miškai su ąžuolo priemaiša. Augimo laikas Vasara, rečiau ruduo. Pagrindiniai požymiai Juosvos bronzinės spalvos va ...

Cinoberinė šlakabudė

Cinoberinė šlakabudė – pievagrybinių šeimos, šlakabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, lapuočių, mišrieji miškai, tarp samanų. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė grūdėta, lakšteliai balsvi, kotas pašiurpę ...

Čerpėtasis baltikas

Čerpėtasis baltikas, šiurpėtasis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, samanoti pušynai, pamiškės, miško aikštelės. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė rausvai rudos sp ...

Česnakinis mažūnis

Česnakinis mažūnis – mažūninių šeimos, mažūnių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, medžių papėdės. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Labai tamprūs, kepurėlė rausvai ruda, kotas blizgantis, rausvai juosvas. Vaisi ...

Dauburiuotoji tauriabudė

Dauburiuotoji tauriabudė – baltikinių šeimos, tauriabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių. lapuočių, mišrieji miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė taurelės formos, gelsvai rusvos spalvos, išblunkanti. ...

Dekandolio trapiabudė

Dekandolio trapiabudė – pievagrybinių šeimos, trapiabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, raistai, žolėtos, drėgnos vietos. Augimo laikas Nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Pagrindiniai požymiai Lakšteliai šokolado spalvos, sporo ...

Dėmėtasis baravykas

Dėmėtasis baravykas, perkūnbaravykis – baravykinių šeimos, baravykų genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Mišrieji miškai su ąžuolo, skroblo, eglės, liepos priemaiša. Augimo laikas Pavasaris retai, vasara, ruduo. P ...

Didysis pievagrybis

Didysis pievagrybis – pievagrybinių šeimos, pievagrybių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Spygliuočių miškai, dažniausiai seni eglynai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Masyvūs vaisiakūniai, a ...

Didžioji meškabudė

Didžioji meškabudė – valgoma baltikinių šeimos, meškabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta – spygliuočių, mišrieji miškai, tarp žolių. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Grybai dideli, masyvūs, įdubusiomis kepurėlėmis, sporos a ...

Dirvinis pievagrybis

Dirvinis pievagrybis – pievagrybinių šeimos, pievagrybių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ganyklos, pievos, sodybos, dirvonai, parkai, sodai, retai miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo, pavasaris. Pagrindiniai požymiai Baltas, gelsvėjantis, trąši ...

Drūtgalė tauriabudė

Drūtgalė tauriabudė – baltikinių šeimos, tauriabudžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 5–8 cm skersmens, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia, su buku gūbreliu, pilkai ruda, gelsvai ruda, lygi, pakraščiai ploni, šviese ...

Dvispalvė lakabudė

Dvispalvė lakabudė – baltikinių šeimos, lakabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pušynai sausi. parkai, pamiškės, miškeliai, pakelės. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Lakšteliai, kartais kepurėlė ir kotas violetinio atspalvi ...

Dvižiedis pievagrybis

Dvižiedis pievagrybis – pievagrybinių šeimos, pievagrybių genties grybų rūšis. Augimo vieta skverai, parkai, sodai, rečiau miškai lapuočių. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas su dvigubu žiedu, vaisiakūniai pilkšvi, gelsvi, r ...

Fechtnerio baravykas

Fechtnerio baravykas – baravykinių šeimos, baravykų genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Žolėti, kalkingi, reti, šviesūs ąžuolynai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Jauni vaisiakūniai geltoni, ge ...

Gauruotasis mėšlagrybis

Gauruotasis mėšlagrybis – pievagrybinių šeimos, mėšlagrybių genties grybų rūšis. Augimo vieta Laukai, ganyklos, skverai, parkai, dirvonai, miškų pakelės, aikštės. Augimo laikas Vasara retai, ruduo, net po šalnų. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė gau ...

Gelsvakotis baravykas

Gelsvakotis baravykas – baravykinių šeimos, baravykų genties grybų rūšis. Kepurėlė 5–20 cm skersmens, jauna pusrutuliška, vėliau išgaubta, netaisyklingai paplokščia, pakraštėliai užlinkę žemyn, mėsinga, matinė, plaišiuota, gana lygi, plika, nuo š ...

Gelsvarudis pievagrybis

Gelsvarudis pievagrybis – pievagrybinių šeimos valgomasis grybas, turintis geras maistines savybes. Dėl savo retumo įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.

Gelsvasis baltikenis

Gelsvasis baltikenis – baltikinių šeimos, baltikenių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių kelmai, išvartos, stuobriai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė, lakšteliai ir kotas geltonos spalvos. Vaisiakūniai viduti ...

Gelsvėjantysis baltikas

Gelsvėjantysis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, sodai, skverai. Augimo laikas Vasaros pabaiga, ypač ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė, lakšteliai ir kotas gelsvėjantys. Vaisiakūniai vidut ...

Gelsvoji stirnabudė

Gelsvoji stirnabudė – baltikinių šeimos, stirnabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių ir mišrieji miškai, mėgsta samanotas vietas. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Nuo rausvarudės skiriasi geltonomis dėmėtomis kepu ...

Geltonasis kazlėkas

Geltonasis kazlėkas, makavykas, geltonasis baravykas – baravykinių šeimos, kazlėkų genties grybų rūšis. Augimo vieta Pušynai, kartais net ir pelkėti, pakilesnės vietos. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Trama melsvėjanti. Vaisiak ...

Geltonasis piengrybis

Geltonasis piengrybis – ūmėdinių šeimai, priklausantis valgomas grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Tai yra stambiausias eglynų piengrybis.

Geltonkotis skiautenėlis

Geltonkotis skiautenėlis – šalmabudinių šeimos, skiautenėlių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, retai spygliuočių mediena. Augimo laikas Ruduo, nešalta žiema. Pagrindiniai požymiai Daugiausia lapuočių saprotrofas, sporos amiloidinės. Vai ...

Geltonporis raudonviršis

Geltonporis raudonviršis – baravykinių šeimos, raudonviršių genties grybų rūšis. Augimo vieta Ąžuolynai, mišrieji miškai su ąžuolo, lazdyno priemaiša. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Trama geltona, įpjauta parausvėja, vėliau pa ...

Geltonrudis baltikas

Geltonrudis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, spygliuočių, mišrieji miškai, drėgnesnės vietos – po beržais. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė raudonai ruda, lakšteliai gelt ...