ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 112

Antilopė

Antilopė – atrajojantis porakanopis žinduolis iš dykaraginių žinduolių šeimos, nesantis jautis, ožys ar avinas. Antilopių grupė yra įvairialytė, kai kurios jų rūšys yra artimesnės jaučiams, avinams, ožiams, negu tarpusavyje. Antilopės labai įvair ...

Artemijos

Artemijos – vėžiagyvių klasės gyvūnų gentis, labai sūraus vandens krevetės. Jos užauga iki 10 mm ilgio. Gyvena 25-250 g/l druskingumo vandenyje. Auginamos kaip žuvų maistas. Dauginasi artemijos dviem būdais: lytiniu ir partenogenetiniu būdu. Pate ...

Ascaridida

Ascaridida – Secernentea klasei priklausančios parazitinės apvaliosios kirmėlės. Seniau kai kurių mokslininkų buvo priskiriami Rhabditia poklasiui, tačiau po DNR sekos tyrimų kirmėlės gana vieningai priskirtos Spiruria poklasiui. Ascaridida būriu ...

Australinė dvikvėpė

Australinė dvikvėpė arba baramunda, ceratodas – vienintelė šiuo metu gyvenanti australinių dvikvėpių šeimos ir vienaplaučių dvikvėpių būrio rūšis. Tai endeminė Australijos rūšis. Naujajame Pietų Velse rastos fosilijos, beveik identiškos šiai rūši ...

Blakstienotosios kirmėlės

Blakstienotosios kirmėlės – plokščiųjų kirmėlių tipo gyvūnų klasė. Tai gan nedideli 1-60 cm laisvai gyvenantys gyvūnai. Blakstienotosios kirmėlės juda blakstienėlių pagalba. Dauguma yra plėšrios ir aktyviai ieško maisto. Dižioji dalis jų gyvena j ...

Bosminos

Bosmina – vėžiagyvių klasės gyvūnų gentis, priklausanti šakotaūsių būriui. Bosminų populiacijose patelių yra daugiau nei patinų. Patinai paprastai būna 0.4-0.5 mm dydžio, patelės – 0.4-0.6 mm. Bosminos randamos visame pasaulyje ežeruose, prūduose ...

Daugiašerės žieduotosios kirmėlės

Jų kūnas skirstomas į galvinę, liemeninę ir uodeginę dalis. Galvinė dalis: sudaryta ir prostomiumogalvos skiautė ir perstomiumo burnos skyrius. Liemeninė dalis: segmentacija heteronominė, nes kūno segmentai vienas nuo kito skiriasi. Jų kūną dengi ...

Dešimtkojai vėžiai

Dešimtkojai vėžiai – aukštesniųjų vėžiagyvių būrys. Jie turi penkias poras kojų. Iš tikrųjų dešimtkojai vėžiagyviai turi aštuonias poras krūtininių galūnių, bet trys priekinės poros laikomos ne kojomis, o burnos dalimis. Pirmoji kojų pora dažnai ...

Dinozaurų fiziologija

Dinozaurų fiziologija, ypač jų termoreguliacija, istoriškai buvo daug diskusijų sukelianti tema. Pastaruoju metu atsirado naujų duomenų leidžiančių spręsti apie bendrąją dinozaurų fiziologiją, ne tik apie metabolinę sistemą ir termoreguliaciją, b ...

Driežai

Apie kaimą Šilalės rajone žr. Driežai Upyna. Driežai – žvynaroplių grupė. Kūnas pailgas, su aiškiu kaklu ir ilga uodega. Turi gerai išvystytas galūnes ir pailgėjusį liemenį. Kai kurių rūšių galūnės redukuotos arba visai išnykusios. Akių vokai jud ...

Eubalaena australis

Eubalaena australis – bedantis banginis, viena iš trijų rūšių, priklausančių genčiai Eubalaena. Aptinkamas Pietų Pusrutulio vandenyse.

Ežys

Ežys – ežinių šeimos paprastųjų ežių genties gyvūnas. Kūno ilgis iki 35 cm, kūno svoris iki 1 kg. Sau lizdą sukasi tik prieš artėjančią žiemą. Minta vabzdžiais, sliekais, sraigėmis, paukščių kiaušiniais, pelėmis ir dvėseliena.

Jūrų lelijos

Jūrų lelijos – dygiaodžių bestuburių gyvūnų klasė. Gyvena tiek sekliuose vandenyse, tiek gelmėse iki 6000 metrų. Burna kūno viršuje, apsupta čiuptuvų. Žarnynas U raidės formos, ir analinė anga atsiveria netoli burnos. Kaip ir visiems dygiaodžiams ...

