ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 118

Chlorozė (augalų liga)

Chlorozė – augalų liga, pasireiškianti žaliųjų organų pašviesėjimu. Jie pasidaro šviesiai žalsvi arba gelsvi. Pagal kilmę chlorozė gali būti neinfekcinė ir infekcinė: Neinfekcinę chlorozę sukelia maisto medžiagų stoka arba perteklius dirvožemyje ...

Deguliai

Deguliai, arba antraknozė – augalų liga, kurią sukelia grybšių poskyrio svylagrybių ir deguliagrybių genčių kai kurių rūšių grybai. Liga reiškiasi dėmėmis ant įvairių augalo organų. Dėmės, kartais ir žalias audinys, būna su tamsiais kauburėliais ...

Dėmėtligės

Dėmėtligės – augalų ligos. Infekcines dėmėtliges sukelia grybai, bakterijos, virusai, neinfekcines – nepalankios augimo sąlygos. Kenkia daugeliui ž. ū. augalų. Ant lapų, stiebų, vaisių, sėklų atsiranda įvairių spalvų ir formų dėmių. Grybų sukelto ...

Fitoftorozė

Fitoftorozė arba Fitoftora – viena kenksmingiausių ir dažniausių pomidorų, bulvių grybelinių ligų. Jos sukėlėjas grybas Phytophtora infestans pažeidžia visus antžeminius augalo organus. Ant stiebų ir lapkočių atsiranda pailgų, kartais susiliejanč ...

Kekeras

Kekeras – parazitinių grybų gentis. Pažeistų audinių paviršiuje šios genties grybai sudaro pilkas, purias apnašas. Pažeidžia įvairias antžemines augalo dalis, sukeldamas puvinį. Ant sultingų augalo dalių infekcijos vietoje atsiranda netaisyklinga ...

Miltligė

Miltligė − augalų liga. Miltlige serga žolės ir sumedėję augalai. Miltligę sukelia milteninių šeimos valkčiagrybio Sphaerotheca, miltenio Erysiphe, miltės Podosphaera, pelenio Microsphaera ir miltgrybio Uncinula genčių grybai. Būdingi miltligės p ...

Moniliozė

Moniliozė – augalų liga, kurią sukelia monilijiečių eilės grybai. Augalai maitintojai: obelys, kriaušės, svarainiai, slyvos, vyšnios, abrikosai. Grybo užpulti vaisiai sode ir sandėliuose pradeda pūti. Iš pradžių puvimo dėmė nedidelė, apskrita, ta ...

Daržininkystė

Daržininkystė – žemės ūkio šaka – daržovių auginimas, daržovių auginimo mokslas. Daržovės auginamos lauke ir šiltadaržiuose. Lauko daržovės gerai auga dirvose, gausiai patręštose organinėmis ir mineralinėmis trąšomis 60-80 t/ha mėšlo, 1.2-2.0 t/h ...

Gėlininkystė

Gėlininkystė – augalininkystės šaka apimanti augalų auginimą parkams, sodams, skverams ir kitiems želdynams, sodybiniams sklypams, gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų vidui ir išorei puošti, taip pat puokštėms, moksliniams tyrimams ir mokomiesiems ...

Miškininkystė

Miškininkystė – gamybos sritis, užsiimanti miško želdinimu, gerinimu ir augalinių miško išteklių naudojimu. Taip pat – mokslinių tyrimų sritis, tirianti miško želdinimo metodus, miškų ūkio gerinimą. Miškininkystė kaip mokslas tiria vieną svarbiau ...

Bonitetas

Bonitetas – miško medyno našumo, augimo sąlygų gerumo rodiklis. Nustatomas pagal tam tikro amžiaus medžių aukštį. Miško augimo sąlygos ir medynų produktyvumas vertinamas pagal bonitetines klases. Jos gali būti santykinės ir absoliutinės: Absoliut ...

Jungtinių Tautų Miškų forumas

Jungtinių Tautų Miškų forumas yra tarptautinis politikos forumas, kuriame dalyvauja Jungtinių Tautų valstybės narės. Jį 2000 m. spalį įsteigė Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė taryba su tikslu populiarinti darnų visų tipų miškų panaudojimą i ...

