ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 129

Erelis (žvaigždynas)

Erelis – 22-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio dangaus skliauto Paukščių Tako žvaigždynas. Ryškiausia žvaigždyno žvaigždė Altayras kartu su Vega, Denebu sudaro Vasaros trikampį. 389 m. netoli Altayro tris savaites spindėjo žvaigždė, šviesesnė už ...

Eridanas (žvaigždynas)

Eridanas – 6-as pagal dydį pietinio pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje žiemos mėnesiais galima stebėti šiaurinę žvaigždyno dalį. Nicolas Louis de Lacaille 1763 m. dalį Eridano žvaigždyno išskyrė į atskirą Krosnies žvaigždyną. Eridanas – mitinė upė ...

Gyvatnešis

Gyvatnešis – 11-as pagal dydį dangaus pusiaujo juostos žvaigždynas Paukščių Take. Senovės Graikijoje siejamas su medicinos dievu Asklepijumi. Ant Gyvatnešio ir Šaulio žvaigždynų ribos yra galaktikos centras. Žvaigždyne šiuo metu yra Barnardo žvai ...

Gulbė (žvaigždynas)

Gulbė – 16-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas Paukščių Take. Gulbės žvaigždynas buvo įtraukas į II a. sudarytą Ptolemėjaus 48 žvaigždynų sąrašą ir išlieka vienu iš 88 šiuolaikinių žvaigždynų. Lietuvoje matomas ištisus metus, geriausia ...

Heraklis (žvaigždynas)

Heraklis – 5-as pagal dydį gana ryškus šiaurės pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje matomas vasarą, randamas nubrėžus liniją iš Jaučiaganio Arktūro per Šiaurės Vainiką link Lyros Vegos.

Jaučiaganis

Jaučiaganis – 13-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio ryškus žvaigždynas. Mūsų platumoje matomas beveik ištisus metus, kadangi yra arti šiaurinio dangaus poliaus. Randamas pratęsiant Didžiųjų Grįžulo Ratų "ieną" nuo "vežimo", kol pataikoma į labai ...

Kasiopėja (žvaigždynas)

Kasiopėja – 25-as pagal dydį šiaurės pusrutulio žvaigždynas Paukščių Take. Ryškus žvaigždynas, įsimenamas pagal penkias žvaigždes, sudarančias raidę W/Σ/M. Pavadintas Etiopijos karalienės Kasiopėjos vardu. Lietuvoje matomas ištisus metus. Senovin ...

Kentauras (žvaigždynas)

Kentauras – 9-as pagal dydį pietinio pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje matoma tik nedidelė šiaurinė žvaigždyno dalis. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų.

Laivo Kilis

Laivo Kilis – 34-as pagal dydį pietinio pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje nematomas. Žvaigždynas išskirtas 1763 m., kai Nicolas Louis de Lacaille Argonautų Laivo žvaigždyną padalino į Burių, Kompaso, Laivo Kilio ir Laivagalio žvaigždynus. Apie XV ...

Lyra (žvaigždynas)

Lyra – 52-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio ryškus žvaigždynas. Žvaigždyne yra kelių meteoritų srautų kvandrantai. Lyros žvaigždyno ryškiausia žvaigždė Vega kartu su Erelio Altayru ir Gulbės Denebu sudaro ryškų trikampį, vadinamą "vasaros trikam ...

Liūtas (žvaigždynas)

Liūtas – 12-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio Zodiako juostos žvaigždynas. Lietuvoje matomas vasario – kovo vakarais. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų. Pagal V. Straižio identifikaciją lietuviškas pavadinimas – Artojas.

Mažieji Grįžulo Ratai

Mažieji Grįžulo Ratai – 56-as iš 88-ių pagal dydį Šiaurinio pusrutulio žvaigždynas. Lotyniškas pavadinimas reiškia Mažasis Lokys. Šiame žvaigždyne yra Šiaurinis dangaus polius. Lietuvoje žvaigždynas matomas ištisus metus. Meteorų srauto kvadranta ...

