ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 145

Vesta

Romėnų mitologijoje Vesta – miesto bendruomenės, namų ir šeimos deivė. Vestos atitikmuo graikų mitologijoje – deivė Hestija. Vesta, kaip ir Hestija, minima kaip skaisti deivė. Ji neturi atskiros asmenybės, neminima mituose ir niekada konkrečiai n ...

Vulkanas (mitologija)

Romėnų mitologijoje Vulkanas – Jupiterio ir Junonos sūnus, Majos ir Veneros vyras. Jis buvo ugnies, ugnikalnių, geležies ir kalvystės dievas. Vulkano atitikmuo graikų mitologijoje dievas Hefaistas, etruskų mitologijoje – Sethlansas. Buvo manoma, ...

Alfa dalelė

Alfa dalelės – helio branduoliai, dalelės, išsviestos iš radioaktyvių atomų branduolių, jiems skylant į lengvesnius. Alfa spinduliavimas – viena iš radioaktyvaus spinduliavimo rūšių. Pavyzdys: 238 U → 234 Th + α, {\displaystyle {}^{238}{\hbox{U}} ...

ALICE

ALICE – vienas iš šešių eksperimentų ir dalelių detektorių, montuojamų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve, CERN centre. Skirtas tyrinėti sunkiųjų jonų susidūrimams esant itin aukštoms energijoms. Manoma, kad jų metu susidariusio ...

Beta dalelė

Beta dalelės – greitai skriejantys elektronai, kurie išspinduliuojami radioaktyvaus skilimo metu. Jie gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą krūvį. Beta dalelės susidaro, kai vienas iš radioktyviojo elemento atomo branduolio neutronų skyla į proton ...

Aukštatemperatūris superlaidininkas

Aukštatemperatūriai superlaidininkai – superlaidžių medžiagų grupė, kurių pagrindinis struktūrinis bruožas yra vario oksido plokštuma. Tai leidžia šioms medžiagoms pasiekti superlaidumą aukščiau skysto azoto virimo temperatūros. Šiuo metu nėra be ...

Dielektrikas

Dielektrikas – medžiaga, nelaidi elektros srovei, nes neturi laisvų elektros krūvių. Tačiau dielektriką veikiant elektriniu lauku, surištieji krūviai, esantys atomuose ir molekulėse, labai nežymiai pasislenka, o jis pats tampa elektrinio lauko ša ...

Elektrodo potencialas

Elektrodo potencialas – elektrinio lauko potencialo skirtumas tarp elektrodo ir elektrolito. E M e / M e N + = E o M e / M e N + + R T n F l n c {\displaystyle ~^{E}Me/Me^{N+}=^{E^{o}}Me/Me^{N+}+{\frac {RT}{nF}}lnc} E o {\displaystyle ~E^{o}} - s ...

Elektromagnetas

Elektromagnetas – energijos rūšies keitimo įtaisas, išnaudojant elektromagnetizmo principus, elektros energiją verčiantis magnetiniu lauku. Elementaraus elektromagneto sudedamos dalys yra ritė bei feromagnetikas, apie kurį vyniojami ritės laidai. ...

Elektromagnetinė spinduliuotė

Elektromagnetinė spinduliuotė fizikoje reiškia elektromagnetinio lauko bangas, spinduliuojančias erdvėje ir nešančią elektromagnetinę spinduliavimo energiją. Pagal klasikinį apibrėžimą, elektromagnetinę spinduliuotę sudaro elektromagnetinės bango ...

Gama spinduliai

Gama spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis trumpesnis negu 0.01 nm, o fotonų energija > 100 keV. Gama fotonus skleidžia atomų branduoliai radioaktyviojo skilimo ir branduolinių reakcijų metu. Jie taip pat atsiranda anihil ...

Magnetas

Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys. Magne ...

Magnetinis dienovidinis

Magnetinis dienovidinis – magnetinio lauko stiprio linijos projekcija Žemėje. Bet kuriame Žemės paviršiaus taške magnetinio dienovidinio kryptis sutampa su magnetinio lauko stiprio vektoriaus horizontalios dedamosios kryptimi išilgai jos orientuo ...

