ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 140

Aktyvioji galaktika

Aktyvioji galaktika – galaktika, kurios šviesis keliuose ar visuose elektromagnetinių spindulių diapazonuose yra didesnis nei normalus. Aktyviosios galaktikos yra šių tipų: kvazarai, radijo galaktikos ir Seiferto galaktikos. Kvazarai yra labai ak ...

Didysis Magelano Debesis

Didysis Magelano Debesis – netaisyklinga galaktika, viena artimiausių Paukščių Tako Galaktikai, matoma pietiniame danguje – ant Aukso Žuvies ir Stalkalnio žvaigždynų ribos. Atstumas – 160 000 šm, skersmuo – 30 000 šm, masė – 10 Saulės masių. Pauk ...

Elipsinė galaktika

Elipsinė galaktika – rutulio arba elipsoido formos žvaigždžių kamuoliai. Žvaigždžių tankis elipsinėse galaktikose didesnis negu spiralinėse ar netaisyklingosiose galaktikose. Elipsinė galaktika turi mažą kiekį dujų. Jos yra sferinės arba ovalios ...

Galaktikos centras

Galaktikos centras – Paukščių Tako galaktikos sukimosi centras, kurį matome kaip šviesią juostą Šaulio žvaigždyne. Galaktikos centras nuo mūsų nutolęs apie 7.6 kpc, jo pusiaujinės kordinatės: RA 17h45m40.04s, Dec -29° 00 28.1". Negalime jo stebėt ...

Galaktikos halas

Galaktikos halas tai yra terminas, naudojamas nusakyti plačiai, maždaug sferiškos formos galaktikos sričiai, kuri driekiasi už pagrindinės, regimosios galaktikos dalies. Halu vadinami bet kokie aiškūs dariniai, turintys šias bendras sudedamąsias ...

Galaktikų spiečius

Galaktikų spiečiai – galaktikų telkiniai, kurių narius sieja tarpusavė gravitacija. Galaktikų spiečiai susideda iš šimtų ar tūkstančių galaktikų. Vidutinė galaktikų spiečių masė ~ 10 14 –10 15 Saulės masių, skersmenys – 5–15 milijonų šviesmečių. ...

Galaktikų susiliejimas

Galaktikų susiliejimas gali įvykti susidūrus dviem galaktikoms. Nors susiliejimo metu dėl didelių atstumų tarp žvaigždžių praktiškai nevyksta tiesioginiai jų arba žvaigždžių sistemų susidūrimai, gravitacinė galaktikų sąveika bei trintis tarp dujų ...

Hubble morfologinė klasifikacija

Hablo morfologinė klasifikacija Šiuolaikiniai galaktikų tyrimai prasidėjo po 1924 m., kai Edvinas Hablas 1889 - 1953, stebėdamas pro Maunt Vilsono observatorijos (Kalifornija, JAV 254 cm skermens Hukerio reflektorių, įrodė, kad egzistuoja savaran ...

Juodosios akies galaktika

Juodosios akies galaktika – spiralinė galaktika, esanti Berenikės Garbanų žvaigždyne. Atstumas nuo mūsų iki šios galaktikos yra 17 milijonų šviesmečių. Objektas dar žymimas Mesjė NGC 4826 numeriu. Jos regimasis ryškis – 9.0. Tamsūs debesys aplink ...

Laniakėja

Laniakėja – 520 milijonų šviesmečių pločio galaktikų superspiečius, kuriam priklauso ne tik Paukščių Takas, kuriame yra Saulės sistema, bet ir kitos 100 000 galaktikų. Jos masė 100 milijonų milijardų kartų didesnė už Saulės masę. Laniakėjos super ...

Lęšinė galaktika

Lęšinė galaktika tai galaktika, kuri yra tarpinė spiralinės galaktikos ir elipsinės galaktikos forma. Ji klasifikuojama Hubble morfologinėje klasifikacijoje. Lęšinės galaktikos žymimos SO ir SBO. Jos dažniausiai būna netaisyklingos formos, primen ...

Mažasis Magelano Debesis

Mažasis Magelano Debesis – netaisyklinga galaktika, viena artimiausių Paukščių Tako Galaktikai, matoma pietiniame danguje – Tukano žvaigždyne. Atstumas – 205 000 šm, skersmuo – 16 000 šm, masė – 2x10 9 Saulės masių. Paukščių Tako Galaktika kurioj ...