Mergelė

Mergelė – 2-as pagal dydį šiaurės pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje geriausiai matomas pavasarį. Mergelės žvaigždynas tapatinamas su graikų deive Astraja. Mergelėje dabar yra rudens lygiadienio taškas. Šiaurinėje dalyje, netoli Almuredino yra did ...

Orionas (žvaigždynas)

Orionas – 26-as pagal dydį ryškus žvaigždynas, išsidėstęs abipus dangaus pusiaujo. Mūsų platumoje matomas žiemą. Apie 150 matomų žvaigždžių, įsimenamas dėl trijų eilute išsidėsčiusių žvaigždžių. Lietuviškas pavadinimas – Septyni Šienpjoviai, reči ...

Oriono trapecija

Oriono trapecija - žvaigždžių trapecija, kurią sudaro Oriono Θ – 4 ryškios O ir B spektrinių klasių žvaigždės. Būtent šių žvaigždžių sklindanti ultravioletinė spinduliuotė lemia Oriono ūko švytėjimą.

Ožiaragis

Ožiaragis – 40-as pagal dydį pietinio pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje matomas rudenį. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų.

Pegasas (žvaigždynas)

Pegasas – 7-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje matomas rudenį. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų, danguje lengvai randamas pagal būdingą beveik taisyklingą kvadratą. Lietuviški pavadinimai – Stalas, arabai iki šiol va ...

Persėjas (žvaigždynas)

Persėjas – 24-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas Paukščių Take. Lietuvoje matomas rudenį. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų. Persėjas randamas pratęsus Andromedos trijų žvaigždžių lanką Vežėjo kryptimi. Ryškiausios žvaigždės sud ...

Siurblys (žvaigždynas)

Siurblys – 62-as pagal dydį pietinio pusrutulio blyškus žvaigždynas, beveik nematomas Lietuvoje. 1763 m. žvaigždynui pavadinimą suteikė Nicolas Louis de Lacaille. Vikiteka Ryškiausia žvaigždė, maždaug 320 šviesmečių nuo Saulės nutolusi oranžinė m ...

Skalikai

Skalikai – 38-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas. Tai neryškių žvaigždžių grupelė po Didžiųjų Grižulo Ratų "iena". Lietuvoje matomas ištisus metus. Žvaigždynui pavadinimą XVII a. davė J. Hevelijus. Žvaigždynas simbolizuoja Jaučiaganio ...

Skorpionas (žvaigždynas)

Skorpionas – 33-as pagal dydį pietinio pusrutulio ryškus žvaigždynas Paukščių Take, liepos mėnesį neaukštai pakylantis virš horizonto. 134 m. pr. m. e. žvaigždyne sužibo supernova, tai paskatino Hiparchą sudaryti žvaigždžių katalogą.

Strėlė (žvaigždynas)

Strėlė – 86-as iš 88-ių pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas, esantis Paukščių Take. Nors žvaigždyne nėra ryškių žvaigždžių, ir jis labai mažas, bet žinomas nuo Ptolemėjaus laikų, taip pat aprašytas persų. Lietuvoje geriausiai matomas vasarą.

Svarstyklės (žvaigždynas)

Svarstyklės – 29-as pagal dydį pietų pusrutulio žvaigždynas, esantis arti dangaus pusiaujo. Lietuvoje geriausiai matomas birželio – liepos vakarais. Senovės graikai įžiūrėjo teisingumo deivės Astrajos atributą – svarstykles.

Šaulys (žvaigždynas)

Šaulys – 15-as pagal dydį pietinio pusrutulio ryškus žvaigždynas Paukščių Take, vasaros mėnesiais neaukštai pakylantis virš horizonto. Žvaigždyne yra mūsų Galaktikos centras, taip pat žiemos saulėgrįžos taškas. Šumerai su šiuo žvaigždynu siejo ka ...

Šiaurės Vainikas

Šiaurės Vainikas – 73-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas, matomas visus metus. Lietuviškas žvaigždyno pavadinimas – Darželis. Vienas iš 48 žvaigždynų, kuriuos aprašė Klaudijus Ptolemėjus.

Tauras (žvaigždynas)

Tauras – 17-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio ryškus žvaigždynas. Lietuvoje matomas žiemos mėnesiais. Galimas lietuviškas Tauro ir Vežėjo pavadinimas – Grėbėjos. Tauro žvaigždyne yra didžiausias regimu plotu padrikasis spiečius Hiados aplink Ald ...

