ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 2

Kanjakumari

Kanjakumari tamil. கன்னியாகுமரி = Kânyâkumârî – miestas pačiuose Indijos pietuose, Tamilnade, Indijos vandenyno pakrantėje, ties pietiniu Indostano pusiasalio tašku Komorino kyšuliu, 85 km į pietus nuo Tiruvanantapuramo. Yra geležinkelio stotis. ...

Baataros tarpeklio krioklys

Baataros tarpeklio krioklys yra krioklys Libano Tanurino savivaldybėje. Kriolio vanduo krenta 255 m į Baataros skylę, Juros periodo klintinį urvą, Libano kalnų kelyje. 1952 m. jį atrado prancūzų bio-speleologas Henri Coiffait. Krioklį ir urvą XX ...

Džogo krioklys

Džogo krioklys arba Gersopos krioklys – krioklys Indijoje, Karnatakoje, Vakarų Ghatų kalnų pietinėje dalyje, ant Šaravatės upės. Džogo krioklį sudaro keturių pakopų sistema, kurios bendras aukštis – 253 metrai. Džogo krioklys patenka į pačių aukš ...

Eravano krioklys

Koordinatės: 14°23′ š. pl. 99°07′ r. ilg. Upė: Monglajus Mong Lai ir Omtala Bendras kaskadų aukštis: 831 m Bendras kaskadų ilgis: 1 700 m Tipas: kaskadinis, pakopinis Pakopų skaičius: 7 Krioklys savo pavadinimą gavo dėl 7–tos kaskados panašumo į ...

Kono krioklys

Kono krioklys yra Mekongo upėje Laose. Krioklys yra Tiampasako provincijoje, visai netoli Kambodžos sienos. Būtent dėl Kono krioklio Mekongo upė nėra naudojama laivybai link Kinijos. XIX a. prancūzų kolonistai bandė sutvarkyti krioklius, kad jie ...

Šakio krioklys

Šakio krioklys – krioklys Armėnijoje, Siuniko srityje, ant Šakio upės, kuri yra vienas iš Vorotano upės intakų. Aukščiausias natūralus Armėnijos krioklys, jo aukštis siekia 18 m, plotis – ~40 m. Šakio krioklys nutolęs apie 6 km į šiaurę nuo Sisia ...

Anadyrio žemuma

Anadyrio žemuma – didelė žemuma šiaurės rytų Azijoje, Čiukotkoje, Anadyrio upės slėnyje. Iš vakarų apribota Pėkulnėjaus ir Rarytkino kalnagūbrių, rytuose skalaujama Anadyrio įlankos, šiaurėje ribojasi su Čiukčių kalnynu, pietuose – su Koriakų kal ...

Barabos žemuma

Barabos žemuma, Barabos stepė arba Baraba – žemuma Rusijoje, Vakarų Sibiro pietuose, Novosibirsko ir Omsko srityse. Driekiasi Irtyšiaus ir Obės tarpupyje, pietuose pereina į Kulundos lygumą. Paviršius – banguota 100–150 m aukščio lyguma su lygiag ...

Didžioji Kinijos lyguma

Didžioji Kinijos lyguma – lyguma rytinėje Kinijos dalyje, besidriekianti šalia Geltonosios ir Rytų Kinijos jūrų pakrančių. Užima ~325 000 km² plotą. Paviršius plokščias, iškylantis iki 100 m aukščio. Iš vakarų riboja Šanduno kalnai. Sudaryta iš s ...

Dzianano lyguma

Dzianano lyguma – samplovinė lyguma vakarų Taivane. Tai didžiausia lyguma saloje. Plyti Tainano miesto ir Dziaji apskrities teritorijoje; pavadinimas sudarytas, sujungus abu vietovardžius. Taip pat dalis lygumos patenka į Junlino ir Džanghua apsk ...

Indo–Gangos lyguma

Indo-Gangos lyguma – didelė ir derlinga lyguma Indostano pusiasalio šiaurėje. Lygumą dalinasi Indija, Pakistanas ir Bangladešas. Pavadinta pagal ja tekančias Indo ir Gangos upes, kurių baseinus skiria tik 300 m aukščio Delio gūbrys. Šiaurėje ribo ...

Iravadžio lyguma

Iravadžio lyguma – aliuvinė lyguma Mianmare, abipus Iravadžio vidurupio ir žemupio. Užima tarpukalnių įlinkį tarp Arakano kalnų vakaruose ir Šanų kalnyno rytuose. Ilgis apie 800 km, didžiausias plotis 200 km. Paviršius plokščias, iškyla iki 100 m ...

