ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 117

Šlaunis

Šlaunies raumenų yra 3 grupės: priekinė, vidinė ir užpakalinė. Priekyje esantis keturgalvis raumuo susideda iš 4 susiliejančių raumenų. Jis padeda pritraukti šlaunį prie pilvo, ir, svarbiausia, tiesia koją per kelį. Vidinę grupę sudaro 5 raumenys ...

Šnervė

Šnervė - vienas iš dviejų nosies kanalų, kuriais į išorę atsiveria kvėpavimo sistema. Šnerves tarpusavyje skiria nosies pertvara. Šnervėse oras apvalomas nuo dulkių, sušildomas. Žuvų šnervės su kvėpavimo sistema nesisieja nes žuvys kvėpuoja žiaun ...

Veidas

Veidas – priekinė galvos dalis. Žmogaus veidą sudaro: kakta, antakiai, akys, nosis, skruostai, smakras, lūpos, burna, dantys ir oda. Tam tikroms veido sritims būdingas plaukuotumas, jis ypač pastebimas bręstančių jaunuolių ir vyrų veiduose. Plauk ...

Vyro lytiniai organai

Vyro lytiniai organai – vyro dauginimosi organai. Skiriami vidiniai ir išoriniai: vidiniams priklauso lytinės liaukos, kuriose gaminasi lytinės ląstelės, lytiniai takai, kuriais išteka lytiniai produktai bei priedinės liaukos, išskiriančios įvair ...

Žarnyno dujos

Žarnyno dujos – dažniausiai nemalonų kvapą turinčios dujos, kurios susidaro žarnyne. Jos susidaro žarnų turinyje vykstant cheminėms reakcijoms. Kartais žarnyno dujų išleidimas sukelia garsą, kuris girdimas dėl išeinamosios angos vibracijos.

Tartaridai

Tartaridai – bestuburių gyvūnų būrys, priklausantis voragyvių klasei. Tai nedideli voragyviai, užaugantys iki 1 cm ilgio. Jie neturi akių. Pilvelis ovalo formos, 12 segmentų. Gale yra trumpa "uodega", kuri susideda ne daugiau kaip iš 4 segmentų. ...

Bakteriofagas

Bakteriofagas – pavienis virusas, pažeidžiantis bakterijas ir archėjas. Dažniausiai patenka į bakterijos ląstelės vidų ir sukelia jos lizę. Bakteriofagai sudaryti iš baltymų, kurie kapside apgaubia DNR arba RNR genomą ir gali turėti palyginti pap ...

Baltagalvė

Baltagalvė – astrinių šeimos augalų gentis. Baltagalvės dažnai yra maišomos su kita astrinių šeimos augalų gentimi – ramunėmis.

Bambukai

Bambukai – miglinių šeimos daugiamečių, visažalių augalų pošeimis. Paplitę tropinio ir subtropinio klimato zonose, daugiausia Pietryčių ir Rytų Azijoje, Himalajuose, Pietų Amerikoje, JAV. Iš viso pasaulyje yra 9 gentys, 68 pogentės ir daugiau kai ...

Gėlė

Gėlė – augalas, turintis estetinę vertę, dažniausiai vertinamas dėl žiedų, rečiau – dėl dekoratyvių lapų. Dauguma gėlių – žoliniai augalai, likę – krūmai. Populiariausios kambarinės gėlės: Begonija hiemalis. Tai žydinti begonijos veislė, kuri daž ...

Kamienas

Kamienas – sumedėjęs medžio arba krūmo stiebas. Kamienas tarnauja kaip atrama, iškelianti lają į viršų, be to, juo pernešamos medžiagos iš šaknų į šakas ir atvirkščiai. Medžių kamienai yra svarbiausias medienos šaltinis. Didžiąją kamieno dalį sud ...

Kaštainis

Kaštainis – bukinių šeimos augalų gentis. Ją sudaro stambūs, plačialapiai medžiai bei krūmai, paplitę Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų bei subtropikų srityse. Visos rūšys subrandina valgomas sėklas, vadinamas kaštainio riešutais.

