ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 22

Elmenteitos kultūra

Elmenteitos kultūra 1 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi dab. Kenijoje ir Tanzanijos šiaurinėje dalyje. Elmenteitos kultūros dirbiniai panašūs į ankstyvesnės Kenijos-Kafros kultūros, keramika turi bruožų, būdingų Afrikos šiaurinėje dalyje pl ...

Faursmito kultūra

Faursmito kultūra – ankstyvojo paleolito pabaigos – vidurinio paleolito pradžios archeologinė kultūra, pavadinta pagal Fauresmitho miestą.

Gerzos kultūra

Gerzos kultūros žmonės gyveno didelėse, apie 2 km² dydžio gyvenvietėse, statėsi stačiakampius 7.5 x 5.5 m dydžio pastatus. Vertėsi gyvulininkyste, amatais, žemdirbyste – 4 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje pradėjo naudoti arklą, aptikta drėkinimo ...

Iberijos-Mauritanijos kultūra

Iberijos-Mauritanijos kultūra – Šiaurės Afrikos vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra. Anksčiau manyta, kad Iberijos-Mauritanijos kultūra plito ir Ispanijoje, taip kultūros pavadinime atsirado žodis Iberija.

Kapsos kultūra

Kapsos kultūra – vėlyvojo paleolito ir mezolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Gafsos miestą, prie kurio 1930 m. J. Vaufrėjus tyrinėjo al Maktos gyvenvietę.

Sao civilizacija

Sao civilizacija – geležies amžiaus archeologinė kultūra, klestėjusi Kanem-Bornu istoriniame regione X–XVI a.

Upembos kultūra

Per Upembos įdubą teka Lualabos Kongo upė, su ne mažiau nei 50 ežerų. Čia gyventojai sėsliai gyveno nuo V a., vertėsi žvejyba, lydė geležį, prekiavo palmių aliejumi. Čia susikirto svarbūs Afrikos prekybiniai keliai, jungę Kongo džiungles šiaurėje ...

Alžyro citadelė

Alžyro citadelė – citadelė Alžyro sostinėje Alžyre. Alžyro citadelė pastatyta XVII a. ant senojo Ikoziumo miesto griuvėsių. Tada Alžyras dar buvo suskirstytas į aukštutinįjį ir žemutinįjį miestą.

Fajumo kultūra

Fajumo A kultūra arba al Fajumo kultūra – epipaleolito ir neolito archeologinė kultūra apie 7000 m. pr. m. e. – 4000 m. pr. m. e. paplitusi Žemutiniame Egipte. Pavadinta pagal al Fajumo oazėje tyrinėtas gyvenvietes.

Maadi kultūra

Maadi kultūra arba Maadi-Buto kultūra – eneolito archeologinė kultūra, IV tūkst. pr. m. e. klestėjusi Žemutiniame Egipte. Pavadinta nuo Maadi gyvenvietės. Tuo metu Aukštutiniame Egipte klestėjo Amros kultūra ir Gerzos kultūra.

Nakados III kultūra

Nakados III kultūra arba Semainos kultūra – eneolito archeologinė kultūra, kilusi apie 3200 m. pr. m. e. Aukštutiniame Egipte, o vėliau paplitusi ir į Žemutinį Egiptą. Egipto istoriografijoje dar yra vadinama Protodinastiniu Egiptu.

Baktrijos–Margianos archeologinis kompleksas

Baktrijos-Margianos archeologinis kompleksas – archeologinė sritis Vidurinėje Azijoje, istorinėse Baktrijos ir Margianos žemėse, Amudarjos baseine. Bronzos amžiuje, maždaug tarp XXIII ir XVII a. pr. m. e. čia gyvavo išvystyta gyvenviečių kultūra. ...

Dmanisis

Nuo IX a. miestą valdė arabai, vėliau turkai seldžiukai, juos 1123 m. išvijo Dovydas IV Statytojas. XII a. – XIII a. miestas klestėjo, buvo svarbus prekybos centras. Per jį ėjo karavanų keliai į Bizantiją, Armėniją, Persiją. XIV a. Timūro sugriau ...

Kolchidės – Kobano bronza

Kolchidės – Kobano bronza – bronzos ir aukso dirbiniai, bronzos ir geležies amžių kultūrų, 2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje – 1 tūkstantmečio pr. m. e. viduryje gyvavusių vakarų ir šiaurės Kaukaze, dirbiniai. Kolchidės – Kobano bronza – tai ko ...

Kuros-Arakso kultūra

Kuros-Arakso kultūra – ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal paminklus, tyrinėtus Kuros ir Arakso upių baseinuose.

Džhukaro kultūra

Džhukaro kultūra 1900-1600 m. pr. m. e. buvo paplitusi dab. Pakistane ir Indijoje Indo slėnis. Džhukaro kultūra pakeitė Harapos kultūrą. Džhukaro kultūrai būdingiausia archeologinė medžiaga yra iš Čanhu Daro gyvenvietės Sindas, datuojamos 4000-17 ...