Mergelės galaktikų spiečius

Mergelės galaktikų spiečius - artimiausias galaktikų spiečius. Jis nuo Saulės yra nutolęs 60 milijonų šviesmečių, Mergelės žvaigždyne. Šis Mergelės galaktikų spiečius nuo mūsų Galaktikos tolsta 2000 km/s greičiu. Mergelės galaktikų spiečiuje yra ...

Mesjė 65

Mesjė 65 – skersinė spiralinė galaktika, esanti Liūto žvaigždyne. Atstumas iki šios galaktikos yra 35 milijonai šviesmečių. Objektas dar yra žymimas Mesjė NGC 3623 numeriu. Jo regimasis ryškis yra 10.5. Spiralinė galaktika M65 yra maždaug 100 tūk ...

Mesjė 82

Mesjė 82 – skersinė spiralinė galaktika, esanti Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Nuo Saulės sistemos nutolusi 10.5 milijonų šviesmečių. Jos regimasis ryškis – 9.5. Ši galaktika yra ir radijo bangų šaltinis. Joje matomi milžiniški vandenilio dujų ...

Mesjė 88

Mesjė 88 – spiralinė galaktika, esanti Berenikės Garbanose. Galaktika nuo Saulės nutolusi 47 milijonus šviesmečių bei toliau tolsta 2000 km/s greičiu. 1781 m. ją atrado Čarlzas Mesjė.

Radijo galaktika

Radijo galaktika – itin didelio radijo bangų šviesio aktyvioji galaktika. Radiogalaktika skleidžia labai intensyvią radijo diapazono spinduliuotę, kuri daug kartų pranoksta įprastos galaktikos radijo spinduliavimą. Tipinės radijo galaktikos spind ...

Sombrero galaktika

Sombrero galaktika, M104 arba NGC 4594 – spiralinė galaktika Mergelės žvaigždyne. Nuotolis nuo Saulės – ~28 milijonai šm, skersmuo – 50 000 šm. Regimasis ryškis +8 m ; nors plika akimi galaktika nematoma, ją galima stebėti nedideliais teleskopais ...

Spiralinė galaktika

Spiralinė galaktika - gravitaciškai surišta žvaigždžių sistema, turinti spiralinį diską. Spiralinę galaktiką sudaro centrinis telkinys, aplink sukasi galaktikos diskas, apsuptas mažesnio tankio sferinės posistemės - galaktikos sferoido: Centrinis ...

Kamuolinis spiečius

Kamuolinis spiečius – beveik taisyklingos sferos formos, labai tankūs žvaigždžių telkiniai. Didžiosios dalies kamuolinių spiečių skersmuo 50-150 šviesmečių, o masė daugiau nei 100 kartų viršija mūsų Saulės masę. Yra vieni seniausių – amžius 10-13 ...

Padrikasis spiečius

Padrikasis spiečius – žvaigždžių telkinys, susidedantis iš dešimčių, šimtų ar kartais tūkstančių gravitacijos siejamų žvaigždžių, be aiškaus centrinio branduolio. Telkiasi galaktikos diske ir vijose. Padrikųjų spiečių amžiai yra tarp kelių mln. i ...

Žvaigždžių asociacija

Žvaigždžių asociacija – bendros kilmės jaunų žvaigždžių 100–500 šviesmečių skersmens grupė. OB žvaigždžių asociacijoms priklauso didelės masės, karštos O ir B spektrinės klasės žvaigždės, T žvaigždžių asociacijoms – mažos masės žvaigždės. Didžioj ...

Žvaigždžių spiečius

Žvaigždžių spiečius - grupė bendros kilmės, panašaus amžiaus ir cheminės sudėties žvaigždžių, kurias sieja tarpusavė gravitacija. Geriausiai žinomas žvaigždžių spiečius yra Sietynas Plejadės Tauro žvaigždyne. Plika akimi galima pamatyti dar kelis ...

Didysis Oriono ūkas

Didysis Oriono ūkas, M42, NGC 1976 – ryškus difuzinis ūkas Oriono žvaigždyne žemiau Oriono juostos, netoli θ Ori ir ι Ori. Atstumas – 1600 šm, danguje užima apie 60’x66 plotą, tikrasis skersmuo 25-33 šm. Regimasis ryškis +4 m. Oriono ūkas sudaryt ...

DNR ūkas

DNR ūkas – netoli mūsų galaktikos centro aptiktas ūkas, turintis tarpžvaigždiniams ūkams neįprastai sudėtingą struktūrą. Ši struktūra primena vienos svarbiausių gyvosios gamtos molekulių, DNR struktūrą. Manoma, jog ūką taip susuko stiprus besisuk ...