Kaspinuočiai

Kaspinuočiai – plokščiųjų kirmėlių tipo gyvūnų klasė. Echinokokas Echinococcus granulosus Kiaulinis kaspinuotis Taenia solium Pav. Jautinis kaspinuotis Taenia saginata Nykštukinis kaspinuotis Hymenolepis nana Platusis kaspinuotis Diphyllobothrium ...

Kirmėliniai vėžiagyviai

Kirmėliniai vėžiagyviai, remipedijos – vėžiagyvių klasė. Kirmėliniai vėžiagyviai yra išvaizda į panašųs kirmėles panaši grupė, gyvenanti požeminiuose sūriuose vandens telkiniuose. Šie 10 - 40 mm ilgio gyvūnai turi galvą ir iki keturiasdešimt kūno ...

Koraliniai polipai

Koraliniai polipai – didžiausia duobagyvių tipo klasė, kuriai priklauso koralai ir aktinijos. Koraliniai polipai – jūrų gyventojai. Gyvenimo būdas – sėslus. Dauguma jų yra kolonijiniai, tačiau jų tarpe yra ir pavienių. Kartų kaitos bei medūzų gen ...

Kriaukliavėžiai

Kriaukliavėžias laikomi žiaunakojų vėžiagyvių Diplostraca būrio trys pobūriai: Cyclestherida, Laevicaudata ir Spinicaudata. Turi kriaukleles iš dviejų dalių, panašiai kaip dvigeldžiai moliuskai. Kriaukliavėžių galva dorzoventraliai suplota, ant v ...

Latimerijos

Latimerijos – vienintelė šiuo metu gyvenančių riešapelekių žuvų gentis. Šiuo metu žinomos dvi rūšys – Latimeria chalumnae ir Latimeria menadoensis. Iki 1938 m. riešapelekės Vakarams buvo žinomos tik iš fosilijų ir laikytos išnykusiomis, todėl lat ...

Lepidosiren paradoxa

Lepidosiren paradoxa – vienintelė amerikinių dvikvėpių žuvų rūšis. Gyvena pelkėse ir lėtai tekančiuose vandenyse. Plaučių pagalba kvėpuoja oru, vandenyje kvėpuoti negali. Jaunikliai minta moliuskais ir vabzdžiais, suaugėliai visaėdžiai. Sausuoju ...

Malajinis kaguanas

Malajinis kaguanas – kaguanų būrio žinduolis. Paplitęs Pietryčių Azijoje ir Indonezijoje, Tailande, Malaizijoje ir Singapūre.

Mažašerės žieduotosios kirmėlės

Mažašerių žieduotųjų kirmėlių reikšmė: Praleisdamos didelius kiekius dumblo per savo žarnyną gėlavandenės mažašerės yra esminis faktorius veikiantis vandens telkinio gruntą. Vaidina didelį vaidmenį valydami vandens telkinius nuo pūvančių augalų l ...

Neipido zoologijos sodas

Neipido zoologijos sodas – didžiausias zoologijos sodas Mianmare, įsikūręs šalies sostinėje Neipide. Zoologijos sodas yra išsidėstęs palei Jangono-Mandalajaus greitkelį ir nutolęs apie 400 kilometrų į šiaurę nuo Jangono. 247 hektarų zoologijos so ...

Omaras

Omarai – dešimtkojų vėžių šeima. Tai jūriniai vėžiagyviai. Pirmoji kojų pora pailgėjusi ir virtusi žnyplėmis. Antenos gali būti ilgesnės už kūną; antenulės trumpos; kartu su akimis jos yra svarbiausi jutimo organai. Kūno segmentacija ryški tik pi ...

Pelėnas dvynys

Pelėnas dvynys – vidutinio dydžio žiurkėninių šeimos graužikas. Tai dar visai neseniai Lietuvoje indentifikuota žinduolių rūšis. Išoriškai sunkiai atskiriamas nuo paprastojo pelėno, bet turi skirtingą chromosomų skaičių. Gyvena medžiais ir krūmai ...

Pelomedūzos

Pelomedūzos - vėžlių būrio šeima priklausanti šonakaklių pobūriui. Šeimoje yra 2 gentys, 19 rūšių. Paplitę Pietų Amerikoje ir Afrikoje bei Madagaskare. Gentys ir rūšys: Pelomedusa subrufa Pelomedusa Pelusios niger Pelusios chapini Pelusios castan ...