Bagdado baterija

Bagdado baterija arba partų baterija – neįprastas Partų ar Sasanidų laikotarpio archeologinis radinys, rastas 1936 m. Chudžut Rabu kaime, Irake. Plačiau žinomas tapo dėka Irako nacionalinio muziejaus direktoriaus Vilhelmo Kionigo. Radinį sudaro t ...

Ūro vėliava

Ūro vėliava yra šumerų artefaktas, iškastas senovės miesto Ūro karališkosiose kapinėse. Radinys sukurtas maždaug prieš 4 500 metų. Ko gero, jis buvo tuščiavidurės medinės dėžės formos, ant jos priešingų pusių mozaikos būdu pavaizduoti karo ir tai ...

Jarmuko kultūra

Jarmuko kultūra arba Nahr al-Jarmuko kultūra – neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1943 m. anglų ekspedicijos ir 1948–1952 m. M. Stekeliso tyrinėtą Šaar Bagolano gyvenvietę prie Jarmuko upės.

Andronovo kultūra

Andronovo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta Andronovo kaimo, prie kurio 1914 m. rasti pirmieji radiniai, vardu. Kultūrą 1927 m. išskyrė rusų archeologas Sergejus Teplouchovas.

Duobinių kapų kultūra

Duobinių kapų kultūra arba ochros kapų kultūra – eneolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, ją 1901 m. išskyrė V. Gorodcovas.

Amri kultūra

Amri kultūra – eneolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta nuo Amri gyvenvietės, esančios apie 150 km į šiaurės rytus nuo Karačio.

Kuli kultūra

Kuli kultūra – priešistorinė kultūra, gyvavusi dabartinio Pakistano teritorijoje apie 2500–2000 m. pr. m. e. Jos keramika ir kiti archeologiniai radiniai yra labai panašūs į Indo slėnio civilizacijos, todėl nėra tvirtai žinoma, ar tai buvo atskir ...

Gorbunovo durpynas

Gorbunovo durpynas atrastas 1908 m. 1926–1939 m. tyrinėjo D. Edingas, 1948–1949 m. V. Raušenbachas, 1963 m. A. Briusovas. Aptiktos 8 gyvenvietės, datuojamos nuo 3 tūkstantmečio pr. m. e. iki X–IX a. pr. m. e. Rasta medinių pastatų grindų liekanų, ...

Kušnarenkovo kultūra

Kušnarenkovo kultūra VI a. – VIII a. buvo paplitusi Pietų Urale, Pauralėje – Belos, Karnos ir Ikos baseinuose. Žinoma daugiau kaip 40 paminklų – kapinynų, pavienių kapų ir gyvenviečių. Manoma, kad Kušnarenkovo kultūra išplito VI a. viduryje iš Už ...

Maltos gyvenvietė

Maltos gyvenvietė – vėlyvojo paleolito archeologinė gyvenvietė Belajos upės pakrantėje, apie 85 km į rytus nuo Irkutsko, Usolės rajonas, Irkutsko sritis. Įkurta ant 15–20 m aukščio upės terasos.

Pazyryko kultūra

Pazyryko kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, datuojama tarp VI ir III a. pr. m. e., priklausė skitų grupei. Identifikuojama pagal Pazyryko kapinyno, esančio Ukoko plokščiakalnyje, radinius. Šios kultūros žmonės gyveno ne tik Altajuje ...

Krak de Ševaljė

Krak de Ševaljė arba Kalat al Hišnas – viduramžių pilis šiaurės vakarų Sirijoje, Homso muchafazoje, 40 km į vakarus nuo Homso, netoli Libano sienos, ant 650 m aukščio virš jūros lygio esančios kalvos. Šalia kalvos eina vienintelis kelias tarp Ant ...

Ezero kultūra

Ezero kultūra – ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1961–1971 m. tyrinėtą Ezero gyvenvietę.

Mervas

Mervas – senovinis miestas–oazė Vidurinėje Azijoje, dabartinio Turkmėnistano teritorijoje, Karakumų dykumos pietuose, prie Murgabo upės, į pietus nuo dabartinio Maro miesto.

Dongsono kultūra

Dongsono kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi II–I tūkst pr. m. e. ir pirmaisiais mūsų eros amžiais šiaurės Vietname.

Okeo kultūra

Okeo kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi I–VII a. dabartiniame pietų Vietname ir pietų Kambodžoje. Tapatinama su kinų šaltiniuose minima Funanės karalyste.

Sa Huin kultūra

Sa Huin kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi I tūkst pr. m. e. ir pirmaisiais mūsų eros amžiais vidurio Vietnamo pakrantėse.