Janos-Indigirkos žemuma

Janos-Indigirkos žemuma yra Rusijoje, šiaurės rytų Sibire, Jakutijoje. Driekiasi 600 km ruože palei Laptevų ir Rytų Sibiro jūras, nuo Janos deltos vakaruose iki Indigirkos deltos rytuose. Pietuose apriboja Čerskio kalnagūbris ir Polousno kalvagūb ...

Kulundos stepė

Kulundos stepė, Kulundos lyguma – lygumų sritis Vakarų Sibire, Rusijos Altajaus krašte bei Kazachstano Pavlodaro srityje. Driekiasi Obės ir Irtyšiaus tarpupyje, šiaurėje ribojasi su Barabos stepe, pietryčiuose – su Altajaus priekalnėmis. Paviršiu ...

Kuros-Arakso žemuma

Kuros-Arakso žemuma – plyna lyguma pietryčių Užkaukazėje, Azerbaidžano teritorijoje, tarp Kuros ir Arakso upių žemupių. Rytuose remiasi į Kaspijos jūrą. Ilgis apie 250 km. Vyraujantis aukštis mažesnis negu 200 m, centriniai ir rytiniai regionai v ...

Mesopotamijos žemuma

Mesopotamijos žemuma, Tarpupis – aliuvinė žemuma daugiausia Irake, taip pat nedidelė dalis Irane, Sirijoje ir Kuveite. Susidariusi tarpukalnių įduboje, suformuotoje Tigro ir Eufrato upių slėnių. Pietryčiuose ribojasi su Persijos įlanka. Būdingas ...

Sičuano dubuma

Sičuano dubuma, Sičuano baseinas arba Raudonasis baseinas – žemumų sritis pietų Kinijoje, daugiausia Sičuano provincijoje, Jangdzės vidurupio kairiajame krante. Užima ~200 tūkst. km² plotą. Būdingas 400–500 m aukštis, pakraščiuose iškyla iki 1000 ...

Šiaurės Sibiro žemuma

Šiaurės Sibiro žemuma arba Taimyro žemuma – žemumų sritis Rusijoje, šiauriniame Sibire. Driekiasi rytų-vakarų kryptimi ~1400 km tarp Jenisiejaus ir Olenioko upių žemupių. Plotis iki 600 km. Pietuose remiasi į Vidurinio Sibiro plokščiakalnį, šiaur ...

Vakarų Sibiro lyguma

Vakarų Sibiro lyguma, Vakarų Sibiro žemuma – viena didžiausių akumuliacinių lygumų Žemėje. Plyti Rusijoje, Vakarų Sibire, tęsiasi nuo Karos jūros šiaurėje iki Kazachijos kalvyno ir Altajaus priekalnių pietuose. Rytuose riboja Vidurio Sibiro plokš ...

Vasiuganė

Vasiuganė, Vasiuganės lyguma, Vasiuganės pelkynai – pelkėta lyguma Rusijoje, vakarų Sibire, Obės ir Irtyšiaus tarpupyje. Pietuose pereina į Barabos stepę. Driekiasi Tomsko, Novosibirsko ir Omsko srityse. Užima 53 tūkst. km² plotą. Aukštis iki 166 ...

Apšerono pusiasalis

Apšerono pusiasalis – pusiasalis vakarų Azerbaidžane, išsikiša į Kaspijos jūrą. Ilgis iki 60 km, plotis iki 30 km. Rytuose pusiasalis užsibaigia Šacho nerija. Ši nerija ir aplinkinės kopos įtrauktos į Apšerono nacionalinį parką. Būdinga banguota ...

Arabijos pusiasalis

Arabijos pusiasalis – pusiasalis pietvakarių Azijoje, yra tarp Rytų Afrikos ir Indijos. Tai didžiausias pusiasalis pasaulyje, jo plotas siekia 3 237 500 km². Daugiau nei pusę jo teritorijos užima Saudo Arabija. Kitos valstybės: Jemenas, Omanas, K ...

Čelekeno pusiasalis

Čelekeno pusiasalis – pusiasalis Turkmėnijoje, Kaspijos jūros rytuose. Plotas – 500 km², maždaug 40 km ilgio ir 22 km pločio. Didesniosios dalies paviršiaus absoliutinis aukštis yra žemiau vandenyno lygio, tik pats vidurys siekia keliasdešimt met ...

Gydano pusiasalis

Gydano pusiasalis – pusiasalis Rusijoje, šiaurės vakarų Sibire, Vakarų Sibiro lygumoje. Išsikišęs į Karos jūrą; iš vakarų riboja Obės ir Tazo užutėkiai, iš rytų – Jenisėjaus įlanka. Ilgis ~400 km, plotis taip pat ~400 km. Aukštis iki 200 m. Vyrau ...