Miško apsauga

Miškų apsauga – miško ir jo išteklių saugojimas nuo neteisėtų veiksmų, taip pat nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Miško apsauga yra neatskiriama nuo ūkinės ...

Miško atkūrimas

Miško atkūrimas – iškirsto, nualinto arba savaime sunykusio miško atželdinimas. Tai gali būti natūralus procesas, kai miškui leidžiama susiformuoti savaime, arba tikslingi mišką prižiūrinčių įstaigų arba pavienių asmenų darbai. Pastarieji apima m ...

Miško įveisimas

Miško įveisimas – miško želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo; naujo miško įkūrimas. Tokia veikla apima miškų sėklininkystę, sodmenų išauginimą, dirvos paruošimą, želdinių priežiūrą ir jų apsaugą. Nauji miškai sodinami dėl įvairi ...

Miško pažymų patvirtinimo programa

Miško pažymų patvirtinimo programa – pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, įkurta 1999 m., siekiant skatinti darnią miškų priežiūrą. Tai "skėtinė" organizacija, vienijanti įvairias nepriklausomai veikiančias valstybines ir regionines miš ...

Miško plukdymas

Miško plukdymas – medienos transportavimo būdas rąstus plukdant vandens telkiniu. Miško plukdymo upėmis ir ežerais verslas vadinamas sielininkyste. Tai pats pigiausias ir kartais vienintelis įmanomas medienos gabenimo iš kirtaviečių į apdirbimo v ...

Miškų kenkėjai

Miškų kenkėjai – miškininkystėje svarbi kenkėjų kategorija. Smulkiau jie skirstomi į spyglius ir lapus graužiančius kenkėjus, medžių liemenų, jaunuolynų, vaisių ir sėklų kenkėjus.

Miškų valdymo taryba

Miškų valdymo taryba – nepriklausoma pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, įkurta 1993 m. su siekiu skatinti darnią miškų priežiūrą. Tarp jos narių yra aplinkosaugos organizacijos, su medienos prekyba ir perdirbimu susiję verslo atstovai ...

Sodininkystė

Sodininkystė – mokslas apie sodus; augalininkystės šaka. Sodas gali būti kolektyvinis sodas, žemės ūkio, Botanikos sodas, Miško botanikos sodas ir pan.

Kolektyviniai sodai

Kolektyviniai sodai – nedidelių žemės plotų, priklausančių fiziniams asmenims ir paprastai naudojamų žemės ūkiui, grupės. Lietuvoje pirmieji kolektyviniai sodai atsirado sovietmečiu. Panašios bendrijos egzistuoja ir kitose valstybėse, pvz., JK, V ...

Sodininkystės medelynas

Pagal dauginamus augalus skiriami šie medelynai: dekoratyvinių augalų medelynas – teikia sodinukų želdynams, karantininis medelynas – introdukcinis medelynas, kuriame auginami introdukuoti augalai ir tiriamos įvežtų augalų pavojingos ligos ir ken ...

Sodas

Sodas − vaismedžiais ir uogakrūmiais apsodintas plotas. Sodai auginami vidutinių platumų ir subtropinio klimato juostose. Iš vaisinių augalų labiausiai paplitę alyvmedžiai, obelys, kriaušės ir slyvos.

Veja

Veja arba gazonas – žemės sklypas, dekoratyviniais tikslais apsėtas žolėmis, kurių mišinys dažniausiai imamas toks, kad išaugtų tankus žolynas ir susidarytų tvirta velėna. Dažniausiai sėjamos miglės, eraičinai, svidrės, smilgos. Veja keletą kartų ...

Vynuogininkystė

Vynuogininkystė – žemės ūkio šaka, kurios specializacija – vynmedžių auginimas. Turi pagrindines 4 paskirtis: šviežių vynuogių tiekimas, žaliavos vyno pramonei tiekimas, razinų gamyba, žaliavos konservų pramonei tiekimas. Vynuogininkystės atsirad ...

Abrikosas

Abrikosas – erškėtinių šeimos slyvinių pošeimio slyvų genties slyvų pogenties augalas. Abrikosai pradėti auginti Kinijoje prieš 4000 metų. Persai dėl auksinės spalvos juos vadino "saulės kiaušiniais". Buvo auginami Nabuchodonosaro kabančiuose sod ...

