ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 123

Nektarinas

Nektarinas – kultūrinė persikų atmaina, turinti lygią odelę. Nors persikai ir nektarinai įvardijami kaip skirtingos rūšys, kartais klaidingai manant, kad nektarinas yra slyvos ir persiko hibridas, genetiškai tai yra ta pati rūšis. Genetinių tyrim ...

Obuolys

Obuolys – būdingas obelų vaisius, morfologiškai irgi vadinamas obuoliu. Obuolyje yra 3-5 lizdai su 2-3 sėklomis lizde. Vaisiaus luobelė labai plona, minkštimas sultingas, be sukietėjusių ląstelių. Prinokę obuoliai būna raudoni, geltoni, žalsvi ar ...

Papajinis melionmedis

Papajinis melionmedis – vienintelė melionmedžių genties rūšis, kurios tėvynė yra Centrinė ir Pietų Amerika, bet XVII a. papaja iš Amerikos buvo atvežta į Indiją, o dabar melionmedį augina beveik visos tropinės šalys. Melionmedis yra nedidelis, be ...

Paprastasis granatmedis

Paprastasis granatmedis – raudoklinių šeimos krūmas arba medis. Kilęs iš Irano, Afganistano ir Pakistano, tačiau dabar plačiai auginamas Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, Pietryčių Azijoje, Viduržemio regione, Kalifornijoje. Augalo aukštis 5-8 m. ...

Paprastasis gumenis

Paprastasis gumenis – medžių rūšis, priklausanti sapotinių augalų šeimai. Natūraliai auga Meksikoje, Karibų salose ir Centrinėje Amerikoje, ypač dažnas Jukatano ir Peteno mangrovėse. Įveistas Pietryčių Azijoje, Indijoje, Pietų Amerikoje. Tai iki ...

Paprastasis rambutanas

Paprastasis rambutanas – sapindinių šeimos augalų rūšis, plačiausiai auginama iš visos rambutanų genties. Natūraliai auga Pietryčių Azijoje, Šri Lankoje. Auginamas įvairiuose tropiniuose kraštuose. Tai 12-20 m aukščio visžalis medis. Lapai pražan ...

Paprastoji cidonija

Paprastoji cidonija – erškėtinių šeimos obelinių pošeimio, monotipinės cidonijos genties augalas. Giminingas svarainiui.

Paprastoji gervuogė

Paprastoji gervuogė – magnolijūnų skyriaus, eršketinių šeimos, gervuogių genties daugiametis, vasaržalis lapuotis uogakrūmis.

Paprastoji katuogė

Paprastoji katuogė – erškėtinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Jo lapai trilypiai, žiedai balti. Vaisiai stambūs raudoni, sultingi rūgštūs kaulavaisiai. Auga Europos miškuose, krūmuose, daubų šlaituose. Vaisiai valgomi švieži, verdama jų uog ...

Peruvinė anona

Peruvinė anona – anoninių šeimos augalas. Paplitęs Pietų Amerikos vakarinėje ir Šiaurės Amerikos pietinėje dalyse. Auginamas Andų kalnuose. Peruvinė anona yra gana tankus, sparčiai augantis, mažai šakotas, lapuotis medis, siekiantis nuo 5 metrų i ...

Raukšlėtoji gervuogė

Raukšlėtoji gervuogė – Magnolijūnų skyriaus, eršketinių šeimos, gervuogių genties daugiametis lapuotis uogakrūmis.

Rausvasis gvazdikmedis

Rausvasis gvazdikmedis – 7.5-12 m aukščio tankios lajos visžalis medis. Lapai kieti, tamsiai žali, elipsiškos formos, blizgūs, 10-22 cm ilgio ir 2.5-6.25 cm pločio. Jauni lapai rožinės spalvos. Žiedai kreminės-baltos arba žalsvos spalvos, 5-10 cm ...

