ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 237

Gličioji geltonpėdė

Gličioji geltonpėdė – geltonpėdinių šeimos, geltonpėdžių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–8 12 cm skersmens, labai gleivėta, pilkai ruda, rudai violetinė, sena – su juodomis dėmėmis. Jauni lakšteliai būna pilkšvi, o ...

Glitusis piengrybis

Glitusis piengrybis – ūmėdinių šeimai, priklausantis valgomas grybas, bet menkavertis. Labai retai sutinkamas Lietuvoje. Būdingi požymiai: vaisiakūniai gleivėti, pieniškos sultys baltos, ištryškusios, kaip ir trama, greitai nusidažo violetine, ju ...

Gluosninė kreivabudė

Gluosninė kreivabudė – šalmabudinių šeimos, kreivabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, pakelės, sodybos, ant negyvų, rečiau gyvų lapuočių. Augimo laikas Vasara, ypač ruduo, net pavasaris, šilta žiema. Pagrindiniai požymiai Juo ...

Grakščioji žvynabudė

Augimo vieta: spygliuočių, mišrieji, drėgni, žolėti miškai. Pasitaiko pavieniui arba grupėmis, reti. Paplitę Eurazijoje. Augimo laikas: vasara, ruduo.

Grakštusis kazlėkas

Grakštusis kazlėkas – baravykinių šeimos, kazlėkų genties grybų rūšis. Augimo vieta Parkai, skverai, miškai, tik po maumedžiais. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai geltonai oranžinės spalvos. Vaisiakūniai dideli, graž ...

Grūdėtoji šlakabudė

Grūdėtoji šlakabudė – pievagrybinių šeimos, šlakabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, rečiau lapuočių miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė šiurkščiai grūdėta, sporos mažos, neamiloidinės. Vaisiakūni ...

Gūbriuotoji samanbudė

Gūbriuotoji samanbudė – baltikinių šeimos, samanbudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, tarp samanų. Augimo laikas Ruduo, iki užšalimo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė plokščiai įdubusi, su nedideliu gūbreliu, sporos amiloidin ...

Hadriano poniabudė

Hadriano poniabudė – poniabudžių genties grybas, paplitęs Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje. Grybo vardo dalis Hadriano priskiriama olandų botanikui Hadrianus Junius 1512–1575, parašiusiam pamfletą apie šiuos grybus.

Ilgakotis minkštūnis

Ilgakotis minkštūnis – baltikinių šeimos, minkštūnių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs arba vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–7 10 cm skersmens, paplokščia, su buku gūbreliu, lygi, beveik blizganti, iš pradžių gelsva, vėliau gelsvai rusva, smė ...

Juodkotė ugniabudė

Juodkotė ugniabudė, žieminis kelmutis – šalmabudinių šeimos, ugniabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, sodai, pakelės, gyvi ir apmirę lapuočiai. Augimo laikas Vasara retai, ruduo, žiema retai. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė li ...

Juodmėsė ūmėdė

Juodmėsė ūmėdė – ūmėdinių šeimai priklausantis, valgomas grybas, vartojamas šviežias ir sūdytas, marinuotas. III kategorijos. Dzūkijoje šios ūmėdės vadinamos "kiaulėmis”. Viena iš pirmųjų ūmėdžių mūsų miškuose, grybautojų mėgstama. Būdingi požymi ...

Juostančioji guotenė

Juostančioji guotenė – guoteninių šeimos, guotenių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 4–9 cm skersmens, kūgiška, vėliau paplokščia, su gūbreliu, plaušuota, raudonai geltona, oranžiškai geltona, vėliau gelsvai pilka, pilk ...

Juosvarudė guotė

Juosvarudė guotė – guoteninių šeimos, guočių genties grybų rūšis. Augimo vieta Drėgni, žolėti, seni pušynai, eglynai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė iškili, netaisyklingai paplokščia, su gūbreliu, juosvai ruda. Vaisia ...

Juosvasis raudonviršis

Juosvasis raudonviršis – baravykinių šeimos, raudonviršių genties grybų rūšis. Augimo vieta Drėgni, žolėti beržynai, mišrieji miškai, pušynai su beržo priemaiša. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė juosva, paviršius fetriš ...

Juosvataškė guotė

Juosvataškė guotė – guoteninių šeimos, guočių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs arba vidutinio didumo. Kepurėlė 3–5 8 cm skersmens, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia ar net įdubusi, dažniausiai su gūbreliu, šiek tiek lipni arba sausa, ...

Juosvažalis baltikas

Juosvažalis baltikas – baltikinių šeimos, baltikų genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, daugiausia pušynai su beržo priemaiša. Augimo laikas Vasara retai, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė pilkai melsva, neretai smėlėta. Vaisi ...