Aliejinė kopūstpalmė

Aliejinė kopūstpalmė – palmių rūšis, žinomiausia iš kopūstpalmių genties. Auga Centrinės ir Pietų Amerikos tropinėse srityse – pelkėse, upių pakrantėse. Tai 15–30 m aukščio medžiai, plunksniškais, 3 m ilgio lapais. Auga greitai. Vaisius – nedidel ...

Amerikinė aka

Amerikinė aka – mirtinių šeimai priklausanti rūšis. Kartais priskiriama Feijoa genčiai. Paplitusi Paragvajuje, Brazilijos pietuose, Urugvajuje, Argentinos šiaurėje, drėgnuosiuose subtropiniuose miškuose. Tai 2-3 m aukščio visžalis krūmas. Lapai s ...

Apelsininė kiauliauogė

Apelsininė kiauliauogė – dar vadinama apelsinija, naranchilija arba lulo, bulvinių šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Lotyniškas augalo pavadinimas reiškia "Kito bulvė".

Avokadas

Avokadas – amerikinės persėjos vaisius. Tai – tamsiai žalio atspalvio, kriaušės pavidalo vienasėklė uoga, 7–20 cm ilgio, 7–10 cm skersmens ir 250–600 g svorio. Avokado vaisius yra uoga, o ne kaulavaisis, kadangi sėklą nesupa kaulavaisiams būdinga ...

Bedyglė gervuogė

Bedyglė gervuogė arba raukšlėtalapė gervuogė – Magnolijūnų skyriaus, eršketinių šeimos, gervuogių genties daugiametis lapuotis uogakrūmis.

Datulė

Datulė, arba finikas – datulinio finiko vaisius yra skirtingų spalvų, nuo geltonos iki juodos spalvos. Išskiriamos trys vaisiaus vystymosi stadijos. Laikoma, kad datulėse yra labai daug pilnavertei žmogaus mitybai būtinų medžiagų.

Dygliuotasis šaltalankis

Dygliuotasis šaltalankis – žilakrūminių šeimos krūmas ar žemaūgis medelis. Paplitęs didesnėje vidutinių platumų Eurazijos dalyje, Lietuvoje įveistas. Šakos tiesios, tankiai apaugusios dygliais. Lapai lancetiški, pilkšvai žali, apatinė pusė pilka, ...

Figa

Figos yra gana svarbus maisto išteklius vaisėdžiams tropikų miškų gyvūnams. Kai kurių rūšių paukščiai minta beveik vien figomis, kai jų yra daug.

Geltonoji slyva

Geltonoji slyva – erškėtinių šeimos vaismedis, naminės slyvos porūšis. Kilo iš Artimųjų Rytų. Tai nedidelis medis arba stambus krūmas. Pasižymi nedideliais, ryškiai geltonos spalvos vaisiais "slyvukais". Juos veda nuo liepos iki rugsėjo vidurio. ...

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula – sedulinių šeimos krūminis augalas, kilęs iš pietų Europos ir pietvakarinės Azijos. Tai yra vidutinio arba stambaus dydžio lapuotis krūmas arba nedidelis medis, užaugantis iki 5-12 m aukščio, su tamsiai rudomis šakomis ir žals ...

Indinis mangas

Indinis mangas – anakardinių šeimos visžalių augalų rūšis, komerciškai svarbiausia iš visų, priklausančių mango genčiai. Natūraliai auga Indijoje, vėliau paplito po Pietryčių Aziją, o dabar auginamas daugelyje tropinių kraštų. Tai 35-40 m aukščio ...

Japoninė lokva

Japoninė lokva – erškėtinių šeimos visžalių augalų rūšis, kilusi iš pietryčių Kinijos, bet dar senovėje natūralizuota Japonijoje. Tai 3-4 m, kartais 5-10 m, aukščio krūmas arba medis. Kamienas trumpas. Lapai 10-25 cm ilgio, lenktakraščiai, tamsia ...