Magnetinis krūvis

Magnetinis krūvis - pagalbinis dydis. Juo naudojamasi skaičiuojant statinius magnetinius laukus. Naudojamas pagal analogiją su elektros krūviu, kuriančiu statinį elektros lauką. Įmagnetintas kūnas apibūdinamas tūriniu ir paviršiniu magnetinio krū ...

Magnetinis laukas

Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių. Magnetinį lauką kuria judantys elektros krūviai arba magnetiniai dipoliai. Magnetinis laukas yra sūkurinis. Nejudantys kūnai, t ...

Mikrobangos

Mikrobangos – radijo bangos, kurių bangos ilgis siekia nuo 1 mm iki 1 m, o dažniai yra tarp 300 MHz ir 300 GHz, t. y. apima UHF, SHF ir EHF bangų ruožus. Įvairūs šaltiniai naudoja skirtingas mikrobangų ribas, tačiau SHF ruožas į jas patenka visad ...

Radijo bangos

Radijo bangos greitis c laisvoje erdvėje lygus 299 792.458 km/s. Skaičiavimams neretai naudojama suapvalinta greičio reikšmė: c = 300 000 km/s = 300 000 m/s.

Kinematika

 Kinematika – mechanikos skyrius, nagrinėjantis geometrines judėjimo savybes, neatsižvelgiant į kūno masę ir jį veikiančias jėgas. Šia savybe kinematika skiriasi nuo dinamikos. Kinematikos pagrindus sukūrė Galilėjus ir Heigensas. Kinematikoje ju ...

Būsenos kitimas

Būsenos kitimas arba fazinis virsmas – termodinaminės sistemos vienos fazės kitimas į kitą. Fazinių virsmų tipai: kristalografinės struktūros kitimai, pvz., geležyje tarp ferito ir austino. vienos agregatinės būsenos kietosios, skystosios ar duji ...

Garavimas

Garavimas – medžiagos virsmas iš skystos į dujinę agregatinę būseną. Tai paviršinis procesas. Garavimui priešingas procesas yra kondensacija. Garai yra iš skysčio išlėkusios molekulės: jei atomo molekulės kinetinė energija viršija skysčio pavirši ...

Kietėjimas

Kietėjimas, arba šalimas – skystosios medžiagos virsmas kietąja. Skystosios būsenos medžiaga pradeda kietėti tik atvėsusi iki tam tikros temperatūros. Visą kietėjimo laiką temperatūra nekinta. Temperatūra, kurioje medžiaga kietėja, vadinama kietė ...

Šiluminis variklis

Šiluminis variklis – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, dujų termo-mechaninę plėtimosi energiją verčiantis į mechaninę − sukimo momentą. Šiluminio variklio naudingumo koeficientas: η = A Q {\displaystyle \eta ={\frac {A}{Q}}} čia yra atl ...

Termodinaminis procesas

Termodinaminis procesas – procesas, kurio metu kinta termodinaminiai parametrai – slėgis, temperatūra, tūris, entropija. Jei kažkuris parametras yra pastovus, jis vadinamas izoprocesu. Dažniausiai pasitaikantys termodinaminiai procesai: Izobarini ...

Fonautografas

Fonautografas arba fonoautografas – pirmasis prietaisas, skirtas garso įrašymui. Jį 1857 m. išrado prancūzas Eduardas-Leonas Skotas de Martinvilis, išradimas buvo užpatentuotas tų pačių metų kovo 25 d. Prietaisas užrašydavo garso bangas vizualiai ...

Fonografas

Fonografas – pirmasis prietaisas, skirtas garso įrašymui ir atkūrimui. Jį 1877 m. lapkričio 21 d. išrado Tomas Edisonas. Fonografas garsą įrašydavo į ant besisukančio cilindro užmautą foliją, prie popierinės membranos pritvirtintai adatai kilnoja ...

Garsiakalbis

Garsiakalbis – įrenginys, kuris elektrinius signalus verčia garso bangomis. Dažniausiai sutinkamas tipas – elektrodinaminis garsiakalbis, kurį sudaro ritė, esanti radialiajame magnetiniame lauke pritvirtinta prie popierinio kūgio. Kintant rite te ...

