ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 107

Anlas

Anlas – viduramžių geležtinis ginklas su maždaug 35 cm ilgio dviašmene geležte, ties pamatu plačia ir siaurėjančia link smaigalio, priskiriamas ilgiems durklams arba trumpiems kalavijams. Rankena su buožele būdavo vientisa detalė. Buoželė – disko ...

Činkvedėja

Činkvedėja – itališkas masyvus trumpas kalavijas arba stambus durklas. Činkvedėjos atsirado šiaurinėje Italijoje, buvo populiarios XV a. antroje pusėje ir XVI a pradžioje. Jos buvo madingos ir naudojamos tik Italijoje kaip civilinis ginklas. Etim ...

Estokas

Estokas – sunkus ilgas beašmenis duriamasis kalavijas. Geležtė būdavo kvadratinio, rombinio ar šešiakampio skerspjūvio, be griovelių. Estokai dažnai buvo dvirankiai ar pusantrarankiai. Vieno iš išlikusių egzempliorių geležtė 112-115 cm ilgio. Ran ...

Falčionas

Falčionas – europietiškas vienrankis vienašmenis kalavijas tiesia geležte su skersinio formos garda. Buvo naudojami XI–XVI a. Vieni falčionai primena skramasaksus, kiti – kardus, treti – mačetes. Manoma, kad dalies falčionų geležtės link smaigali ...

Grosmeseris

Grosmeseris – vokiškas vienašmenis geležtinis ginklas, panašus falčioną, naudotas XIV–XVI a. Pavadinimas Großes Messer ar tiesiog Messer. buvo naudotas XV a. XVI a. pagal grosmeserį buvo sukurtas treniruotėms skirtas dusakas. Grosmeseriai buvo pi ...

Langmeseris

Langmeseris – didelis lenktas vienašmenis geležtinis ginklas, primenantis dvirankį lenktą kardą, populiarus XV–XVI a. Ilgis būdavo iki 1.5 m, kartais ir didesnis. Rankenos konstrukcija atitinka peilių rankenas – plačioji įkotė iš abiejų pusių tur ...

Skramasaksas

Skramasaksas – europinis geležtinis ginklas, tarpinis tarp peilio ir kalavijo. Tai stambus vienašmenis peilis. Geležtė dažnai būdavo simetriška, plokščia. Ilgis įvairus, ilgiausi buvo iki 90 cm ilgio. Pavadinime saks kilęs iš vok. sahs peilis; ge ...

Karo policija

Karo policija – krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija, kariuomenės dalis, vykdanti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų krašto apsaugos sistemoje prevenciją, juos atskleidžia bei tiria, kartu su kitų karinių vienetų ...

TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija

TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija – TSRS Aukščiausiojo Teismo organas, nagrinėjęs ypatingos svarbos bylas, susijusias su aukščiausiaisiais armijos ir laivyno vadais, o taip kaltinamais Tėvynės išdavimu ir kontrrevoliucine veikla. Karinė k ...

Tarptautinė humanitarinė teisė

Tarptautinė humanitarinė teisė, taip pat humanitarinė teisė, dar kitaip vadinama ginkluotų konfliktų teisė arba karo teisė – tarptautinės teisės pošakis; sistema teisės normų, reguliuojančių ginkluotų konfliktų šalių teisinę padėtį. Tarptautinės ...

Nelaisvė

Nelaisvė – priešui pasidavusio ar jo valion patekusio kombatanto būklė, kai apribojama jo laisvė, kad jis negalėtų dalyvauti karo veiksmuose. Toks nelaisvėn patekęs asmuo vadinamas karo belaisviu. Nelaisvėn gali patekti ginkluoto konflikto, karo ...

Ženevos konvencijos

Ženevos konvencijos susideda iš 4 sutarčių ir 3 papildomų protokolų, standartizavusių tarptautinę teisę humaniško elgesio su karo aukomis atžvilgiu. Vienaskaitine forma Ženevos konvencija paprastai turimi omenyje 1949 metų susitarimai, dėl kurių ...

Fortifikacija

Fortifikacija – 1. karo inžinerijos mokslas apie vietovės įtvirtinimą, ruošiantis mūšiams; 2. karo inžinerijos statinys, įtvirtinimas. Fortifikacija, kaip karo mokslas, tiria, nustato taisykles ir būdus, atakuojant ar ginant įtvirtintus objektus. ...