Japoninis abrikosas

Japoninis abrikosas – erškėtinių šeimos, slyvų genties vaismedis. Paplitęs Rytų Azijoje. Auginamas dėl vaisių ir žiedų. Tai nedidelis, šakotas medis. Žydi žiemos pabaigoje sausį-vasarį prieš išsiskleidžiant lapams. Žiedai 1-3 cm skersmens, su 5 v ...

Japoninis svarainis

Japoninis svarainis – erškėtinių šeimos, svarainių genties augalas, vaisinis ir dekoratyvinis krūmas. Auginamas Lietuvoje, paplito kolektyviniuose soduose. Populiarios veislės: "Sargentii" žiedai stambūs, ryškiai raudoni, "Orange Beauty" žiedai o ...

Juodasis serbentas

Juodasis serbentas – agrastinių šeimos augalas. Aukštis 80-150 cm, vasaržalis krūmas. Lapai skiautėti, apatinėje pusėje su liaukutėmis, išskiriančiomis eterinį aliejų. Žiedai rausvai žalsvi, sukrauti svyrančiose kekėse. Žydi balandžio-gegužės mėn ...

Kivis (vaisius)

Kiviai – subtropikuose ir vidutinėse platumose augantys aktinidijinių šeimos, aktinidijų genčiai priklausančios kivinės aktinidijos vaisiai. Kai kur jie vadinami kiniškais agrastais.

Kopūstpalmė

Kopūstpalmė – palmių gentis, paplitusi tropinės Pietų ir Centrinės Amerikos pelkėse ir upių pakrantėse. Tai 15–30 m aukščio medžiai, plunksniškais, 3 m ilgio lapais. Auga greitai. Vaisius – nedidelis, apskritas, 25 mm skersmens purpuriškai juodas ...

Kriaušė

Kriaušės, kaip sukultūrinti augalai, žinomi iš labai senų laikų. Jas mini jau Homeras. Kriaušių buvo išvesta daugybė rūšių ir veislių. Teofrastas mini tris veisles, Katonas penkias – šešias, o Plinijus jau pamini mažiausiai 38 kriaušių veisles. X ...

Kriaušinė bligija

Kriaušinė bligija – sapindinių šeimos medžių rūšis. Paplitusi tropinėje Vakarų Afrikoje: nuo Gabono pietryčiuose iki Senegalo šiaurės vakaruose. Įveista Karibų salose, Floridoje. Tai apie 10 m aukščio visžalis medis trumpu kamienu ir tankia laja. ...

Kvapioji pasiflora

Kvapioji pasiflora – pasiflorinių šeimos augalų rūšis. Kilusi iš Brazilijos, Paragvajaus ir šiaurės rytų Argentinos, dabar auginama daugelyje tropinių kraštų. Tai sumedėjęs vijoklinis augalas, kurio ūgliai siekia 10 m ilgį. Lapai pražangūs, tamsi ...

Lenktalapis finikas

Lenktalapis finikas – arekinių šeimos palmių rūšis, paplitusi tropinėje Afrikoje, Madagaskare, Komorų salose. Medis užauga nuo 7.5 iki 15 m aukščio, kamieno skersmuo pasiekia 30 cm. Lapai plunksniški, 2.5–4.5 m ilgio. Lają sudaro 20-40 lapų. Vien ...

Mangas (gentis)

Mangas, mangamedis – anakardinių šeimos augalų gentis. Gentyje apie 35 rūšys. Vaismedis, vienas labiausiai kultivuojamų atogrąžų kraštuose, kilęs iš rytų Azijos – Mianmaro ir Asamo valstijos. Medis yra visažalis, 15-18 m aukščio, lapai iki 30 cm ...

Mangostaninė garcinija

Mangostaninė garcinija – kliuzijinių šeimos visžalis medis. Medžio gimtinė – Azijos tropikai. Dabar auginamas viso pasaulio tropinėje zonoje.

Miškinė kriaušė

Retoka, tad nekertama ir globojama. Negausiai paplitusi Lietuvos mišriuose ir lapuočių miškuose, daugiausiai pietvakarinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse. Auga dažniau mišku apaugusiuose saulėtuose šlaituose, kalvose, pamiškėse, upių šlaituose, ...