Erelio ūkas

Erelio ūkas – emisinis dujų ir dulkių ūkas Gyvatės žvaigždyne apie padrikąjį žvaigždžių spiečių M16. Erelio ūką 1764 m. atrado C. Messier. Pirmasis ūką nufotografavo E. E. Barnardas.

Krabo ūkas

Atstumas iki ūko yra apie 6000 šm. Ūko matmenys – 10 x 7 šm. Regimasis ryškis 8 m,4 danguje sudaro 6 x4 plotą. Medžiaga plečiasi 100-1400 km/s greičiu. Ūko centre yra maždaug 28-30 km skersmens Krabo pulsaras NP 0532 neutroninė žvaigždė, kurio pu ...

Planetiškasis ūkas

Planetiškasis ūkas – jonizuotų dujų ūkas, panašus į planetos skritulį arba žiedą. Planetiniai ūkai neturi daug bendro su planetomis; taip jie buvo pavadinti 1780 metais V.Heršelio kuriam jų matomi apvalūs kontūrai priminė planetas. Palyginus su p ...

Supernovos liekana

Supernovos liekana yra pluoštinis dujų ūkas, kuris paprastai susidaro iš super­novos sprogimo metu išmestos medžiagos. Supernovų liekanos skleidžia sinchrotroninį spinduliavimą nuo radijo bangų iki gama spindulių. Yra žinoma daugiau kaip 100 supe ...

Ūkas

Ūkas – tarpžvaigždinių dulkių, vandenilio dujų, helio dujų, plazmos ir kito jonizuotų dujų telkinys. Iš pradžių ūkas buvo bendras įvairių astronominių objektų pavadinimas, įskaitant galaktikas už Paukščių Tako ribų. Pavyzdžiui, Andromedos galakti ...

51 Pegasi

51 Pegasi – už 15.6 parsekų nuo Žemės esanti žvaigždė Pegaso žvaigždyne. Tai pirmoji į Saulę panaši žvaigždė, kurios orbitoje atrasta planeta. Apie egzoplanetos atradimą šalia Pegaso 51 1995 m. spalio 6 d. pranešė Michel Mayor ir Didier Queloz.

Agena

Agena – Kentauro žvaigždyno žvaigždė. Matoma pietiniame pusrutulyje, Lietuvoje nematoma. Dešimta pagal ryškį dangaus žvaigždė. Tai baltai melsvos spalvos milžinė, cefeidė, nuo Saulės sistemos nutolusi 525 šviesmečius. Iš arabų kalbos "Agena" reiš ...

Aldebaranas

Aldebaranas, – 14-a pagal ryškį naktinio dangaus žvaigždė, ryškiausia Tauro žvaigždyne. Raudonoji milžinė, esanti pusiaukelėje tarp Saulės ir Hiadžių žvaigždžių spiečiaus. Lietuvoje matoma rudens-žiemos mėnesiais. 1997 m. užregistruotas Aldebaran ...

Altayras

Altayras – balta 8-a pagal ryškumą naktinio dangaus žvaigždė Erelio žvaigždyne. Lietuvoje matomas vasarą, kartu su Denebu bei Vega sudaro "Vasaros trikampį". Viena artimiausių Saulei žvaigždžių. Apsisukimo aplink ašį periodas: 6.5-10.4 valandų. D ...

Baltoji nykštukė

Baltoji nykštukė – degeneruotų dujų žvaigždė, kurios masė beveik lygi Saulės masei, tūris – planetos tūriui, o tankis 10 5 -10 8 g/cm³. Hercšprungo ir Raselo diagramoje baltosios nykštukės sudaro atskirą seką gerokai kairiau ir žemiau nuo pagrind ...

Betelgeizė

Betelgeizė – 9-10 pagal ryškumą naktinio dangaus žvaigždė Oriono žvaigždyne. Raudonoji supermilžinė, viena didžiausių žinomų žvaigždžių. Lietuvoje matoma žiemą. Nors ir būdama labai ryški Betelgeizė, nėra ryškiausia Oriono žvaigždyno žvaigždė, už ...

Cefėjo Beta tipo žvaigždės

Cefėjo Beta tipo žvaigždės – B0–B3 spektrinių klasių milžinės arba submilžinės. Pulsuojančios kintamosios žvaigždės, kurių spindesio kitimo periodas 2.5–14 val., amplitudė iki 0.3 mag. Pavadintos paga1 Cefėjo β, kuri yra spektrinė dvinarė žvaigžd ...