Current Archaeology

Current Archaeology – didžiausias Didžiosios Britanijos archeologijos iliustruotas žurnalas, leidžiamas anglų kalba Current Publishing leidykloje nuo 1967 m. Londone 6 kartus per metus, nuo 2007 m. – kas mėnesį, turintis apie 17 000 prenumeratorių.

Halštato kultūra

Halštato kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1846–1863 m. J. G. Ramsauerio ir 1937–1939 m. F. Mortono tyrinėtą Halštato kapinyną, atrastą 1824 m. prie Halštato ežero, apie 225 km į pietvakarius nuo Vienos.

Klaktono kultūra

Klaktono kultūra – ankstyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1921 m. tyrinėtą Clacton-on-Sea gyvenvietę.

Kresvelo kultūra

Kresvelo kultūra 11-9 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Pietų Anglijoje ir Velse. Ankstyvuoju laikotarpiu Kresvelo kultūrai įtakos turėjo Madleno kultūra ir Hamburgo kultūra, vėliau- Federmeserio kultūra. Vėlyviausios Kresvelo kultūros gyve ...

Vilendorfo Venera

Vilendorfo Venera, taip pat žinoma, kaip Vilendorfo moteris, yra 11.1 cm aukščio moters figūros statula, kurią 1908 m. atrado archeologas Josef Szombathy, kasinėdamas paleolito eros kaimą netoli Vilendorfo Austrijoje. Ji yra išdrožta iš oolitinio ...

Dunojaus kultūra

Dunojaus kultūrų terminas plačiai vartotas iki XX a. devintojo dešimtmečio vidurio ankstyviausioms Europos žemdirbių kultūroms apibūdinti. Iš pradžių buvo skiriami 4, vėliau 2 tik pirmieji Dunojaus kultūrų laikotarpiai: pirmuoju nuo 5300 m. pr. m ...

Kampinji kultūra

Kampinji kultūra – eneolito archeologinė kultūra, 1886 m. prancūzų archeologo P. Salmono pavadinta pagal radinius prie Kampinji.

Michelsbergo kultūra

Michelsbergo kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1884 m. tyrinėtą Michelsbergo gyvenvietę. Kultūrą, remdamasis keramikos dirbiniais, 1968 m. datavo Jensas Liuningas.

Butmiro kultūra

Butmiro kultūrai būdinga įvijomis bei įvairiais raštais gausiai ornamentuota keramika ypač vazos ir skulptūros. Butmiro kultūros gyvenvietėse rasta medinių su akmeniniais pamatais ir moliu glaistytomis sienomis pastatų liekanų. Pastatai dažniausi ...

Danilo-Kakanjo kultūra

Danilo-Kakanjo kultūra – viduriniojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1952–1955 m. Rendič-Miocevičiaus ir J. Korošeco tyrinėtą Danilo, netoli Šibeniko, Kroatija, bei 1954 m. Benaco–Kakanjo, netoli Visoko, Bosnijoje, gyvenvietes.

Vučedolo kultūra

Vučedolo kultūra – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta Vilkų slėnio 6 km nuo Vukovaro vardu. Slėnį 1875 m. tyrė Karlas Dežmanas. Kultūrą 1938 m. išskyrė Robertas Rudolfas Šmidtas.

Gumelnicos kultūra

Gumelnicos kultūra – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta 1925 m. archeologo V. Dumitresku prie Dunojaus kairiojo kranto atrastos Gumelnicos gyvenvietės vardu.

Hamandžios kultūra

Hamandžios kultūra 5500 m. pr. m. e. – 4700 m. pr. m. e. buvo paplitusi Balkanų šiaurinėje dalyje. Hamandžios kultūra susiklostė Dobrudžoje veikiama Vinčos kultūros, Dudeščio kultūros ir Karanovo kultūros, vėliau paplito Rumunijoje ir šiaurės ryt ...

Karanovo kultūra

Karanovo kultūra – neolito ir bronzos amžiaus pradžios archeologinė kultūra, Pavadinta Karanovo gyvenvietės, tirtos 1946–1957 m. bulgarų archeologo V. Mikovo ir G. Georgijevo vardu.

Kazanlako trakų kapas

Kazanlako trakų kapas – mūrinis helenizmo laikotarpio trakų pilkapis, datuojamas 310–290 m. pr. m. e., esantis šiaurinėje Kazanleko miesto dalyje centrinėje Bulgarijoje. Šis kapas – tai didelio nekropolio dalis, netoli senovės trakų miesto Seuthp ...

Kerešo kultūra

Kerešo kultūra, dar vadinama Starčevo kultūra, Starčevo–Kerešo kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal radinių vietas. Išskirta 1920 m. pagal prie Kerešo upės aptiktus archeologinius radinius.

Balbergo kultūra

Balbergo kultūra 4 tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje buvo paplitusi Vidurio Vokietijoje, Elbės aukštupio baseine, Silezijoje, Bohemijoje ir Moravijoje.