Adriano siena

Adriano siena – akmens ir žemių įtvirtinimų linija Didžiojoje Britanijoje. Pastatyta senovės romėnų, 122–125 m. e. Tęsėsi nuo Šiaurės iki Airijos jūros. Skirta gynybai nuo piktų genčių išpuolių iš šiaurės. Tai antra ir geriausiai išsilaikiusi iš ...

Akropolis

Akropolis – miesto dalis su įtvirtinimais, iškilusi ant aukštesnės kalvos. Kadangi gynybiniais sumetimais akropoliai paprastai buvo įrengiami ant aukštesnių kalvų, šios citadelės dažnai tapdavo Senovės Graikijos miestų, išsidėsčiusių kalvos papėd ...

Alkasaras

Alkasaras – islamiškojo laikotarpio, VIII - XIV amžių, pilis, rūmai Ispanijoje ir Portugalijoje. Atsikovojus teritorijas, krikščionių valdovų maurų stiliumi statytos ar atstatytos pilys taip pat vadinamos alkasarais.

Antonino siena

Antonino Siena – įtvirtinimų linija Didžiojoje Britanijoje. Pastatyta senovės romėnų, 142–144 m. e. imperatoriaus Antonino Pijaus valdymo metais. Išliko tik nedideli sienos fragmentai. Tęsėsi per visą salą nuo Firth of Forth įlankos rytuose iki F ...

Atsparioji ugniavietė

Atsparioji ugniavietė arba dotas – kapitaliai įrengtas, paprastai gelžbetoninis fortifikacinis statinys, skirtas ilgalaikei gynybai. Dotas gali būti tiek pavienis, tiek įtvirtinto rajono dalis. Dotas saugo jo įgulą nuo priešo šaulių ginklų ir art ...

Banketas (fortifikacija)

Banketas – supiltas atskiras pylimas ar kitaip įrengta pakopa vidinėje aukšto brustvero pusėje, skirta šauliams patogiai įsitaisyti priešo apšaudymui. Tai fortifikacinio statinio gynybinės sienos vidinėje pusėje žemiau, paprastai neviršijant žmog ...

Barbakanas

Barbakanas – gynybinis statinys tvirtovės, miesto gynybinės sienos išorėje prie vartų. Sudaro masyvus, paprastai cilindrinis bokštas su šaudymo angomis ir tiltas arba uždara perėja, jungiantis bokštą su vartais. Skirtas vartų apsaugai ir sienos s ...

Barikada

Barikada – fortifikacinė užtvara, sudaryta iš parankinių medžiagų, pertverianti kelią, gatvę, tiltą, tarpeklį ar koridorių. Barikados statomos iš įvairių medžiagų, kurios pasitaiko netoliese – iš statinių, dėžių, betoninių blokų, transporto priem ...

Bastėja

Bastėja – XVI a. vidurio fortifikacinis apvalus, pusiau apvalus ar daugiakampis statinys, skirtas apšaudyti artilerijos išilgine ugnimi ginamos tvirtovės sienas ir jos prieigas. Savo konstrukcija panašūs yra rondeliai. Sparčiai vystantis artileri ...

Bastionas

Bastionas – tai: Iš pilies gynybinės sienos išsikišęs gynybinis bokštas kampinis ar viduryje sienos, pritaikytas apšaudyti prie gynybinės sienos prisiartinusius ir į nenaikinimo zoną dead zone įėjusius priešininkus. Penkiašonis ilgalaikis įtvirti ...

Blokhausas

Blokhausas – nedidelis įtvirtintas pastatas, skirtas gintis nuo priešo, neturinčio apgulties technikos ar artilerijos. Jei įtvirtintas pastatas numatytas gintis ir nuo apgulties technikos, tuomet tas pastatas tikriausiai yra pilis ar kitokia tvir ...

Brustveras

Brustveras angl. breastwork ; rus. бруствер) – iš grunto supiltas ar iš grunto maišų sukrautas pylimas įtvirtinimuose, apsaugantis šaulius ir stebėtojus nuo kulkų ir skeveldrų. Aukšti brustverai nuo krūtinės aukščio ir aukštesni įrengiami ten, ku ...