Krūmas

Krūmas tai sumedėjęs, neilgaamžis augalas, išgyvenantis maždaug iki 100 metų amžiaus, priklausomai nuo augalo rūšies ir kitų tai įtakojančių veiksnių. Jei medžiai paprastai turi vieną kamieną, iš kurio tam tikrame aukštyje išsišakoja šakos, tai k ...

Krūmedis

Krūmedis – sumedėjęs augalas, kuris augdamas skirtingų geografinių vietovių skirtinguose gamtiniuose biotopuose su skirtingomis klimatinėmis, dirvožemio ir kitomis aplinkos sąlygomis, tos pačios rūšies ar porūšio augalas gali išaugti tiek krūmu, ...

Krūmokšnis

Krūmokšnis – sumedėjęs, žemas, dažniausiai visžalis augalas, kuris užauga nuo 5 cm iki 60 cm aukščio ar kiek aukštesni. Dažnai tai neilgaamžiai augalai, bet pasitaiko gyvenančių iki 50 metų. Daugelis jų dauginasi požeminiais, šliaužiančiais ūglia ...

Mezofitas

Mezofitai – augalai, augantys vidutinio drėgnumo augimvietėse, kur pakanka drėgmės. Tokie lapuočiai augalai paprastai turi šiek tiek kseromorfinių bruožų, kurie padeda taupyti vandenį, bet jų nėra daug, jie nelabai efektyvūs, todėl sausringoje ap ...

Migdolas

Migdolas – erškėtinių šeimos, slyvų genties medis. Natūraliai paplitęs Artimuosiuose Rytuose, o auginamas Viduržemio jūros regione, Pakistane, Kinijoje, JAV, Australijoje. Migdolas – 4-10 m aukščio lapus metantis medis. Kamieno skersmuo ~30 cm. L ...

Rambutanas

Rambutanas – sapindinių šeimos augalų gentis, kilusi iš Pietryčių Azijos. Ją sudaro 25 visžalių medžių pluksniškais lapais rūšys. Rambutanų vaisiai valgomi, komerciškai svarbiausia rūšis – paprastasis rambutanas.

Riešutas

Riešutas – stambus sausasis uždarasis vienasėklis vaisius. Apvalkalas – kietas sumedėjęs kevalas. Riešutus augina riešutmediniai, bukiniai augalai, kai kurie – nakvišiniai.

Rododendras

Rododendras – erikinių šeimos gėlių krūmokšnių gentis. Pasaulyje yra apie 1000 jų rūšių. Sodininkai rododendrus dar vadina azalijomis. Nepale rododendras yra nacionalinė gėlė. Lietuvoje paplitusi vienintelė, vietinė rododendrų rūšis – gailis.

Šakniavaisis

Šakniavaisis – sustorėjusi, sandėliuojamąją funkciją atliekanti augalo pagrindinė šaknis. Šakniavaisiai būdingi dvimečiams augalams – morkoms, burokams ir pan. Daug rečiau šakniavaisius formuoja vienmečiai ar daugiamečiai augalai.

Taurėlapis

Taurėlapis – žiedo dalis. Taurėlapių visuma sudaro taurelę. Taurėlapiai įprastai būna žali, jie dengia ir apsaugo neprasiskleidusio žiedo dalis. Kartu su vainiklapiais sudaro apyžiedį. Kartais taurėlapiai ir vainiklapiai būna vienodi – visi žali ...

Vainiklapis

Vainiklapis – žiedo dalis. Vainiklapių visuma sudaro vainikėlį. Vainiklapiai įprastai būna spalvingi, jų funkcija – privilioti vabzdžius apdulkintojus, todėl vėjo apdulkinamų augalų žiedai neišvaizdūs, jų vainiklapiai beveik nesiskiria nuo taurėl ...

Visžaliai augalai

Visžaliai augalai – augalai, kurių lapai ir spygliukai ištisus metus išsilaiko ant šakelių ir išlieka žali. Tai dauguma pušūnų skyriaus rūšių, įskaitant araukarijinių šeimos, sekvojinių pošeimio rūšis, eglių, pušų, kukmedžiai, kėniai, cūgų, kipar ...

Branduolio lamina

Branduolio lamina, branduolio apvalkalo pamušalas – baltyminė struktūra po branduolio apvalkalu, sudaryta iš tarpinių gijų. Branduolio apvalkalo pamušalas – palyginti stora, 30-100 nm storio, struktūra. Apvalkalo pamušalas suteikia branduoliui fo ...