Skiautėtalapis fikusas

Skiautėtalapis fikusas – šilkmedinių šeimos, fikusų genties sumedėjęs lapus metantis augalas. Natūraliai auga Viduržemio jūros regiono rytuose, Kaukaze, Pietvakarių Azijoje. Auginamas kituose pasaulio subtropikuose. Natūralioje aplinkoje užauga i ...

Slyva

Nedideli medžiai, medžiakrūmiai arba krūmai. Lapai paprasti, kiaušiniški, su liaukutėmis. Žiedai pavieniai arba išsidėstę po 2-5 puokštes. Taurėlapių ir vainiklapių - 5. Vaisius – vienasėklis kaulavaisis su sultingu apyvaisiu.

Smailialapė aktinidija

Smailialapė aktinidija – aktinidijinių šeimos lianų rūšis. Savaime auga Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Japonijoje, Korėjoje, šiaurės Kinijoje, auginama daug kur vidutinėje klimato juostoje. Užauga iki 30 metrų aukščio bei iki 15 cm skersmens kami ...

Stačioji gervuogė

Stačioji gervuogė – magnolijūnų skyriaus, eršketinių šeimos, gervuogių genties daugiametis lapuotis uogakrūmis.

Svarainis

Svarainis – erškėtinių šeimos obelinių pošeimio augalų gentis. Svarainiu taip pat dažnai klaidingai vadinama paprastoji cidonija Cydonia oblonga. Prinokę vaisiai naudojami sirupams, kompotams, želė, uogienėms gaminti. Neprinokę rūgštūs.

Šermukšnis

Šermukšnis – erškėtinių šeimos obelinių pošeimio augalų gentis. Genties pavadinimas iš lot. sorbere – siurbti, valgyti.

Tikrasis longanas

Tikrasis longanas – sapindinių šeimos visžalis vaismedis, paplitęs Pietų ir Pietryčių Azijoje, Taivane ir Kinijos pietrytinėje dalyje.

Vaistinis citrinmedis

Vaistinis citrinmedis – rūtinių šeimos daugiamečių augalų rūšis. Kilusi iš Vakarų Azijos, Indijos, Viduržemio jūros regiono, dar senovėje paplito po Europą. Dabar auginamas daugelyje šiltesnio klimato šalių. Tai krūmas ar nedidelis medis, užaugan ...

Vakarinis anakardis

Vakarinis anakardis – anakardinių šeimos visžalis medis. Rūšis kilusi iš Brazilijos, bet dabar auga daugelyje tropinių kraštų. Auginamas daugiausiai dėl sėklų – anakardžio riešutų.

Valgomasis ananasas

Tai daugiametis, 1–1.5 m aukščio augalas. Lapai kardiški, aštriais kraštais 30–100 cm ilgio, supa storą stiebą. Vaisius sudėtinis, susidaro iš žiedyno žiedų. Juose gausu magnio, vitamino C, vitamino B1.

Valgomoji salakpalmė

Valgomoji salakpalmė – arekinių šeimos palmė. Palmės gimtinė – Indonezija, dabar auga visoje Pietryčių Azijoje.

Vėduoklinė palmyra

Vėduoklinė palmyra – arekinių šeimos palmių rūšis, paplitusi Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse. Medis užauga iki 30 m aukščio, liemens skersmuo iki 60 cm, laja rutuliška. Lapai sudėtiniai, vėduokliški, iki 3 m skersmens. Augalas dvinamis. Žiedai s ...

Vyšnia

Vyšnia – erškėtinių šeimos slyvinių pošeimio augalų pogentė. Vieni sistematikai vyšnias atskiria kaip atskirą gentį, kiti jungia į slyvų gentį. Didesnė vyšnių dalis auga Rytų Azijoje.

Baltasis kraujo kūnelis

Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai – didesnės nei eritrocitai judrios kraujo ląstelės, turinčios branduolį. Kaip imuninės sistemos dalis, jie kovoja su infekcijomis bei organizmui svetimomis medžiagomis. Jų dydis 7-20 mikrometrai, o vienam ...