Didžioji kinų siena

Didžioji kinų siena – istoriniai gynybiniai įrenginiai palei istorines šiaurines Kinijos sienas, turėję saugoti Kinijos valstybes ir imperijas nuo klajoklių antpuolių iš Eurazijos stepės. Keletas sienų buvo pastatytos jau VII a. pr. m. e. Vėliau ...

Donžonas

Donžonas – viduramžių pilies gynybinis, sargybos ir gyvenamasis bokštas. Būna stačiakampio, kvadrato, apskritimo, ovalo plano, 3-6 aukštų, sumūrytas iš akmenų arba plytų, dažniausiai prie pagrindinių vartų, su įėjimu nuo gynybinės sienos viršaus. ...

Drakono dantys

Drakono dantys – taip šnekamojoje kalboje vadinamas Antrojo pasaulinio karo metu naudotas fortifikacijos elementas. Tai nupjautinės piramidės formos 90–120 cm masyvios kliūtys iš gelžbetonio. "Dantys" būdavo sustatyti keliomis eilėmis ir turėjo b ...

Dzotas

Dzotas – dengtas lauko įtvirtinimas, skirtas apsaugoti kulkosvaidininką ir sudaryti jam sąlygas šaudyti. Kitas dzoto pavadinimas – dzosas дерево-земляное огневое сооружение – medžio ir grunto ugnies statinys. A. Smetonos "Karybos žodyne" siūlomas ...

Fašina

Fašina, žabinys, žabinis – apvalus žabų ryšulys, naudotas sutvirtinti žeminiams kasiniams ar statiniams, takams klampiame grunte ar nelygiame paviršiuje kloti. Fašina taip pat buvo Italijos fašistų simbolis - "Ryšulį sunkiau perkirsti nei vieną r ...

Fosa (statinys)

Fosa – gynybinis griovys, įgilinta kliūtis, įrengta prieš gynybos liniją. Skerspjūvis gali būti stačiakampis, trapecinis, trikampis. Fosa gali būti sausa ar užpilta vandeniu.

Gynybinis griovys

Gynybinis griovys − gilus platus griovys, paprastai iškastas priešais įtvirtinimų sienas ar pylimus, trukdantis atakuojantiems pasiekti sieną ar pylimą. Grioviai buvo naudojami tiek ilgalaikiuose, tiek lauko įtvirtinimuose, nuo gilios senovės iki ...

Gorža

Gorža – tai fortifikacinio objekto užnugario zona, kur gali būti įrengtos goržos kareivinės, kiti statiniai. Šioje teritorijoje gali stovėti ir goržos kaponierius, kuris esant reikalui užtikrintų užnugario prieigų saugumą. Esant bastioninei tvirt ...

Įgula (fortifikacija)

Įgula, kitaip garnizonas – tvirtovę, fortifikacijos statinį, įtvirtintą rajoną, kartais ir neįtvirtintą miestą ar gyvenvietę ginantys kariai, kariuomenės daliniai. Įgula taip pat vadinami ir mieste nuolat ar laikinai dislokuoti kariniai daliniai, ...

Kaponierius

Kaponierius – akmeninis ar betoninis skliautuotas fortifikacinis pastatas sausame tvirtovės griovyje, iš kurio patrankomis ir/ar šaulių ugnimi apšaudomi į griovį prasiveržę priešai. Kaponieriais vadina ir panašius lauko įtvirtinimus, skirtus patr ...

Ksaras

Ksaras, agremas – įtvirtinta berberų gyvenvietė, kurią sudaro vienas greta kito pastatyti namai, kurių išorinės sienos jungiasi ir sudaro ksaro išorinę sieną. Neretai stovėdavo kalnų šlaituose. Ksarai – viena iš svarbiausių berberų architektūros ...

Kurtina

Kurtina – tai viduramžių fortifikaciniuose statiniuose naudota gynybinė siena tarp dviejų pilies bokštų, arba siena jungianti tvirtovės gretimus bastionus. Kurtinos paprastai išsiskyrė dideliu aukščiu, nuo išorinės pusės buvo juosiamos gynybinių ...