Filopodija

Filopodijos – nedideli judrių ląstelių membraniniai išlinkimai, susidarantys aktino polimerizacijos pagalba. Filopidijos padeda ląstelei judėti tuo pačiu principu kaip ir lamelipodijos – prisikabindamos prie paviršių ir tempdamos ląstelę paskui s ...

Glaudžioji jungtis

Glaudžioji jungtis – viena tarpląstelinių jungčių rūšių, sukabinanti epitelinio audinio ląsteles, taip apsaugodamos nuo skysčių išsiliejimo tarp skirtingų ląstelių sluosnių. Glaudžiosios jungtis randamos tik stuburinių gyvūnų audiniuose. Bestubur ...

Kristos

Kristos - mitochondrijų vidinės membranos išlinkimai. Šie membraniniai vingiai labai padidina vidinės membranos paviršiaus plotą, reikalingą svarbioms cheminėms reakcijoms vykti. Mitochondrijos ląstelėje sintetina ATP, būtiną ląstelės gyvybinėms ...

Lamelipodija

Lamelipodijos – judėti ląstelei leidžiančios plazminės membranos ataugos, randamos daugiausia greitose ląstelėse. Lamelipodijos formuojasi aktino polimerizacijos dėka, panašiai kaip pseudopodijos ir filopodijos. Nuo šių darinių lamelipodijos skir ...

Ląstelės branduolys

Ląstelės branduolys – ląstelės struktūrinė dalis, kuri saugo didžiąją dalį ląstelės genetinės informacijos. Branduolio pagrindinės funkcijos – kontroliuoti chemines reakcijas citoplazmoje ir saugoti informaciją, reikalingą ląstelių dalijimuisi. P ...

Ląstelės sienelė

Ląstelės sienelė – augalų, grybų ir bakterijų ląsteles supanti tvirta struktūra. Sienelė ląstelėms suteikia būdingą nekintamą formą, atlieka atramos, apsauginę, kontakto ir laidumo funkcijas. Jos storis priklauso nuo ląstelės paskirties. Augalų s ...

Medžiagų pernaša

Pagal energijos sąnaudas skirstoma į: aktyvioji pernaša – ląstelė naudoja savo energiją dalelės keliauja iš mažesnės koncentracijos į didesnę, naudoja ATP pasyvioji pernaša – molekulės juda naudodamos tarp aplinkos ir ląstelės vidaus esantį konce ...

Mikrogaureliai

Mikrogaureliai - membraniniai ląstelių išlinkimai, stipriai padidinantis bendrą membranos paviršiaus plotą, reikalingą medžiagų absorbcijai ir sekrecijai. Šie dariniai daugiausia randami epitelio ląstelių paviršiuje. Vienas mikrogaurelis yra apie ...

Mikrovamzdeliai

Mikrovamzdeliai, arba mikrotubulės – ląstelės citoskeleto elementai. Yra 25 nanometrų skersmens ir 0.2-25 mikrometrų ilgio, tuščiaviduriai.

Plazmodezma

Plazmodezma – mikroskopinis kanalas augalinėse ląstelėse, kuris kerta jų ląstelės sienelę. Plazmodezmos leidžia augalinėms ląstelėms komunikuoti ir transportuoti medžiagas. Priešingai negu gyvūninėse ląstelėse, kiekviena augalinė ląstelė yra apsu ...

Pseudopodija

Pseudopodijos – laikini eukariotinių ląstelių membraniniai išsikišimai, atliekantys judėjimo funkciją ir padedantys vykdyti fagocitozę. Ląstelės, turinčios pseudopodijas, vadinamos ameboidinėmis. Pseudopodijas paprastai formuoja amebos ir baltosi ...

Tilakoidas

Tilakoidas – chloroplasto dalis. Tilakoidus taip pat turi fotosintetinančios bakterijos. Tilakoidai – tai membaraniniai maišeliai gr. thylakos – maišas, eides – panašus. Chloropastuose jie tam tikrose vietose sukrauti vienas ant kito į granomis l ...