Vandenis

Vandenis – 10-as pagal dydį abipus dangaus pusiaujo esantis žvaigždynas, kurio didesnė dalis yra pietinėje dalyje. Nors tai didelis, bet neryškus žvaigždynas, Lietuvoje matomas neaukštai virš horizonto spalio-lapkričio mėnesiais. 1846 m. Vokiečių ...

Vežėjas (žvaigždynas)

Vežėjas – ryškus, 21-as pagal dydį šiaurės pusrutulio žvaigždynas greta Paukščių Tako. Lietuvoje didesnė šio žvaigždyno dalis niekada nenusileidžia ir gali būti stebima ištisus metus, išskyrus vasarą; geriausiai matomas žiemą.

Vėžys (žvaigždynas)

Vėžys – 31-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio Zodiako juostos žvaigždynas. Lietuvoje matomas sausio – vasario mėnesiais. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų. Pagal V. Straižio identifikaciją lietuviškas pavadinimas – Žagrė.

Žuvys (žvaigždynas)

Žuvys – 14-as pagal dydį abipus dangaus pusiaujo esantis žvaigždynas. Tai neryškus žvaigždynas, Lietuvoje matomas neaukštai virš horizonto vėlyvos vasaros mėnesiais. Šiuo metu žuvų žvaigždyne yra pavasario lygiadienio taškas.

Žvaigždžių kartografija

Žvaigždžių kartografija, dangaus kartografija, arba uranografija yra kartografijos šaka, susijusi su žvaigždžių, galaktikų ir kitų dangaus kūnų žemėlapių sudarymu. Dangaus kūnų švesio ir padėties matavimai reikalauja įvairių instrumentų ir priemo ...

Observatorija

Observatorija – specialiai įrengta įstaiga, skirta stebėti ir tirti dangaus kūnus bei įvairius kosminius, atmosferos ir žemės reiškinius. Observatorijos yra svarbios įvairioms mokslo sritims – astronomijai, klimatologijai, geologijai, meteorologi ...

Goldstono Deep Space radioteleskopas

Goldstono Deep Space radioteleskopas yra komunikacijos radioteleskopas, Kalifornijoje, JAV. Jis priklauso ITT korporacijos Jet Propulsion laboratorijai ir naudojamas mokslinių misijų komunikacijoms. Goldstono Deep Space radioteleskopų kompleksas ...

Grifito observatorija

Grifito observatorija - observatorija, stovinti Los Andžele, Kalifornijoje. Įsikūrusi ant pietinio Holivudo kalvos šlaito esančiame Grifito parke, nuo kurio atsiveria vaizdas į Los Andželo pietryčiuose, Holivudą pietuose bei Ramųjį vandenyną piet ...

IVOA

Tarptautinis virtualių observatorijų susivienijimas, IVOA yra 2002 birželio mėnesį įkurta organizacija. Jos tikslai yra palengvinti ir suderinti prieigą prie skirtingų virtualių observatorijų duomenų bei servisų, sukuriant ir patvirtinant tam tik ...

Aaru

Aaru egiptiečių mitologijoje – pomirtinis pasaulis, kurį valdo Ozyris. Aaru yra vakaruose, kur leidžiasi saulė. Sekhet Aaru – aprašoma kaip salynas, padengtas meldų laukais. Tai dausų sritis, priklausanti Ozyrio viešpatijai. Žemėje ją simbolizuoj ...

Bambos hipotezė

Bambos hipotezė – 1857 m. Filipo Henrio Gose knygoje "Omphalos" aprašyta idėja, kad Dievas sukūrė Žemę mažiau nei prieš 10 000 metų, tokioje pat būsenoje kokioje ji yra dabar – su visais gyvais padarais, augalais ir senumo požymiais. Iš to Gose p ...

Duatas

Duatas egiptiečių mitologijoje – pomirtinis dausų pasaulis, priešaušrio prieblandos ir sutemų sritis, kuria plaukia naktinis Saulės laivas. Jame saulė pakyla vakaruose ir leidžiasi rytuose, o nakties metu teisiamos mirusiųjų sielos. Anubis sveria ...