Barzda

Barzda – plaukai, augantys žemiau apatinės lūpos, ant skruostų ir ant kaklo. Įvairiems žmonėms barzda auga įvairiu tempu. Barzdas tiria pogonologija. Tradiciškai barzda buvo siejama su įvairiais vyro bruožais, tokiais kaip išmintis, vyriškumas, a ...

Egzoskeletas

Egzoskeletas – išorinis skeletas, esantis gyvūnų kūno išorėje. Egzoskeletas apsaugo gyvūnus nuo priešų, gamtinių sąlygų, išorinio poveikio, gali būti atrama gyvūno raumenims. Egzoskeletų pavyzdžiai: vėžlių šarvas nariuotakojų chitininė danga vėži ...

Endokardas

Endokardas, vidinis širdies dangalas, kuris iškloja prieširdžių ir skilvelių vidų, ir visas struktūras, išsikišančias į jų spindį: širdies vožtuvų stygas, speninius raumenis. Susideda iš 3 sluoksnių: į miokardą pereinančio jungiamojo audinio, tur ...

Galvos smegenų kamienas

Smegenų kamienas – arčiausiai nugaros smegenų esanti galvos smegenų dalis. Galvos smegenų kamieno dangtyje yra gyvybiškai svarbūs centrai. Kvėpavimo, kraujagyslių, širdies veiklos centrus formuoja neuronų kompleksas. Į jo struktūrą įeina visceral ...

Galvos smegenų žievė

Galvos smegenų žievė – tai nervinių ląstelių sluoksnis smegenų apsiausto paviršiuje. Tai svarbiausia centrinės nervų sistemos dalis, nes ji yra aukščiausio lygio integracinės nervinės veiklos materialioji medžiaga. Sudaryta iš pilkosios medžiagos ...

Gumburas

Gumburas – galvos smegenų kiaušinio formos darinys, esantis po didžiąja smegenų jungtimi. Jo priekinis galas šiek tiek nusmailėjęs ir yra už uodeguotojo branduolio galvos. Užpakalinis gumburo galas sustorėjęs ir vadinamas pagalviu. Gumburą ir pog ...

Kaulinis dubuo

Dubuo – kaulas, esantis stuburo atramos taške. Dubuo jungia dalį gūžduobių. Pas dvikojus – abiejų kojų šlaunies dalį, pas keturkojus – tik užpakalines kojas.

Kelis

Apie miestą Liuksemburge žr. Kelis Liuksemburgas. Kelis – lanksti kojos dalis tarp blauzdos ir šlaunies, kurioje yra sąnarys. Kelio sąnarys- tai didžiausias žmogaus kūno sąnarys, pagal savo sandarą sudėtingasis krumplinis dviašis. Kojai susilenki ...

Klausa

Klausa – sugebėjimas girdėti. Ją turi daugybė gyvūnų, skiriasi tik girdėjimo dažnių intervalai. Žmogus gali pasakyti iš kurios pusės sklinda garsas, dėl to, kad į vieną ausį ateina stipresnis garso bangos signalas, o į kitą silpnesnis. Ir tam neb ...

Kraujo plazma

Kraujo plazma – skystoji kraujo dalis, sudaranti 55 % kraujo tūrio. Gelsvai žalsvos spalvos. Kraujo plazma perneša biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūg ...

Kraujospūdis

Kraujospūdis – kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Normalus žmogaus kraujospūdis yra 120 mm Hg sistolinis ir 80 mm Hg diastolinis, bet normos ribos priklauso nuo lyties ir amžiaus. Skiriamas arterinis ir veninis kraujospūdis. Arterinis krau ...

Kvėpavimo sistema

Kvėpavimo takai trachėja gerklos nosiaryklė bronchai prienosiniai sinusai nosies ertmė Plaučiai bei ventiliacijos įtaisai diafragma tarpšonkauliniai raumenys krūtinės ląsta

Lygusis raumuo

Lygusis raumuo – neruožuotas raumuo, kurio skaidulos jungiasi tarpusavyje tarplyšelinėmis jungtimis. Ląstelės yra verpstės formos. Jos centre yra lazdelės pavidalo branduolys, kurio forma gali keistis raumeniui susitraukiant. Apie branduolį yra i ...

