ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 13

Gravetės kultūra

Gravetės kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta La Gravette urvo, kuriame 1880 m. aptikta senovės gyvenvietė, vardu.

Juostinės keramikos kultūra

Juostinės keramikos kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal puodų puošimo juostomis, vingiuotu ar kampuotu raštu, tradiciją.

Lendjelio kultūra

Lendjelio kultūra – neolito archeologinė kultūra, ją austrų archeologas Osvaldas Menginas pavadino pagal XIX a. radinius Lengyeli vietovėje.

Auksiniai Galehuso ragai

Auksiniai Galehuso ragai – du auksiniai ragai, rasti Galehuse, į šiaurę nuo Tionderio Pietų Jutlandijoje, Danijoje. Ilgesnysis iš jų rastas 1639 m., o kitas – 1734 m., tik už 15-20 metrų nuo pirmojo rago radavietės. Ragai priskiriami V a., juose ...

Duobelinės keramikos kultūra

Panašiai skambanti 4200–2000 m. pr. m. e. kultūra vadinama Šukinės duobelinės keramikos kultūra Duobelinės keramikos kultūra arba duobinės keramikos kultūra – vidurinio ir vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta dėl duobutėmis puoštų ker ...

Ertebiolės kultūra

Ertebiolės kultūra – mezolito pabaigos – neolito pradžios archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1919 m. T. Matiaseno tirtą Ertebiolės gyvenvietę.

Hamburgo kultūra

Hamburgo kultūra – finalinio paleolito archeologinė kultūra, kurią 1937 m. išskyrė Alfredas Rustas pagal 1933 m. tyrinėtą Maiendorfo gyvenvietę prie Hamburgo.

Jastorfo kultūra

Jastorfo kultūra VI a. pr. m. e. – I a. m. e. m. pradžioje buvo paplitusi Vidurio ir Šiaurės Europoje. Apėmė regioną tarp Aukštutinio Vėzerio ir Oderio vidurupio, taip pat Jutlandijos pietinę dalį, Tiuringiją, Saksoniją ir Aukštutinius Lužitėnus. ...

Jelingės runų akmenys

Jelingės runų akmenys yra Danijoje, Jutlandijoje, Jelingės mieste. Runos − tai senieji skandinavų rašmenys. Tūkstantį metų − nuo maždaug III a. po Kristaus iki XIII a. Skandinavijoje nevartota jokių kitų rašmenų. Pirmieji runų užrašai datuojami I ...

Piltuvėlinės keramikos kultūra

Piltuvėlinės keramikos kultūra arba piltuvėlinių taurių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, egzistavusi 4000–2700 m. pr. m. e., pavadinta dėl specifinės formos keramikos indų.

Runų akmuo

Runų akmuo − tai senieji germanų ir skandinavų rašmenys. Runos yra seniausi germanų, ir visų pirma skandinavų, rašmenys. Tūkstantį metų − nuo maždaug III a. iki XIII a. Skandinavijoje nevartota jokių kitų rašmenų. Iš pradžių runos raižytos medyje ...

Skandinavijos bronzos amžius

Skandinavijos bronzos amžius išsivystė iš vėlyvojo neolito indoeuropietiškos Virvelinės keramikos kultūros ir buvo paplitęs visoje Danijoje, pietinėje Švedijoje ir Norvegijos pakrantėse. Oskaras Montelijus siūlė dalinti šį laikotarpį į vėlyvąjį i ...

Varbola

Varbola – piliakalnis ir pilies liekanos šiaurės vakarų Estijoje, Harju apskrityje, ~50 km į pietus nuo Talino. Yra ~2 ha ploto aišktelė, juosiama 8-10 m aukščio ir 580 m ilgio iš akmenų sukrauto pylimo.

Atėnų akropolis

Atėnų akropolis – architektūrinis ansamblis, esantis Graikijos sostinėje Atėnuose. Tai įtvirtinta, aukštutinė miesto dalis, įsikūrusi ant 156 m aukščio kalvos. Jau Mikėnų civilizacijos laikais II tūkstm. pr. m. e. kalvą supo gynybinė siena, stovė ...

Delas

Delas – Graikijos sala, apsupta žiedo formos salų grupės, vadinamos Kikladais. Plotas – 3.5 km². 2011 m. gyveno 24 gyventojai. Tai viena svarbiausių mitologinių, istorinių ir archeologinių Graikijos vietų. Minima Odisėjoje. Nuo 1873 m. miesto lie ...

Delfai

Delfai – miestas vidurio Graikijoje. Veikia archeologijos muziejus. Delfai – archeologinis paminklas ir miestas šiuolaikinėje Graikijoje į pietvakarius nuo Parnaso kalno, Fokidės slėnyje. Delfų šventykloje gyveno Delfų orakulas, žymiausias klasik ...