Juosvažvynis raudonviršis

Juosvažvynis raudonviršis – baravykinių šeimos, raudonviršių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, giraitės su beržo priemaiša. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas apaugęs juodais žvyneliais. Kepurėlė daugiau oran ...

Karališkoji musmirė

Karališkoji musmirė – – tai skydabudinių šeimos valgomas grybas, turintis labai geras maistines savybes. Ši rūšis Lietuvoje nesutinkama.

Kartusis pipirbaravykis

Kartusis pipirbaravykis, kartusis kazlėkas – baravykinių šeimos, pipirbaravykių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, mirieji miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Smulkūs geltonai rudi vaisiakūniai, trama pipirų sko ...

Kelminis mėšlagrybis

Kelminis mėšlagrybis – pievagrybinių šeimos, mėšlagrybių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, sodybos. Augimo laikas Pavasaris, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė smėlio spalvos, kotas baltas. Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–5 c ...

Kietasis raudonviršis

Kietasis raudonviršis – baravykinių šeimos, raudonviršių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, mišrieji miškai, po drebulėmis, tuopomis. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Trama balta, kieta, įpjauta parausta, koto pamate pa ...

Kietoji guotė

Kietoji guotė – guoteninių šeimos, guočių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Lapuočių miškai, ypač ąžuolynai su skroblo, liepos priemaiša, parkai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai ...

Kislusis raudonviršis

Kislusis raudonviršis – baravykinių šeimos, raudonviršių genties grybų rūšis. Augimo vieta Mišrieji, žolėti, drėgni miškai, mėgsta beržo kaimynystę. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Trama įpjauta paraudonuoja, o koto pamate paža ...

Korališkasis trapiadyglis

Korališkasis trapiadyglis – dyglutinių šeimai, priklausantis, IV kategorijos, valgomas grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje žinoma viso labo tik 15 šio grybo radimviečių. Šis grybas dar dažnai a ...

Kreivakepuris piengrybis

Kreivakepuris piengrybis – ūmėdinių šeimai, priklausantis valgomas grybas, bet menkavertis. Lietuvoje šis grybas dažnai sutinkamas miškuose. Būdingi požymiai: vaisiakūniai melsvai pilkai rudi, pieniškos sultys baltos, spalvos nekeičia.

Krūmiškoji plempė

Krūmiškoji plempė – baltikinių šeimos, plempių genties grybų rūšis. Vaisiakūūniai vidutiniai arba nedideli. Kepurėlė 3–5 8 cm skersmens, paplokščia, šiek tiek, netaisyklingai įdubusi, šviesiai rusva, rausvai rusva, kūno spalvos. Lakšteliai tankūs ...

Kuokštinė grifolė

Kuokštinė grifolė – kempiniečių eilei, priklausantis valgomas grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje dar vartojamas kitas šio grybo pavadinimas, tai Kuokštinis sėdis. Ji reta ne tik Lietuvoje, bet ...

Kvapioji stirnabudė

Kvapioji stirnabudė – baltikinių šeimos, stirnabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Tarp žolių, mišrieji, drėgni, žolėti miškai, raistai, miškų pakraščiai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai tamprūs, kūno spalvos, ...

Lakuotoji lakabudė

Lakuotoji lakabudė – baltikinių šeimos, lakabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškai, parkai, žolėtos vietos. Augimo laikas Pavasaris, vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai tamprūs. Lakšteliai reti, stori. Vaisiakūniai smulkūs. ...

Lauminis mažūnis

Lauminis mažūnis – mažūninių šeimos, mažūnių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pievos, ganyklos, pamiškės, parkai, miškai. Augimo laikas Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai tamprūs, pilkai gelsvi, išblunka ...

Lelijinė stirnabudė

Lelijinė stirnabudė – baltikinių šeimos, stirnabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Drėgni mišrieji, spygliuočių miškai, parkai, raistai. Augimo laikas Ruoduo, kartais vasara. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai melsvai violetinės, rudai viole ...

Lepšė

Lepšė – baravykinių šeimos, raudonviršių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškuose, parkuose ar net soduose tik po beržais. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Trama spalvos nekeičia, kotas apšepęs. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5 ...

Margakotė guotė

Margakotė guotė – guoteninių šeimos, guočių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, dažniausiai tarp samanų. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė pilkai ruda, violetinio atspalvio, kotas baltai ir rudai dryžuo ...

Maumedinis piengrybis

Maumedinis piengrybis – ūmėdinių šeimai, priklausantis valgomas grybas. Lietuvoje yra nedažnas. Būdingi požymiai: pieniškos baltos sultys ištryškusios spalvos nekeičia. Kepurėlė geltonai oranžinė, vos rievėta, paspausti lakšteliai žalsvėja. Auga ...