Pietinis baltakrūtis ežys

Pietinis baltakrūtis ežys – ežinių šeimos, paprastųjų ežių genties gyvūnas. Ilgą laiką buvo laikomas viena rūšimi kartu su paprastuoju ežiu ir šiauriniu baltakrūčiu ežiu, bet po išsamių genetinių ir morfologinių tyrimų išskirtas kaip atskira rūši ...

Plačiažnyplis vėžys

Plačiažnyplis vėžys – vėžiagyvių klasės gyvūnas, priklausantis dešimtkojų vėžių būriui. Gyvena švariame gėlame vandenyje upėse ir ežeruose. Aptinkamas visoje Europoje, Lietuvoje tai vietinė ir nykstanti rūšis. Plačiažnyplis vėžys yra pavaizduotas ...

Portunus trituberculatus

Portunus trituberculatus - gausiausiai žvejojama krabų rūšis pasaulyje. Kasmet pagaunama virš 300 000 tonų, iš kurių 98 % sužvejojami prie Kinijos krantų. P. trituberculatus randamas nuo Hokaido iki Pietinės Indijos, aplink Malajų salyną ir į pie ...

Protopterus

Protopterus – vienintelė šiuo metu gyvenančių afrikinių dvikvėpių žuvų gentis. Jai priklauso 4 rūšys. Dažniausiai gyvena sekliuose vandenyse, pelkėse, bet pasitaiko ir dideliuose ežeruose, pvz., Viktorijos ežere. Tai žuvys, prisitaikiusios išgyve ...

Rainuotasis vėžys

Rainuotasis vėžys – vėžiagyvių klasės gyvūnas, priklausantis dešimtkojų vėžių būriui. Lietuvoje ir dalyje Europos tai invazinė, naikintina rūšis, kadangi jų natūralus paplitimo arealas yra Šiaurės Amerikos žemyno rytų pakrantė. Mažesni ir prastes ...

Secernentea

Secernentea yra didžiausia žieduotųjų kirmėlių klasė, kurių atstovams būdingi uodeginiai gumburėliai ir šalutinius kanalus turinti ekskretorinė sistema. Kaip ir kiti nematodai, kraujotakos ar kvėpavimo sistemų neturi. Į Secernentea klasę įeina da ...

Siurbikės

Siurbikės – plokščiųjų kirmėlių tipo gyvūnų klasė. Jūrinės ir gėlvandenės kirmėlės, kurių pasaulyje yra apie 3000 rūšių. Kūnas plokščias, pailgas. Kūną dengia virpamasis epitelis.Virškinimo sistemą sudaro priekinė ir užpakalinė aklinos žarnos, bu ...

Slaptakakliai vėžliai

Slaptakakliai vėžliai – vėžlių pobūris, kuriam priklauso didžioji dalis dabar gyvenančių vėžlių. Skirtingai nuo šonakaklių vėžlių, Įtraukdami galvą po šarvu, kaklą sulenkia vertikaliai, S raidės pavidalu. Kaklo slankstelių šoninės ataugos redukuo ...

Spiralinė trichina

Spiralinė trichina – apvaliųjų kirmėlių tipui priskiriami parazitai. Parazituoja kiaulėse, šernuose, graužikuose ir kituose žinduoliuose. Sukeliama liga vadinama trichineliozė.

Spirurida

Spirurida – Secernentea klasės apvaliųjų kirmėlių būrys. Kaip ir kiti nematodai, neturi nei kraujotakos, nei kvėpavimo sistemų. Kai kurios būriui priklausančios kirmėlės, pvz., Gongylonema gentis, žmogui gali sukelti odos ligas.

Šakotaūsiai

Būrys Cladocera Latreille, 1829 Daphnia Müller 1785 Simocephalus Schödler, 1858 Daphniopsis Sars, 1903 Šeima Daphniidae Straus, 1820 Scapholeberis Schödler, 1858 Infrabūrys Anomopoda Megafenestra Dumont & Pensaert, 1983 Ceriodaphnia Dana, 1853 Mo ...

Šonakakliai vėžliai

Šonakakliai vėžliai – vėžlių pobūris, sutinkamas Pietų pusrutulyje. Tam, kad paslėptų galvą, šie vėžliai turi palenkti kaklą į šoną, skirtingai nuo slaptakaklių vėžlių, kurie galvą įtraukia tiesiai. Kaklo slanksteliai turi dideles keterines ir šo ...