Diminio kultūra

Diminio kultūra 5500 – 4000 m. pr. m. e. plito Tesalijoje. Diminio kultūra skirstoma į 7 fazes: Canglis, Arapis, Odzakis I, Odzakis II, Diminio tikroji, Larisa, Rachmanis. Ji turėjo įtakos daugeliui Vidurio Europos neolito kultūrų susidarymui.

Įspaudinės keramikos kultūra

Įspaudinės keramikos kultūra buvo pirmoji Europos žemyno neolitinė kultūra. Manoma, kad jos nešėjai atsikėlė iš Levanto, migravę į Balkanus, o vėliau į kitas Viduržemio jūros šalis, išstumdami vietines mezolitines kultūras. 7000–5000 m. pr. m. e. ...

Mikėnų kultūra

Mikėnų kultūra − paskutinė bronzos amžiaus fazė Graikijoje, ji buvo Homero epų, kitos Senovės Graikijos literatūros ir mitų fonas. Mikėnų kultūros pavadinimas kilo iš Mikėnų archeologinės vietovės šiaurės rytų Argolyje, Peloponese Pietų Graikijoje.

Mino civilizacija

Minojiečiai – priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje, klestėjusi maždaug 2700–1450 m. pr. m. e. Vėliau jų kultūrą nustelbė Mikėnų kultūra. Sprendžiant iš Mino dailės, Mino kultūrai būdinga matriarchatinė visuomenė ir d ...

Olimpija

Olimpija – istorinis miestas vakarų Graikijoje. Miestas labiausiai žinomas dėl jame rengtų pirmųjų Olimpinių žaidynių. Pirmosios žaidynės buvo rengiamos graikų dievui Dzeusui. Šiuo metu kiekvienų olimpinių žaidynių deglai yra uždegami Olimpijos c ...

Almerijos kultūra

Almerijos kultūra, arba El Garselio kultūra – neolito ir eneolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Almerijos provincijos vardą Ispanijoje.

Azilio kultūra

Azilio kultūra – epipaleolito archeologinė kultūra šiaurinėje Ispanijoje ir pietinėje Prancūzijoje. Jos pavadinimas kilo nuo 1887–1889 m. E. Pjeto tirto Ma d’Azilio urvo Pietų Prancūzijoje. Kultūra gyvavo Aleriodo atšilimo laikotarpiu, po turting ...

Apeninų kultūra

Apeninų kultūra plito Vidurio ir Pietų Italijoje. Ji pradėjo formuotis eneolito laikotarpyje ir truko iki Vilanovos kultūros protovillanovos atsiradimo. Skiriami įvairūs laikotarpiai, dažniausiai ankstyvasis, vidurinysis ir vėlyvasis.

Čirčeo kultūra

Čirčeo kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, Pavadinta pagal Monte Čirčeo kyšulį-kalvyną apie 95 km į pietus nuo Romos.

Golasekos kultūra

Golasekos kultūra nuo X a. pr. m. e. iki IV a. pr. m. e. pradžios, iki keltų atėjimo, buvo paplitusi Šiaurės ir Šiaurės vakarų Italijoje Lombardija, Pjemontas.

Lagocos kultūra

Lagocos kultūra 3600–2600 m. pr. m. e. buvo paplitusi Šiaurės Italijoje. Susiklostė iš Šasė kultūros. Svarbiausios gyvenvietės Ligūrijoje: Arene Candide, Caverna dell’Acqua, Caverna del Morte, Emilijoje-Romanijoje – Pescale.

Vilanovos kultūra

Vilanovos kultūra – archeologinė kultūra, gyvavusi ankstyvajame geležies amžiuje dabartinėje šiaurės Italijoje. Datuojama apie X–V a. pr. m. e. ir pavadinta pagal Vilanovos kaimo archeologinę vietovę netoli Bolonijos. Rasta šulinių pobūdžio degin ...

Dniestro-Bugo kultūra

Dniestro-Bugo kultūra arba Bugo-Dniestro kultūra – neolito archeologinė kultūra, 6500–5000 m. iki m. e. paplitusi Moldovos ir Ukrainos juodžemio srityje tarp Dniestro ir Pietų Bugo baseinų. Pavadinta pagal Dniestro baseine tirtą Sorokų gyvenvietę.

Monteoru kultūra

Monteoru kultūros žmonės vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, gamino kaulinius, akmeninius ir žalvarinius dirbinius: durklai, strėlių antgaliai, kovos kirviai. Būdingi keraminiai indai juodu glazūruotu paviršiumi su reljefiniais ornamentais, vė ...

Arensburgo kultūra

Arensburgo kultūra – paleolitinė vėlyvojo driaso – ankstyvojo preborealio laikotarpių šiaurės elnių medžiotojų archeologinė kultūra. Pavadinta pagal Arensburgo miestą.

Altos uolų raižiniai

Altos uolų raižiniai – uolos su mezolito ir vėlesnių tarpsnių raižiniais, esantys Finmarko apskrityje, Šiaurinėje Norvegijoje. Nuo 1973 m. rasta daugiau nei 6 tūkst. uolų raižinių keliose vietovėse. Daugiausiai jų rasta Jiepmaluokta vietovėje. 19 ...