Enuma Eliš

Enuma Eliš – babiloniečių kosmogoninis mitas, užrašytas 7 molinėse lentelėse akadų kalba. Mitą sudaro ~1000 eilučių. Enuma Eliš dantiraščių lentelės rastos Ašurbanipalo bibliotekoje anglų archeologo Austen Henry Layard. Vėliau rasta V lentelės ko ...

Kosmologiniai mitai

Kosmologija – mitai, turintys simbolinę ir apeiginę prasmę ir pasakojantys apie pasaulio atsiradimą, dar vadinami Kosmogoniniais mitais. Kosmosas mitologijoje reiškia tvarką, šviesulių steigiamą dermę, dievų pasireiškimo ir įsikūnijimo vietą arba ...

Ogdoad

Ogdoad egiptiečių mitologijoje – kosmogonijos sistema, kurią sudaro aštuonios dievybės – keturios androgeniškos poros, kurios atstovauja vieną iš keturių koncepcijų: Nunas/Naunet, Amonas/Amaunet, Kukas/Kauketė ir Huh/Hauhetė. Kiekvieną porą sudar ...

Pasaulio medis

Pasaulio medis – mitinis motyvas, išreiškiantis universalią pasaulio koncepciją. Dauguma indoeuropiečių tautų turi ir pasaulio medį ar jo variantus: gyvybės medį, šamanų medį, pažinimo medį, vaisingumo medį, rečiau – mirties medį, blogio medį. Pa ...

Saulės užtemimas

Saulės užtemimas – reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. Tai vyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės. Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio ...

HR diagrama

HR arba Hercšprungo–Raselo diagrama – diagrama, kurioje atvaizduota priklausomybė tarp žvaigždžių absoliutaus dydžio, matomo ryškio, žvaigždės klasės ir paviršiaus temperatūros. Diagramą pirmąkart 1910 pasiūlė Ejnaras Hertzsprungas ir Henry Norri ...

Hercšprungo spraga

Hercšprungo spraga tai yra HR diagramos ypatybė. Ji pavadinta Hercšprungo, vieno iš diagramos sudarytojo vardu, kuris atkreipė dėmesį, jog tarp A5 ir G0 spektrinės klasės ir tarp +1 ir -3 absoliutinių ryškių srityje yra gana maža žvaigždžių. Kuom ...

Milžinė (žvaigždė)

Milžinė – žvaigždė, kurios spindulys ir šviesis žymiai didesni už tokią pačią efektinę temperatūrą turinčią pagrindinės sekos žvaigždę. Dažniausiai milžinės spindulys lygus 10–100 R S, šviesis – 100–1000 L S. Žvaigždės, šviesesnės už milžines, va ...

Nestabilumo juosta

Nestabilumo juosta tai HR diagramos sritis kurioje yra išsidėsčiusios pulsuojančios žvaigždės. Nestabilumo juosta yra siaura stačiakampės formos sritis HR diagramoje, prasidedanti ties pagrindine seka A ir F žvaigždžių srityje 1-2 Saulės masių ir ...

Gravitacijos konstanta

Gravitacijos konstanta, žymima G {\displaystyle {G}\ }, yra fizikinė proporcingumo konstanta Niutono gravitacijos dėsnyje. Šis dėsnis teigia, kad traukos tarp dviejų kūnų jėga yra proporcinga jų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo ...

Kilogramas

Kilogramas – masės vienetas; vienas iš septynių pagrindinių Tarptautinės matavimo vienetų sistemos SI vienetų. Tai vienintelis vienetas, kurio pirminis etalonas iki pat 2019 m. gegužės 20 d. buvo fizinis objektas – vadinamasis tarptautinis kilogr ...

Rydbergo konstanta

Rydbergo konstanta, pavadinta švedų fiziko Johano Rydbergo vardu, rodo bet kurio fotono, kurį gali išspinduliuoti vandenilio atomas, didžiausią bangos skaičių, arba atvirkščiai – mažiausią bangos skaičių, galintį jonizuoti vandenilio atomą. Papra ...