Nefronas

Nefronas – mažiausias struktūrinis ir funkcinis inksto vienetas. Nefronas sudarytas iš kūnelio ir kanalėlių sistemos. Jį galima rasti žmonių bei visų stuburinių gyvūnų inkstuose, jis dalyvauja šlapimo susidarymo procese. Suaugusio žmogaus viename ...

Nervas

Nervas – nervinių skaidulų pluoštas, perduodantis nervinį impulsą iš vienos kūno dalies į kitą. Tai yra vienas iš pačių svarbiausių nervų sistemos elementų. Nervą sudaro jungiamuoju audiniu sujungti aksonų pluoštai. Kiekvienas nervas yra laido fo ...

Neuroanatomija

Neuroanatomija – mokslas, tiriantis nervų sistemos sandarą. Tai neurobiologijos bei medicinos šaka, gimininga neurofiziologijos ir neurochemijos disciplinoms. Neuroanatomiją domina gyvūnų bei žmogaus nervų sistemos dydis, jos atskirų struktūrų pa ...

Nosies ertmė

Nosies ertmė – didelė netaisyklinga ketursienė ertmė už nosies ir veido viduryje. Ją kaulinė – kremzlinė pertvara dalija į dvi dalis, iš kurių kiekviena pro šnerves jungiasi su išore, o užpakaline dalimi – su nosiarykle. Nosies ertmės sinusai sus ...

Purusis jungiamasis audinys

Purusis jungiamasis audinys – plačiai organizme paplitęs jungiamasis audinys. Ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos kiekybiniai santykiai priklauso nuo puriojo kolageninio jungiamojo audinio atliekamos funkcijos. Šis audinys gali atlikti mechaninę ...

Raginis sluoksnis

Raginis sluoksnis – viršutinis epidermio sluoksnis, sudarantis odos paviršių, trukdantis patekti į kūną svetimoms medžiagoms ir infekciniams agentams bei minimizuojantis drėgmės praradimą. Jame baigiasi keratinocitų diferenciacija. Jis sudarytas ...

Rega

Rega – pojūtis, kurio pagalba galima suvokti šviesą, spalvas, daiktų išsidėstymą erdvėje. Dažniausiai regima akimis, kurių tinklainėje susidaręs vaizdas regos nervu perduodamas į smegenų regos sritį.

Riebalinis audinys

Riebalinis audinys – audinys, kurio pagrindinė funkcija – kaupti energijos atsargą riebalų pavidalu. Dažnai būdamas po oda, šis audinys taip pat atlieka ir apsauginę bei izoliacinę funkciją. Riebalų sluoksnis aplink svarbius organus tarnauja kaip ...

Sausgyslė

Sausgyslė – tvirtas skaidulinio jungiamojo audinio raištis, jungiantis raumenis prie kaulų. Sausgyslės panašios į raiščius, kurie jungia kaulus tarpusavyje. Sausgyslės sudarytos iš lygiagrečių kolageno skaidulų, kurios tarpusavyje sujungtos kitai ...

Smegenų skystis

Smegenų skystis, likvoras − skystis, užpildantis smegenų skilvelius, talpyklas, subarachnoidinę ertmę ir povoratinklinį tarpą, esantį po voratinkliniu smegenų dangalu. Jį gamina skilvelių kraujagyslinių rezginių ependimocitai. Dauguma jo pro vora ...

Šlapimo organų sistema

Šlapimo šalinimo organai – žmogaus ir kitų stuburinių gyvūnų organai, su šlapimu šalinantys iš organizmo medžiagų apykaitos produktus bei kitas nereikalingas medžiagas ir reguliuojantys organizimo skysčių, druskų kiekį bei šarmų – rūgščių balansą ...