Fosnos kultūra

Fosnos kultūra arba Fosnos–Hensbakos kultūra – paleolito pabaigos – mezolito archeologinė kultūra. Ją 1929 m. išskyrė A. Bjarnas.

Komsos kultūra

Komsos kultūra IX tūkst. pr. m. e.–III tūkst. pr. m. e. buvo paplitusi dabartinėje Šiaurės Norvegijoje ir gretimose Suomijos bei Rusijos vietovėse, netoli Arkties vandenyno, į šiaurę nuo poliarinio rato. Šios kultūros nešėjai buvo pirmieji gyvent ...

Niostveto ir Lihulto kultūros

Niostveto ir Lihulto kultūros – dvi artimai susiję mezolito archeologinės kultūros Skandinavijoje. Jos norvegiškasis variantas yra vadinamas Niostveto kultūra, o švediškasis – Lihulto kultūra.

Ferjero kultūra

Ferjero kultūra – vėlyvojo neolito ir eneolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal tyrinėtą Ferrières-les-Verreries dolmeną.

Fonbuiso kultūra

Fonbuiso kultūra – vėlyvojo neolito ir eneolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal tyrinėtą Fontbouisse gyvenvietę į rytus nuo Somjero, Gardo departamentas, Prancūzija).

Kombarelis

Kombarelis – urvas pietvakarių Prancūzijoje, Dordonėje, Bjunės upės slėnyje, prie Lez Ezi de Tajak Sirėjaus miestelio. Tai yra vienas žymiausių vėlyvojo paleolito urvų ir 1979 m. paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu. Urvo ilgis – 511 m, plo ...

Kortajo kultūra

Kortajo kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal radinius prie Kortajo miestelio Nešatelio ežero vakariniame krante.

Laidojimo laukų kultūra

Laidojimo laukų kultūra arba Laidojimo urnų laukų kultūra – bronzos amžiaus pabaigos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinių kultūrų, paplitusių Europoje, grupė.

Lasko urvai

Lasko urvai – urvai su vėlyvojo paleolito piešiniais, esantys Dordonės departamente, Pietvakarių Prancūzijoje. Urve yra per du tūkstančius piešinių. Tarp tame urve esančių piešinių esama vienas žmogaus atvaizdas ir priešistorinių žinduolių piešin ...

Levalua gyvenvietė

Levalua gyvenvietė surasta XIX a. pabaigoje. Pavadinta pagal Levalua Perė vietovę. Gyvenvietėje rasta smulkių kirtiklių, kirstukų, pjovimo ir gręžimo įrankių – tai nuo titnago skaldytinių atskeltos trikampės ar ovalios nuoskalos, skeltės ir aštri ...

Orinjako kultūra

Orinjako kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta 1860 m. E. Larteto atrasto ir tyrinėto Orinjako urvo vardu.

Pėš Merl urvas

Pėš Merl urvas – urvas su vėlyvojo paleolito piešiniais ir raižiniais, esantis Lo departamente, Pietų-Pirėnų regione, Pietų Prancūzijoje. Tarp tame urve esančių piešinių esama žmogaus rankų, kitų žmonių atvaizdų ir priešistorinių žinduolių tapybo ...

Šasė kultūra

Šasė kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1864 m. tirtą Šasė le Kampo gyvenvietę.

Šatelperono kultūra

Žmonės, spėjama, Homo sapiens neandertalensis, paveikti dabartinių žmonių protėvių kultūros, gyveno urvuose ir olose. Vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Smulkūs dirbiniai išlaikė daug Mustjė kultūrai būdingų bruožų. Būdingas įrankis – titnaginis ...

Šovė urvas

Šovė urvas – urvas su vėlyvojo paleolito piešiniais, esantis Ardešo departamente, Pietų Prancūzijoje. Urvas yra 800 metrų ilgio bei turi kelis atsišakojimus. Kai kurios ertmės siekia 18 metrų aukštį. Landa, vedanti į urvą, esantį maždaug 25 metrų ...

Biuko kultūra

Biuko kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Biuko kalnus Šiaurės Vengrijoje, kur XIX a. pabaigoje buvo aptikta šios kultūros radinių. Dar vadinama Rytų juostinės keramikos kultūra.

Černiachovo kultūra

Černiachovo kultūra – romėniškojo laikotarpio archeologinė kultūra, pavadinta pagal V. Chvoikos 1900–1901 m. tyrinėtą kapinyną prie Černiachovo kaimo. Kultūra tradiciškai yra siejama su senovės gotais, kurie migravo iš šiaurės Europos ir dalinai ...

Charinos kultūra

Charinos kultūros žmonės gyveno piliakalniuose ir gyvenvietėse, pastatai su priestatais ir atvirais židiniais. Vertėsi daugiausia gyvulininkyste užliejamuose upių slėniuose ir medžiokle, medžiojo kailinius žvėrelius. Buvo išplėtota metalų gavyba ...