Garso kolonėlė

Pagrindiniai akustines sistemas charakterizuojantys parametrai yra tipas, varža, galia, jautrumas, atkuriamų dažnių juosta, horizontali ir vertikali sklaida, konstrukcija, svoris. Dažniausiai sutinkami tipai: pagal garsiakalbių tipą elektrodinami ...

Laringofonas

Laringofonas – specialus mikrofonas, kuris transformuoja kalbant kaklo odoje prie ties gerklomis sklindančius garso virpesius į elektrinius signalus. Naudojamas labai triukšmingoje aplinkoje, kur akustinis triukšmas neleidžia naudoti paprastų mik ...

Magnetofonas

Magnetofonas – elektromechaninis prietaisas, skirtas tiek įrašymui, tiek anksčiau laikmenoje įrašytų signalų atkūrimui. Laikmenoms naudojamos medžiagos pasižymi magnetinėmis savybėmis: magnetinė juosta, viela, diskai, magnetiniai būgnai ir kt. Ma ...

Mikrofonas

Mikrofonas – akustoelektrinis įtaisas, keičiantis garso virpesių energiją garsinio dažnio elektros srove. Mikrofonai dažnai naudojami laidinio ir radijo ryšio, televizijos technikoje, garso įrašymo įrenginiuose.

Patefonas

Patefonas arba gramofonas – prietaisas, kuris groja muzikos plokšteles. Grojant gramofono adata judėdama plokštelės garso takeliu pradeda virpėti, susidarę virpesiai perduodami membranai, kuri šiuos paverčia garso bangomis, kurios tada atkuriamos ...

Sirena (mechanizmas)

Sirena – didelės galios garso arba ultragarso šaltinis. Daugumos sirenų generuojamas dažnių intervalas – nuo ~200 Hz iki ~100 kHz, galia nuo kelių vatų iki dešimčių kilovatų. Naudojamos signalizacijai bei gamyboje – šilumos apykaitai paspartinti, ...

Branduolinė fizika

Branduolinė fizika yra fizikos šaka, kuri tiria atomų branduolių savybes ir sąveikas. Šios srities atradimų rezultatai darė ir daro didelę įtaką kasdieniniam gyvenimui bei įvairioms mokslo sritims. Radioaktyvumas panaudojamas medicinoje, gamyboje ...

Beta skilimas

Jei susidaro elektronas, toks skilimas vadinamas β- skilimu taip į protoną ir elektroną suskyla pavienis neutronas. Šioje reakcijoje dar susidaro anti neutrinas: n 0 → p + + e − + ν ¯ e {\displaystyle n^{0}\rightarrow p^{+}+e^{-}+{\bar {\nu }}_{e ...

Branduolinė fotoemulsija

Branduolinė fotoemulsija – speciali fotoplokštelė padengta gana storu fotoemulsijos sluoksniu, turinti maksimaliai vienododą grūdėtumą. Naudojama fiksuojant ir tiriant greitas, įkrautas elementariasias daleles, tokias, kaip nukleonai ir mezonai. ...

Branduolinis sprogimas

Branduolinis sprogimas – ypač greitos branduolinės reakcijos energijos išsiskyrimas, kurio metu sunaikinamas branduolinis užtaisas. Reakciją gali sukelti branduolių skylimas, branduolinė sintezė arba daugiasluoksnė kaskadinė jų kombinacija. Dabar ...

Branduolio dalijimasis

Branduolių dalijimasis – branduolinė reakcija, kurios metu masinis atomo branduolys suskyla į du lengvesnius branduolius, išspinduliuojant laisvus neutronus ir kitas daleles bei išsiskiriant energijai. Branduolių dalijimasis naudojamas branduolin ...

Grandininė branduolinė reakcija

Grandinine branduoline reakcija vadinama tokia branduolinės reakcijos rūšis, kai vienos reakcijos produktai, susidūrę su medžiaga, sukelia tolimesnes reakcijas. Grandininės branduolinės reakcijos yra itin svarbios, kadangi jomis remiasi branduoli ...