Idzu pusiasalis

Idzu pusiasalis – platus kalnuotas pusiasalis Honšiu saloje, Japonijoje. Viena pusiasalio kranto linija, esanti į vakarus nuo Tokijo, yra giliai išraižyta. Anksčiau buvusi Idzu žemė, dabar Idzu pusiasalis priklauso Šizuokos prefektūrai. Pusiasali ...

Indokinijos pusiasalis

Indokinijos pusiasalis – Pietryčių Azijos pusiasalis, kuriame yra Vietnamas, Laosas, Kambodža ir rytinė Tailando dalis. Plačiausia prasme pusiasaliui taip pat priskiriamas Mianmaras ir Malakos pusiasalis. Pusiasalis yra tiek Indijos, tiek ir Kini ...

Indostanas

Indostanas – pusiasalis Pietų Azijoje, Indijoje. Plotas ~2 mln. km². Iš rytų jį skalauja Bengalijos įlanka, iš vakarų – Arabijos jūra. Šiaurinė riba eina linija, jungiančia Indo ir Gango upių deltas. Pietuose užsibaigia Komorino kyšuliu. Krantai ...

Jamalo pusiasalis

Apie administracinį regioną žr. Jamalo autonominė apygarda. Jamalo pusiasalis, Jamalas – pusiasalis Rusijos šiaurėje, Jamalo Nencų autonominėje apygardoje. Išsikišęs į Karos jūrą tarp Baidaratos ir Obės užutėkių. Ilgis 700 km, plotis iki 240 km. ...

Kamčiatkos pusiasalis

Kamčiatkos pusiasalis – pusiasalis Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, apsuptas iš vakarų Ochotsko jūros, o iš rytų – Ramiojo vandenyno ir Beringo jūros. Pusiasalis tęsiasi 1200 km šiaurės ir šiaurės rytų į pietų ir pietryčių kryptimis. Plotas 472.3 t ...

Kijo pusiasalis

Jošino rajonas, negyvenama kalnuota ir miškinga sritis, kur buvo pietiniai imperatoriaus rūmai Nanboku-chō laikotarpiu Šiono taškas, piečiausia salos vieta Kumano provincija, Kumano šventyklų ir Načio krioklio vieta Isė, Isės Didžiosios Šventyklo ...

Korėjos pusiasalis

Korėjos pusiasalis – pusiasalis rytinėje Azijos dalyje, tarp Japonų jūros iš rytų, Korėjos ir Čenžu sąsiaurių iš pietų ir Geltonosios jūros iš vakarų. Korėjos pusiasalio teritorija yra apie 150 tūks. km², ilgis apie 600 km. Reljefas daugiausiai k ...

Liaodongo pusiasalis

Liaodongo pusiasalis – pusiasalis Kinijos šiaurės rytuose, tarp Geltonosios jūros Liaodongo ir Vakarų Korėjos įlankų.

Lomonosovo pusiasalis

Lomonosovo pusiasalis – pusiasalis Primorės krašte. Lomonosovo pusiasalis yra vakarinėje Amūro įlankos pakrantėje, skiria Perevoznajos ir Narvos užutėkius. Labiausiai rytinis pusiasalio taškas yra Lomonosovo kyšulys. Pusiasalyje taip pat yra Sten ...

Mangyšlako pusiasalis

Mangyšlako pusiasalis arba Mangystau pusiasalis – pusiasalis pietvakarių Kazachstane, ~250 km išsikiša į Kaspijos jūrą. Šiaurinę dalį sudaro Buzači pusiasalis, skalaujamas Mangyšlako, Miortvyj Kultuko ir Kaidako įlankomis, į vakarus išsikiša Tiub ...

Miankalė

Miankalė - siauras ilgas pusiasalis Kaspijos jūroje Mazadarano provincijoje. Pusiasalis atskiria Gorgano įlanką nuo likusios Kaspijos jūros. Pusiasalio aukštis virš jūros lygio yra 23 m, pusiasalyje yra keturi kaimai - Ashuradeh, Qezel-e shomali, ...

Sinajaus pusiasalis

Sinajaus pusiasalis – pusiasalis Azijoje, įsiterpęs tarp Afrikos ir Azijos žemynų. Jo vakaruose Sueco kanalas, rytuose Akabos įlanka, pusiasalis priklauso Egiptui. Plotas – apie 60 000 km². Pietuose yra iki 2637 m aukščio kalnai, šiaurėje – Egmos ...