Bitės

Bitės – plėviasparnių būrio vabzdžiai, priklausantys nesistematinei sekcijai Anthophila. Bitės yra vapsvoms ir skruzdėlėms giminiški gyvūnai, priklausantys tam pačiam smaugtapilvių pobūriui. Bitės prisitaikiusios rinkti žiedinių augalų nektarą ir ...

Dryžuotoji boružė

Dryžuotoji boružė – boružių šeimos vabalas. Dydis 7-9 mm. Kūnas platus, ovalus. Priekaktyje prieš antenas yra 2 nedideli aiškūs gumburėliai. Priešnugarėlė tamsiai ruda su gelsvais, plačiais apvadais. Antsparniai rudai geltoni su 6-7 pailgomis bal ...

Entomologija

Entomologija – zoologijos mokslo sritis, nagrinėjanti vabzdžius. Pirmasis entomologinis tyrimų objektas buvo vabalas šventasis skarabėjus, kurį senovės Egipto žyniai įvertino kaip protaujančią būtybę ir turinčią ryšių su dangaus kūnais. Dėl to ši ...

Gegužvabaliai

Gegužvabaliai – skaudvabalių vabalų gentis. Lietuvoje žinomos 4 rūšys: Violetinis gegužvabalis Meloe violaceus Paprastasis gegužvabalis Meloe proscarabaeus Meloe brevicollis Meloe variegatus

Grakštusis puošniažygis

Grakštusis puošniažygis – žygių šeimos vabalas. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą 2ą kategoriją, bei į Tarptautinę raudoną knygą kaip Beveik nykstanti Near Threatened rūšis.

Juodalksninis stiklasparnis

Juodalksninis stiklasparnis – stiklasparnių šeimos drugys. Skraido birželio – liepos mėn. Vikšrai gyvena ant juodalksnio. Lietuvoje labai reta rūšis. Rasta Jurbarko, Tauragės, Vilniaus ir Varėnos raj. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Lepidopterologija

Lietuvos drugiai buvo pradėti tirti tik XX a. pradžioje. Pirmieji drugius Lietuvoje pradėjo tirti: Ričardas Kazlauskas 1927-2014 Janas Priuferis 1880–1959 Petras Motiekaitis 1920–1988 Antanas Lešinskas 1908–1976 Borisas Izenbekas 1910-2006 Valeri ...

Mandibulės

Mandibulės arba Viršutiniai žandai – vabzdžių burnos organų dalis. Jų funkcija yra paprastai sugriebti, susmulkinti vabzdžio maistą, ar apsiginti nuo plėšrūnų. Elniavabalių mandibulės praradusios pirminę paskirtį ir daugiausiai naudojamos poravim ...

Niūriaspalvis auksavabalis

Niūriaspalvis auksavabalis – auksavabalių šeimos vabalas. Kūnas 22-32 mm ilgio, juodas ar juodai rudas, kiek metališko atspalvio.

Aligatoriai

Aligatoriai – aligatorinių šeimos gentis. Gentyje 2 rūšys: Misisipės aligatorius Alligator mississippiensis Kiniškasis aligatorius Alligator sinensis

Aligatoriniai

Aligatoriniai – krokodilų būrio šeima. Skirtingai nuo kitų krokodilų, susičiaupusių aligatorių apatinio žandikaulio priekinių dantų nematyti, juos dengia viršutinio žandikaulio priekiniai dantys. Jauni aligatoriai minta vandens vabzdžiais ir vėži ...

Snapagalviai

Snapagalviai – driežiškos išvaizdos roplių būrys. Iki šių dienų išlikusi tik viena gentis – tuataros – ir jai priklausančios dvi rūšys. Tuataros gyvena Naujojoje Zelandijoje. Kūnas žalsvai rudas, iki 80 cm ilgio. Jos turi mažą išlikusią trečiąją ...

Tuataros

Tuataros, haterijos - vienintelė iki šių dienų išlikusi snapagalvių roplių gentis. Genčiai priklauso dvi rūšys. Tuataros gyvena Naujojoje Zelandijoje. Kūnas žalsvai rudas, iki 80 cm ilgio. Jos turi mažą išlikusią trečiąją - pakaušinę - akį. Dar n ...