Melsvakotė stirnabudė

Melsvakotė stirnabudė – baltikinių šeimos, stirnabudžių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Žolėti miškai, pievos, pamiškės. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kotas melsvas, violetinis. Vaisiakūn ...

Melsvėjantysis alksniabaravykis

Melsvėjantysis alksniabaravykis, paalksninis baravykas – alksniabaravykinių šeimos, alksniabaravykių genties grybų rūšis. Augimo vieta Tik po alksniais, drėgnos, ypač durpingos vietos. Augimo laikas Rugpjūtis - rugsėjis. Pagrindiniai požymiai Jau ...

Melsvėjantysis šilbaravykis

Melsvėjantysis šilbaravykis – alksniabaravykinių šeimos, šilbaravykių genties grybų rūšis. Augimo vieta Smėlėti spygliuočių, lapuočių miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ir kotas balti, kreminės spalvos, šiurkščiai ...

Melsvoji balteklė

Melsvoji balteklė – kupstabudinių šeimos, balteklių genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Augimo vieta Lapuočių miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė ir kotas melsvai violetinio atpalvio. Vaisiakūn ...

Melsvoji stirnabudė

Melsvoji stirnabudė – baltikinių šeimos, stirnabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Miškų pievos, aikštės, pamiškės, parkai, tarp žolių. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai pilkai melsvos spalvos. Vaisiakūniai vidu ...

Melsvoji tauriabudė

Melsvoji tauriabudė – baltikinių šeimos, tauriabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių, lapuočių miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Stipraus anyžių kvapo, kepurėlė, lakšteliai ir kotas melsvai žali. Vaisiakūni ...

Miškinė guotė

Miškinė guotė – guoteninių šeimos, guočių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių miškai, parkai, kalkingi ąžuolynai su liepos, skroblo priemaiša. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Kepurėlė geltonai oranžinė, kotas pilkšvas. V ...

Miškinis pievagrybis

Miškinis pievagrybis – pievagrybinių šeimos, pievagrybių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 5–10 cm skersmens, iš pradžių ovališka, vėliau paplokščia, nemėsinga, gelsvame, ochriniame fone palšai rudai, rudai rausvai žvyn ...

Palšasis raudonviršis

Palšasis raudonviršis – baravykinių šeimos, raudonviršių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pelkėti, kimininiai beržynai, rečiau – mišrieji miškai. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai balti, pilkšvi, smulkūs, trama įpja ...

Paprastasis kelmutis

Paprastasis kelmutis – šalmabudinių šeimos, kelmučių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–8 cm, net iki 12 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių varpelio formos, kūgiška, senesnių – paplokščia, su gūbreliu, geltonai ruda, ochr ...

Paprastoji plempė

Paprastoji plempė – baltikinių šeimos, plempių genties grybų rūšis. Augimo vieta Lapuočių, spygliuočių miškai, parkai, giraitės, krūmokšniai. Augimo laikas Pavasaris, vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai šviesiai geltonai rudi, išblu ...

Pavasarinė balteklė

Pavasarinė balteklė, avižėlė, mojaviniai, jurgiaguotė, greitgrybis – kupstabudinių šeimos, balteklių genties grybų rūšis. Augimo vieta Pamiškės, parkai, paežerės, paupiai, krūmingos ganyklos, tarp žolių. Augimo laikas Pavasaris, retai, retai birž ...

Pavasarinė tauriabudė

Pavasarinė tauriabudė – baltikinių šeimos, tauriabudžių genties grybų rūšis. Augimo vieta Spygliuočių miškai, dažniausiai senos ugniavietės, gaisravietės. Augimo laikas Pavasaris, vasara retai. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai raudonai rudi, tr ...

Pelkinis kazlėkas

Pelkinis kazlėkas – baravykinių šeimos, kazlėkų genties grybų rūšis. Augimo vieta Šlapi, pelkėti miškai, dažniausiai tarp kiminų, po pušelėmis. Augimo laikas Vasara, ruduo. Pagrindiniai požymiai Vaisiakūniai nemėsingi, gležni. Vaisiakūniai nedide ...

Pelkinis piengrybis

Pelkinis piengrybis – ūmėdinių šeimai, priklausantis valgomas grybas. Lietuvoje dažnas, vietomis auga gausiai. Šio grybo maistinė vertė nežinoma. Būdingi požymiai: pieniškos sultys baltos, reguodamos su oru pageltonuoja, auga daugiausiai po berža ...

Piengrybis jautakis

Piengrybis jautakis – ūmėdinių šeimai, priklausantis valgomas grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Tai yra stambiausias eglynų piengrybis. Nuo kitų piengrybių skiriasi stambiais, raudonai oranžiniais vais ...