Taimyro pusiasalis

Taimyro pusiasalis − šiauriausias Azijos pusiasalis. Jis yra Rusijoje, Krasnojarsko krašte, tarp Karos jūros Jenisejaus įlankos ir Laptevų jūros Chatangos įlankos. Pusiasalio plotas apie 400 000 km². Ilgis ~1000 km. ~40 km² užima ledynai. Šiauria ...

Arvadas

Arvadas – sala ir joje esantis miestas Viduržemio jūroje, 3 km į vakarus nuo Tartuso. Priklauso Sirijai, Tartuso muchafazai. Verčiamasi žvejyba, turizmu.

Čedžu

Čedžu, Čedžu specialioji savivaldi provincija – vienintelė savivaldi Pietų Korėjos provincija, įsikūrus Čedžu saloje Korėjos sąsiauryje. 1946 m. atskirta nuo Pietų Džolos provincijos. Administracinis centras – Čedžu miestas.

Deiros Palmė

Projektas pristatytas 2004 m. spalį. Pirminis Palm Deira projektas buvo 8 kartus didesnis nei Jumeirah palmė ir 5 kartus didesnis nei Jebel Ali palmė. Deiros palmėje buvo numatyta apgyvendinti milijoną žmonių. Buvo numatyta supilti 41 palmės "lap ...

Džebel Ali Palmė

Džebel Ali Palmė – dirbtinio salyno projektas, vienas iš trijų Palmių salų projektų Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Nuo 2008 m. statybos sustabdytos.

Džumeiros Palmė

Džumeiros Palmė – dirbtinė sala, supilta Dubajaus bendrovės "Nakheel". Tai viena iš trijų Palmių salų, kurios supiltos į Persijos įlanką ir praplėtė Dubajaus kranto liniją iki 520 km. Ši sala išsidėsčiusi ties Džumeiros rajono krantu Dubajuje, Ju ...

Failaka

Failakos sala – Kuveito sala šiaurinėje Persijos įlankos dalyje. Nuo Kuveito nutolusi 20 km. Tai vienintelė apgyvendinta Kuveito sala. Jos plotas – 20 km². Žmonių veikla aptinkama jau 3 tūkst. pr. m. e. Aleksandro Makedoniečio laikais ši sala buv ...

Fukuokas

Fukuokas – didžiausia Vietnamui priklausanti sala. Yra Siamo įlankoje, 15 km nuo pietinių Kambodžos krantų. Priklauso Kiendziango provincijai, sudaro apygardą. Salos plotas – 574 km². Fukuokas išsitęsęs iš šiaurės į pietus 50 km, plotis iki 25 km ...

Khazar salos

Khazar salos, dar žinomos kaip Kaspijos salos – statomų dirbtinių salų kompleksas Baku salyne, 25 km į pietus nuo Baku, matomumo zonoje nuo Kaspijos jūros pakrantės Azerbaidžane. Labiausiai nutolusią salą planuojama įrengti už 7 km nuo kranto lin ...

Kurija Murija

Kurija Murija salos, senovėje – Zenobio salos – salų grupė Arabijos jūroje, Kurija Murijos įlankoje, 40 km nuo pietrytinio Omano kranto. Sudaro penkios salos, priklausančios Omano Dofaro gubernijai. Plotas 73 km². Salos: Halanija, Hasikija, Sauda ...

Langkavis

Langkavis − sala šiaurės vakarų Malaizijoje, Kedaho valstijoje, prie sienos su Tailandu; archipelagas iš 99 salų Andamanų jūroje, 30 km nuo Malaizijos pakrantės. Sostinė ir didžiausias salos miestas − Kuahas. Salos plotas − 478.5 km². Gyventojų − ...

Masira

Masiros sala yra sala Indijos vandenyne prie rytinių Omano krantų. Joje yra Omano oro bazė, žuvų perdirbimo fabrikas, keli maži miestai. BBC čia turėjo retransliacijos stotį. Didžiąją salos dalį sudaro dykuma ir į ją galima patekti automobilių ke ...

Mjeiko salos

Mjeiko salos arba Mergujo salos yra salų grupė Andamanų jūroje, Malakos pusiasalio pakrantėje. Priklauso Mianmaro Tanintairio provincijai. Plotas 3500 km². Salyną sudaro ~800 salų, salelų ir uolų. Sudarytos iš kalklamenio ir granito. Salas dengia ...

Palmių salos

Palmių salos, dar vadinamos Dubajaus palmėmis – trijų didžiausių pasaulyje dirbtinių salų projektas Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Projektas neretai simboliškai vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Dirbtiniai Dubajaus pusiasaliai − D ...