Keistoji materija

Aplink esama medžiaga arba materija yra sudaryta iš elektronų elektringųjų dalelių ir atomo branduolio. Atomo branduolys sudarytas iš sunkiųjų hadronų: protonų ir neutronų. Protonas yra teigiamo krūvio, o neutronai - be krūvio. Neseniai buvo atra ...

Keturių dauginamųjų formulė

Keturių dauginamųjų formulė yra branduolinėje inžinerijoje naudojama formulė, kuri aprašo begalinėje terpėje vykstančios grandininės skilimo reakcijos neutronų daugėjimo koeficientą. Formulė yra k ∞ = η f p ε {\displaystyle k_{\infty }=\eta fp\va ...

Neutrinų teleskopas

Neutrinų teleskopas – įrenginys skirtas registruoti neutrinus. Neutrinai beveik nesąveikauja su medžiaga, todėl detektoriai turi būti palyginti dideli, kad galėtų įvykti pakankamai sąveikų tarp medžiagos ir jas būtų įmanoma užfiksuoti. Visos neut ...

Protono skilimas

Protono skilimas yra eksperimentiškai nepatvirtintas radioaktyvusis skilimas, kurio metu protonas skyla į lengvesnes subatomines daleles, paprastai į neutralų pioną ir pozitroną, skilimo metu išspinduliuojamas gama kvantas. p ⟶ e + + π 0 ⟶ e + + ...

Pusėjimo trukmė

Pusėjimo trukmė tai yra laikas t ½, per kurį medžiagą sudarančių dalelių kiekis sumažėja perpus. Ankstesnėje literatūroje dar galima rasti terminus puskiekio periodas, skilimo pusperiodis arba pusamžis. Nors ši koncepcija paprastai taikoma radioa ...

Radiacinis fonas

Radiacinis fonas – jonizuojančiosios spinduliuotės lygis aplinkoje, kurio matavimo vienetas SI sistemoje yra Sv/h. Kadangi sivertas yra labai didelis dozės dydis, patogiau naudoti kartotinius jo vienetus – mSv, µSv/h arba nSv/h. Seniau jonizuojan ...

Dalelių detektorius

Dalelių detektorius arba jonizuojančiosios spinduliuotės detetorius – įtaisas, skirtas aptikti ir/ar atpažinti didelės energijos daleles, atsiradusias branduolinio skilimo metu, esant kosminei spinduliuotei ar išsiskyrusias dalelių greitintuvuose ...

Dujinis jonizuojančiosios spinduliuotės detektorius

Dujinis jonizuojančiosios spinduliuotės detektorius – detektorius, veikiantis dujų jonizavimo pagrindu. Per detektorių pereinant pakankamos energijos dalelėms, dujos jonizuojamos, t. y. susidaro teigiamas jonas ir elektronas. Detektoriuose prie e ...

Geigerio ir Miulerio skaitiklis

Geigerio ir Miulerio skaitiklis, Geigerio-Miulerio skaitiklis arba Geigerio skaitiklis – dujinis dalelių detektorius, matuojantis jonizuojančiąją spinduliuotę.

Sinchrotronas

Sinchrotronas – žiedinis dalelių greitintuvas, kuriame magnetinis laukas ir elektrinis laukas tiksliai sinchronizuojamas su jame keliaujančiu dalelių pluoštu. Sinchrotroną po Antrojo pasaulinio karo išrado JAV fizikas Luis Walter Alvarez. Sinchro ...

Dalelių greitintuvas

Dalelių greitintuvas – įrenginys, kuris elektrinio ir magnetinio lauko pagalba greitina elektrinį krūvį turinčias daleles, suteikdamas joms dideles energijas. Yra du pagrindiniai greitintuvų tipai: tiesinis ir žiedinis.

Superlaidusis superkolaideris

Superlaidusis superkolaideris) – žiedinis greitintuvas, kuris turėjo būti pastatytas Waxahachie, Teksasas. Buvo planuojama, kad jis turės 87 km ilgio žiedą ir galės protonams suteikti 20 TeV energiją, kurios pakaktų sukurti higso bozoną – dalelę, ...