Čandrasekaro riba

Čandrasekaro riba – didžiausia nesisukančios žvaigždės baltosios nykštukės masė. Ši masė priklauso nuo cheminės sudėties. Jei žvaigždę sudaro helis, ji lygi 1.44 Saulės masės, jei anglis - 1.40 Saulės masės, jei geležis – 1.11 Saulės masės. Žvaig ...

Denebas

Denebas – 20-a pagal ryškį naktinio dangaus žvaigždė, ryškiausia Gulbės žvaigždyne. Kartu su Vega ir Altayru sudaro "Vasaros trikampį". Senesni pavadinimai – Arided, Aridif – praktiškai nenaudojami.

Dskuba

Dskuba – žvaigždė Skorpiono žvaigždyne. Pavadinimas kilęs iš arabų kalbos, reiškia "skorpiono kakta". Kadangi Dskuba yra šalia ekliptikos, ją kartais uždengia Mėnulis ir planetos.

Dvinarė žvaigždė

Dvinarė žvaigždė – žvaigždžių sistema, kurios nares sieja gravitacinės jėgos, jos sukasi viena apie kitą. Fizikinės dvinarės žvaigždės abi narės dėl gravitacijos skrieja pagal Keplerio dėsnius aplink bendrą masės centrą. Pagal atradimo būdą dvina ...

Fomalhautas

Fomalhautas – 18-a pagal ryškį naktinio dangaus žvaigždė, ryškiausia Pietų Žuvies žvaigždyne. Lietuvoje matomas rudens naktimis neaukštai virš pietų horizonto. Tai balta pagrindinės sekos žvaigždė, kiek didesnė ir karštesnė už Saulę. Pavadinimas ...

Gliese 436

Gliese 436 - 11 ryškio raudonoji nykštukė Liūto žvaigždyne, už maždaug 30 šviesmečių nuo Žemės. Turi bent vieną planetą, atrastą 2004 m., pavadintą Gliese 436 b, kuri pagal apskaičiavimus, nėra vienintelis dangaus kūnas, turintis orbitą aplink ši ...

Gliese 581

Gliese 581 yra raudonoji nykštukė žvaigždė, kurios spektrinis tipas M3V, nuotolis nuo Žemės 20.3 šviesmečių, Svarstyklių žvaigždyne. Šios žvaigždės apytikrė masė lygi trečdaliui Saulės masės. Tai 89-oji pagal artimumą Saulei žvaigždės sistema. St ...

HE 1523-0901

HE 1523-0901 – žvaigždė, Paukščių tako galaktikos raudonoji milžinė. Masė sudaro 0.8 Saulės masės. Amžius – 13.2 mlrd. metų. HE 1523-0901 pietiniame Žemės pusrutulyje matoma ir pro mažą teleskopą. Kaip ir kitos jaunos žvaigždės turi labai mažai m ...

Hipermilžinė

Hipermilžinė – žvaigždė, turinti milžinišką masę ir šviesį. Hipermilžinės žvaigždės yra masyvios kaip ir supermilžinės, kurių masė daugiau nei 100 kartų didesnė už Saulės. Hipermilžinės nebūtinai didesnės savo tūriu už supermilžines, bet šias vir ...

Hipernova

Hipernova – hipotetinė paskutinioji hipermilžinės žvaigždės evoliucijos stadija. Hipernova yra vienas galingiausių supernovos tipo sprogimų Visatoje. Iki 1990 metų šis terminas reiškė sprogimą, kurio energija viršija 100 supernovų sprogimo energi ...

Juodoji nykštukė

Juodoji nykštukė – hipotetinė žvaigždės būsena. Tai – baltoji nykštukė, kuri yra tokia sena, kad nebeskleidžia beveik jokios šilumos ir šviesos. Nesitikima, kad Visatoje jau yra juodųjų nykštukių, nes laiko, kurio reikia, kad baltoji nykštukė atv ...

Kanopus

Kanopus – 2-a pagal ryškumą naktinio dangaus žvaigždė Laivo Kilio žvaigždyne. Matoma pietiniame pusrutulyje, Lietuvoje nematoma. Kiti pavadinimai – Suhailis, Suhelis. Tai geltona supermilžinė, nutolusi nuo Saulės 313 šm.

Kapela (žvaigždė)

Kapela – 6-a pagal ryškį naktinio dangaus žvaigždė, Vežėjo žvaigždyne. Inkai vadino Colca. Arabiškas vardas – Alhajot "Ožka" Indų mitologijoje ji simbolizavo Brahmos širdį. Pavadinimas – Brahma Ridaya. Senovės graikams tai buvo ožka Amaltėja, Rom ...