Limas

Limas – įtvirtintas sienos ruožas Senovės Romoje. Lotynų kalboje žodis limes turėjo gana daug reikšmių – takas ar griova, ribojanti laukus; pasienio linija; kelias, takas ar kanalas, kurie ką nors riboja. Romėnų autoriai šiuo žodžiu ėmė vadinti i ...

Manerheimo linija

Manerheimo linija – Karelijos sąsmaukoje tarpukariu Suomijos pastatyti kariniai įtvirtinimai, skirti apsisaugoti nuo grėsmės iš TSRS. Įtvirtinimai, pavadinti generolo Karlo Gustavo Emilio Manerheimo garbei, buvo 136 km ilgio. Įtvirtinimus statė i ...

Martelas

Martelas – pavienis apvalaus skerspjūvio akmeninis gynybinis bokštas įtvirtinimas, kurių daug buvo pastatyta XIX a. pirmoje pusėje Britų imperijos valdų pakrantėse.

Mašikula

Mašikula – žemyn nukreipta anga tarp gynybinių sienų ar gynybinių bokštų viršutinės dantytos dalies konsolių, pro kurią į prie sienos esančius šturmuojančius būdavo mėtomi akmenys, pilamas verdantis vanduo ar aliejus, įkaitintas smėlis. Mašikulos ...

Mažino linija

Mažino linija – Prancūzijos gynybinė linija, pastatyta Tarpukariu prie sienų su Vokietija ir Italija. Pavadinimas kilęs nuo Prancūzijos karo ministro Andre Mažino pavardės. Kartais šis pavadinimas naudojamas tik įtvirtinimams prie Vokietijos sien ...

Ostrogas (tvirtovė)

Ostrogas – įtvirtintas medinis gynybinis statinys, tvirtovė Rusijoje, statyta XIII–XVIII a., aptverta tašytų nusmailintų rastų eilėmis. Dažniausiai ostrogai buvo statomi atokiose naujai apgyvendintose ar užkariautose žemėse, valstybės pasieniuose.

Palisadas

Palisadas – gynybinė tvora iš vertikaliai be tarpų įkastų nusmailintų storų rąstų. Palisado aukštis būna 2–3 m aukščio, kartais aukštesni. Palisado vertikalieji rąstai gali būti iš vidaus sutvirtinti skersiniais. Palisadai dažnai įrengiami ant py ...

Redutas

Redutas – uždaro kontūro įtvirtinimas, dažniausiai gruntinis, iš pylimo su grioviu, skirtas žiedinei gynybai. Dažniausiai statydavo keturkampius redutus, nors naudojo ir penkiakampius ar šešiakampius. Ilgis paprastai būdavo 50–200 žingsnių, prikl ...

Abšnitas

Retranšementas, – fortifikaciniai statiniai pagrindinės gynybinės pozicijos užnugaryje. Retranšementas skirtas apšaudyti erdvę tarp pagrindinės pozicijos ir paties retranšemento, jei priešas prasiveržia pro pagrindinę gynybinę liniją. Taip prieša ...

Sudis

Sudis – specialus baslys, įėjęs į Romos legionierių ekipuotę, naudotas lauko įtvirtinimams įrengti. Kiekvienas legionierius paprastai nešdavosi du sudžius. Kartais vadintas lot. valus. Gana dažnai neteisingai vadinamas lot. pilum murale sienos ie ...

Šarvuotasis gaubtas

Šarvuotasis gaubtas – nejudamas šarvinis kupolo, cilindro ar pan. formos statinys su šaudymo ir/ar stebėjimo angomis. Angos uždaromos šarvinėmis sklendėmis. Statomas ant betoninio ar kitokio pamato. Šarvuotieji gaubtai būna: kilnojami – plonesnia ...

Traversas (fortifikacija)

Traversas – žemės pylimas ar panaši klūtis iš kitos medžiagos, įrengta skersai apkasų ar ties slėptuvės prieangiu ir apsauganti nuo tiesioginės ugnies iš sparnų ar užnugario.

Vaubano gynybiniai įtvirtinimai

Vaubano įtvirtinimai Prancūzijoje – 12 tvirtovių, išsidėsčiusių palei šalies sienas vakaruose, šiaurėje ir rytuose, kurias sukūrė karaliaus Liudviko XIV karo inžinierius Sebastianas Vaubanas. 2008 m. jie buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo są ...