Tikrosios pintys

Tikrosios pintys – bestuburių gyvūnų klasė. Šios pintys sudaro apie 90 procentų visų pinčių rūšių. Daugelis jų yra kauburėlio arba žiauberės formos. Kai kurios smulkios pintys įsigręžia į moliuskų kriaukles ir šios tampa išvarpytos smeigtuko dydž ...

Vapsvos

Vapsvos – nesistematinis terminas, kuriuo įvardijami plėviasparniai vabzdžiai, priklausantys smaugtapilvių pobūriui. Pastarajam pobūriui taip pat priklauso bitės ir skruzdėlės. Pasaulyje žinoma virš 100 tūkst. vapsvų rūšių. Dauguma jų yra pavieni ...

Žuvinė dėlė

Žuvinė dėlė – parazitinė žieduotoji kirmėlė. Žuvų parazitas, parazituojantis ant karpių, karosų, lydekų, aukšlių ir kitų žuvų žiaunų, odos ir pelekų. Sukelia žuvų ligą – piscikoliozę. Išilgai kūno eina šviesi juosta su dar šviesesniais pertrūkiai ...

Apyžiedis

Apyžiedis – augalo žiedo lapeliai apie žiedo pagrindines dalis – kuokelius ir piestelę. Apyžiedis susideda iš taurelės ir vainikėlio. Taurelę sudarantys lapeliai vadinami taurėlapiais. Jie dažniausiai žali, rečiau spalvoti. Vainikėlį sudarantys l ...

Augalinė ląstelė

Gretimos ląstelės gali būti sujungtos plazmodezmomis Plastidės Centriolės nėra Chloroplastai Ląstelės sienelė celiuliozė Citokinezės metu susidaro fragmoplastas Krakmolas yra atsarginis angliavandenis Viena didelė centrinė vakuolė

Diegamakštė

Diegamakštė – vienskilčių augalų daigo organas, padedantis jam tankioje žemėje prasiskverbti į paviršių. Diegamakštes turi kviečiai, kukurūzai ir kiti panašūs augalai. Diegamakštė yra cilindro formos vamzdelis, kurio uždaras ir šiek tiek nusmailė ...

Gametofitas

Gametofitas – haploidinis individas, išsivystantis iš haploidinės ląstelės, kuri susidaro kai kurioms sporofito ląstelėms pasidalijus mejozės būdu. Atstovauja haploidinei kartai dviejų kartų augalų ir kai kurių dumblių vystymesi. Šių kartų indivi ...

Lapas

Lapas – pagrindinis autotrofinių augalų mitybos organas, vykdantis fotosintezę. Lapai reguliuoja vandens apykaitą, aprūpina augalą deguonimi. Jie vadinami žaliaisiais augalų plaučiais. Lapas sudarytas iš trijų dalių: Lapkotis – jis įgalina lapą s ...

Mediena (audinys)

Mediena, arba ksilema – augalų apytakinis audinys, kuriuo vanduo ir jame ištirpusios maisto medžiagos iš šaknų patenka į kitus organus. Į medienos sudėtį įeina indai – trachėjos ir tracheidės, taip pat medienos parenchima ir medienos plaušai. Gau ...

Meristema

Meristema – besidalijantis augalo audinys, sudarantis šaknų ir ūglių augimo kūgelius, brazdą. Meristemos ląstelės paprastai ilgai išlaiko gebėjimą dalytis. Dalis naujai susidarančių ląstelių virsta diferencijuotomis audinių ląstelėmis.

Sporofitas

Sporofitas – diploidinis individas, išsivystantis iš zigotos ir subrandinantis sporаs, dviejų kartų augalų ir kai kurių dumblių vystymesi. Šių kartų individai paprastai yra skirtingos sandaros ir visada skirtingai dauginasi. Gametofito gametos su ...

Vakuolė

Vakuolės – stambios pūslelės, kuriose daugiausia yra vandens. Randamos augalų, grybų ląstelėse. Susidaro iš burbulėlio formos endoplazminio tinklo išsipūtimų arba iš Goldžio pūslelių. Yra kelių tipų: Pulsuojančios vakuolės. Jos randamos gėlavande ...

Žiedadulkė

Žiedadulkė – smulkus, 0.008-0.2 mikrometro skersmens augalo dulkinės darinys. Jaunos žiedadulkės yra vienaląstės. Jų protoplaste yra stambus branduolys, tiršta protoplazma su daugeliu atsarginių maisto medžiagų ir vakuolė. Iš atsarginių medžiagų ...